Choras „Dermė“ pradėjo šeštąjį kūrybinį sezoną

Rodos, visai neseniai choras „Dermė“ šventė penkerių metų gyvavimo sukaktį ir ta proga širvintiškiams dovanojo įspūdingą koncertą. Bet tai buvo gegužę. Laikas bėga greitai, baigėsi vasara, o su ja ir atostogos. Lietingą ir darganotą rugsėjo 17-ąją dieną iš Violetos ir Albino Blažių sodybos nuvilnijo, nuaidėjo skambios dainos – „Dermė“ pradėjo šeštąjį sezoną. Apie nueitą kelią ir naujus planus kalbamės su choro vadove Jurga Sarpauskiene.

– Kas paskatino suburti būtent chorą?

– Širvintų mišrus choras DERMĖ savo kelią pradėjo 2012 metų pradžioje. Chorinės muzikos žanras, turintis gilias tradicijas Lietuvoje, mūsų krašte pastaraisiais dešimtmečiai buvo prigesęs. Mintis įkurti chorą pirmiausiai kilo Daliai Kunevičienei. Šią idėją palaikė Ramunė Pauliukonienė ir kiti bendraminčiai. Ir visi kartu, vedami didelio noro dainuoti, nutarė sukurti nepriklausomą chorą, savotišką bendruomenę, kurioje būtų gera dainuoti, muzikuoti ir kartu tobulėti. Buvau pakviesta vadovauti besikuriančiam kolektyvui. Turėdama pakankamą patirtį darbe su choro kolektyvais, norėdama kurti chorinio dainavimo tradicijas Širvintose, kad chorinės dainos grožį, įtaigą, jos galią pajustų kiek galima daugiau žmonių, sutikau pradėti šį įdomų kūrybinį darbą. Tokie buvo pirmieji choro susikūrimo žingsniai.

– Kada ir kur įvyko pirmasis pasirodymas?

– Tereikėjo dviejų mėnesių ir draugėn suburtas naujasis choras DERMĖ surengė savo pirmąjį sakralinės muzikos koncertą Širvintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje.

Įvertinusi kolektyvo galimybes, kartu su choristais pasiryžome išbandyti savo jėgas dar tą patį pavasarį vykusiame tarptautiniame chorų konkurse „Mūsų dainose“ Vievyje. Teko konkuruoti su pajėgiais, tituluotais, didžiulę patirtį turinčiais chorais. Visų choristų džiaugsmui tapome konkurso nugalėtoju, iškovojome pagrindinį konkurso prizą. Tai buvo puikus startas, kuris suteikė įspūdingą pagreitį tolimesniam kolektyvo tobulėjimui.

– Ar nuo susikūrimo pradžios choro sudėtis kito? Ar narių padaugėjo, ar sudėtis stabili? Ar didelė dalis choro narių yra nuo pat pradžios?

– Nuo susikūrimo pradžios choro sudėtis kito labai nežymiai. Per penkerius gyvavimo metus choras išaugo iki 40-ies dainininkų. Didžiausia choristų dalis dainuoja nuo choro susikūrimo pradžios. Malonu, kada po choro koncerto sulaukiame pageidaujančių dainuoti.

Galime pasidžiaugti, kad chore dainuoja ir kelios šeimos, tėvai ir vaikai . Labai šaunu, kad laisvalaikį jie leidžia kartu.

– Ar norėtumėt paminėti konkrečiai, sakykim ištikimiausius, rūpestingiausius choristus?

DERMĖ šiandien, mano akimis, tai ne tik dainuojantis kolektyvas, tai visa choro akademija. Mes patys organizuojame savo koncertus, kuriame programas, esame idėjų ir scenarijų autoriai, įvaizdžio kūrėjai, garso ir vaizdo režisieriai ir t. t. Visi atsakingai ir rūpestingai atlieka kūrybinius choro veiklos darbus. Patys ištikimiausi choro nariai yra tie, kurie dalyvauja choro veikloje nuo pat jo susikūrimo, puikiai lanko repeticijas, jų metu stropiai ir susikaupę mokosi, įsiklauso į kiekvieną muzikos dermę ir mintį. Yra tokių chorui ištikimų dainininkų, kurie į sekmadienines repeticijas suvažiuoja iš Avižonių, Motiejūnų, Viesų, Zibalų, net Čiobiškio ir Gelvonų gyvenviečių. Paminėsiu iniciatyvinės grupės narius, kurie yra kolektyvo „variklis“: choro prezidentė Ramunė Pauliukonienė, valdybos pirmininkė Dalia Kunevičienė, chormeisteris Gintaras Pauliukonis, Violeta ir Albinas Blažiai, Rasa Buzienė, Edvardas Gatelis, Diana Lesutienė, Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė, Živilė Šalkauskienė ir kt. Be abejo, džiaugiamės ir vertiname kiekvieno choristo indėlį.

– Turite įspūdingą repertuarą. Kokiais kūriniais labiausiai didžiuojatės? Kurie yra populiariausi ir labiausiai mėgiami klausytojų?

– Repertuaras išties platus – tai daugiau nei 100 klasikinės, aranžuotų liaudies, šiuolaikinės ir populiariosios muzikos kūrinių bei religinių giesmių. Mėgėjų chorų atlikimo meistriškumas negali prilygti profesionaliems chorams (kurių kiekvienas choristas yra profesionalus vokalistas), taigi tai suvaržo kūrinių pasirinkimo galimybes, todėl didžiąją mano darbo dalį sudaro kruopšti kūrinių atranka, dainų aranžavimas, įrašų klausymas ir kiti paruošiamieji repertuaro sudarymo darbai. Galiu pasidžiaugti, jog daugumą mano išrinktų kūrinių choristai pamėgsta.

Galime didžiuotis atlikę žymiausios G. F. Hendelio didingosios oratorijos „Mesijas“ chorą „Aleliuja“ ir A. Martinaičio kūrinį „Aušros žvaigždė“.

Labiausiai klausytojų širdis paliečia dainos, kuriose išreiškiama meilė tėvynei – J. Marcinkevičiaus ir L. Vilkončiaus „Dėl tos dainos“, meilė motinai – O. Vyšniausko ir G. Zdebskio „Mama, pakylėk ligi dangaus“, apdainuojamas gyvenimo trapumas – V. Kernagio „Baltas paukštis“, šeimos laimė – N. Sinkevičiūtės aranžuota l. l. daina „Eisva mudu abudu“, o taip pat melodingoji D. Polikaičio ir B. Brazdžionio „Esi, dangau“.

– Jūsų choras daug koncertuoja, tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Kokie pasirodymai buvo atsakingiausi, kas paliko didžiausią įspūdį?

– Iš tiesų, DERMĖ vienas iš aktyviausiai koncertuojančių rajono kolektyvų. Choras koncertuoja ne tik Širvintų rajono, bet ir gražiausiose Lietuvos miestų ir miestelių šventovėse, kultūros centrų salėse, muziejuose, pilių ir rūmų menėse. Choristų balsai sklido Italijoje, Vatikane, Danijoje, Lenkijoje. Penkerių metų kelyje 55 renginiai, koncertai, festivaliai ir išvykos. Mielai dalyvaujame bendruomenių, įvairių įstaigų organizuojamose šventėse, prisidedame prie labdaros renginių, akcijų.

DERMĖ savo muzikiniame kelyje džiaugiasi koncertais su operos solistais Rasa Juzukonyte ir Virgilijumi Noreika, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos styginių kvartetu, varinių pučiamųjų kvintetu ir Albertslundo (Danija) muzikos mokyklos simfoniniu orkestru, kurie praturtina muzikines programas ir dar labiau išryškina chorinės muzikos žavesį.

Einant muzikos, dainos, bendro buvimo keliu užsimezgė ypatingai šilta draugystė su Kauno mišriu choru „Diemedis“ ir Danijos mišriu choru „Bakkens Kor“.

Dainavimas – tai ne tik buvimas scenoje, tai dalijimasis su klausytojais istorija, mintimis, emocijomis. Todėl rengiame temines koncertines programas. Įspūdingiausios – „Baltumo šventė“, „Žemėj Lietuvos“, „Kalėdų gėlės“, „Dėl tos dainos“.

Vienas atsakingiausių pasirodymų ir reikšmingiausių choro pasiekimų – 2015 m. dalyvavimas IV Tarptautinės chorinės muzikos konkurse „Auksinė Šalčios juosta“. Chorui teko konkuruoti su 18-a tikrai pajėgių, aukšto meistriškumo kolektyvų, todėl DERMĖS choristai nepaprastai džiaugiasi iškovota „Bronzine Šalčios juosta“.

Giliai atmintyje pasiliko kalėdinės muzikos koncertas „Pabūkime kartu baltumo šventėje“ Trakų pilyje. Spindinčios kalėdinės eglės ir žvakių šviesoje skambėjusios giesmės bei pučiamųjų instrumentų garsai sukūrė ypatingą dvasinį pakylėjimą ir šventinę nuotaiką.

– Ar jubiliejinis koncertas Širvintose buvo vienintelis, ar turėjote pasirodymų ir kitur?

– Įspūdingas ir vienintelis jubiliejinis koncertas su Lietuvos scenos žvaigždėmis buvo mūsų dovana visiems širvintiškiams ir miesto svečiams, choro gerbėjams ir draugams bei padėka rėmėjams. Nepakartojamas melodijas atliko koncerto svečiai: operos solistė Rasa Juzukonytė, maestro Andrius Kulikauskas, kamerinis arfininkės Miglės ir violončelininko Mariaus Sakavičių duetas. Chorą sveikino ir su publika savo eilėmis dalinosi poetas Stasys Žlibinas.

– Kokių turite artimiausių planų, kokie pasirodymai numatyti?

– Planuojame dalyvauti 2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje dainų šventėje „Vardan tos“, tačiau tai priklausys nuo to, ar turėsime tinkamas sąlygas pasiruošti šiam svarbiausiam 2018 m. renginiui, kaip ir kiti rajono kolektyvai. Jei rajono vadovai nepagelbės išspręsti klausimo dėl patalpų ir instrumento repeticijoms, tokiu atveju, skaudžiam mūsų nusivylimui, negalėsime atstovauti Širvintų rajonui.

Tarp choro ateities planų – ir netradiciniai muzikiniai eksperimentai.

– Ko, jūsų nuomone, reikia norint kurti nepriklausomą kolektyvą? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti vadovai?

– Nepriklausomas kolektyvas, tai kaip tam tikra atskira organizacija, kuri pati viskuo rūpinasi. Tokiam kolektyvui įkurti reikia nepriklausomų ir motyvuotų žmonių. Nepriklausomas choras – tai ne tik muzikuojanti bendruomenė, kurioje dainuojama, kuriama, bendraujama ir dalijamasi savo džiaugsmu būti kartu. Jis gali gyvuoti tik kūrybinę veiklą derindamas su sklandžia organizacija bei kiekvieno nario prisidėjimu savo veikla. Choro nariai be dainavimo turi ir papildomas pareigas: turintys vadybinių, organizacinių gebėjimų rūpinasi koncertų, išvykų planavimu, organizavimu, ryšių užmezgimu ir palaikymu su kitais kolektyvais bei organizacijomis, finansų tvarkymu, ieško rėmėjų ir kt., turintys kūrybinių gebėjimų generuoja kūrybines idėjas, kuria choro įvaizdį, koncertų scenarijus, rūpinasi scenografija, įgarsinimu, kuria ir rengia afišas bei prisideda kitais būtinais darbais.

Kalbant apie nepriklausomą chorą, jam būtini tiek meninės dalies vadovai, tiek ir už vadybinę, organizacinę dalį atsakinga iniciatyvinė grupė – valdymo organai. Choro meno vadovo darbe svarbiausia yra profesionalumas bei dirigavimo meistriškumas. Vadovas turi būti geras pianistas, vokalistas, jis turi jausti didžiulę atsakomybę už choro meninį lygį ir kantriai kurti savo instrumentą – chorą. Valdymo organai turi gebėti dirbti komandoje, operatyviai spręsti iškilusius klausimus ir užtikrinti sklandžią choro veiklą.

Apskritai, sėkmingas darbas ir yra nulemtas dviejų veiksnių derinio – vadovų gebėjimo muzikuoti ir organizuoti.

– Kultūros centro kolektyvai turi tam tikrą užnugarį, jiems netenka rūpintis dėl patalpų repeticijoms, aprangos, transporto. Su kokiomis problemomis susiduria jūsų kolektyvas?

– Choro veiklai vykdyti reikia ne tik skambių dainų, bet ir lėšų, juk viskas kainuoja: koncertų salių ir repeticijų patalpų nuoma, transporto išlaidos, koncertinė apranga, natų įsigijimas ir spausdinimas, instrumentas, įgarsinimo aparatūra, reprezentacinės išlaidos ir kt. Mūsų choras nefinansuojamas iš valstybės biudžeto ir jo veikla remiasi tik asmeninėmis choro narių lėšomis, rėmėjų aukomis bei gyventojų skiriama 2 proc. parama.

Didžiausia problema, stabdanti DERMĖS veiklą, iškilo 2016 m., kai Savivaldybės taryba patvirtino nuomojamų Širvintų meno mokyklos patalpų nuomos kainą, kurios choras yra nepajėgus mokėti. Kreipėmės į mūsų rajono vadovus dėl nuomos kainos sumažinimo, tačiau šis klausimas net nebuvo svarstytas. Mums nesuprantamas toks vadovų požiūris į rajoną reprezentuojantį didžiausią kolektyvą.

– Kiek repeticijų vietų per egzistavimo laiką pakeitėte, kur repetuojate šiuo metu?

– Nuo choro susikūrimo pradžios pagrindinė repeticijų vieta buvo Širvintų meno mokykloje. Vėliau, dėl nustatytos chorui neįkandamos nuomos kainos, buvome priversti išsikelti.

Nuo to laiko neturime nuolatinės repeticijų vietos. Mus priglaudžia Širvintų parapijos globos namai bei Širvintų bažnyčia, taip pat pagelbėja choristas Vytautas Matulis įsileisdamas chorą į savo įmonės UAB „Ježvitas“ patalpas. Buvo situacijų, kai repetavome autobuse ir net lauke. Kolektyvas yra didelis, taigi pilnavertiškoms repeticijoms būtina tinkama pastovi erdvė.

– Kaip surandate rėmėjų? Kas yra pagrindiniai kolektyvo rėmėjai? Kas finansavo aprangos įsigijimą? Kaip sprendžiate transporto klausimus?

– Pagrindiniai choro rėmėjai yra klausytojai, kurie gausiai renkasi į mūsų koncertus ir nuoširdžiai klausosi, ploja ir prašo pakartoti vieną ar kitą kūrinį. Tai yra didžiausia parama atlikėjams. Na, o finansinių rėmėjų ieškome kaip ir visi – siunčiame prašymus su veiklos aprašymu bei tikslu, kuriam bus panaudotos lėšos, džiaugiamės ir esame dėkingi tiems, kurie atsiliepia ir paremia. Juos pakviečiame į savo renginius ir atsidėkojame gražiai suorganizuota švente, skambia daina. Per penkerius metus rėmėjų buvo daug, būtų sunku įvardinti kurį nors pagrindiniu. Nuolatiniai choro rėmėjai ir palaikytojai – tai Stasė ir Romas Pavasariai, kurie nuo pirmųjų choro gyvavimo metų lydi mūsų kūrybinę veiklą, ir UAB „Ježvitas“. Paramos sulaukiame įvairiapusės, ne tik finansinės, kas tortą iškepa, kas afišą sukuria ar atspausdina, kas kelionės idėją pasiūlo. Esame dėkingi mūsų nuolatiniams informaciniams rėmėjams „Širviui“ ir „Krašto naujienoms“, kurie geranoriškai pasidalina su skaitytojais informacija apie choro koncertus ir kūrybinę veiklą.

Choro koncertinę aprangą – sijonus moterims – įsigijome iš rėmėjų lėšų, kitus rūbus prisitaiko kiekvienas asmeniškai. Kiekvienam koncertui stengiamės suteikti išskirtinį akcentą, todėl patys kuriame aksesuarus, pagyvinančius klasikinę juodą aprangą. Siuvame šalikėlius, „varlytes“, komponuojame gėles ir pan. Susiburiame lyg į darbščiųjų rankų būrelį. Aišku, kad svajojame apie išbaigtą choro aprangą, tačiau visgi pagrindinį dėmesį skiriame dainavimo kokybei.

Transporto klausimus sprendžiame įvairiai, priklausomai nuo situacijos. Jeigu koncertuojame savame rajone, tai dažniausiai vykstame asmeniniais automobiliais, „susidėlioję“ ekipažus. Tolimesnėms koncertinėms išvykoms nuomojamės transportą arba keliaujame lėktuvu. Problema yra ta, kad Širvintose nėra mums tinkamo transporto, nes kolektyvas gausus, reikia didelio autobuso. Todėl tenka naudotis kitų rajonų transporto įmonių paslaugomis, o tai, be abejo, didina ir nuomos kainą, juk įskaičiuojamas ir autobuso atvykimas į Širvintas.

– Choras yra labai profesionalus, žinomas, koncertavęs su visa eile garsių atlikėjų ir kolektyvų. Ar palaiko ir remia chorą Savivaldybė ir jos vadovės?

– Esame dėkingi rajono valdžiai už sveikinimus ir linkėjimus choro jubiliejaus proga, buvome maloniai nustebinti. Tačiau reikia pripažinti, kad mūsų choro, kaip visuomeninės organizacijos, praktinėje veikloje palaikymo ir pagalbos iš rajono vadovų tikrai trūksta. Norisi tikėti, kad netolimoje ateityje sulauksime didesnio dėmesio ir paramos puoselėjant rajone chorinio meno tradicijas ir kultūrą.

– Ar per penketą metų buvo akimirkų, kai sviro rankos ir norėjosi viską mesti? Kas palaiko ir suteikia stiprybės tokiais momentais?

– Labiausiai nusviro rankos, kai choras liko be patalpų repeticijoms ir buvo suparalyžuotas mūsų kūrybinis procesas. Susitikimuose su kitų rajonų ir miestų kolegomis chorvedžiais, kur visi dalinasi savo patirtimis ir džiaugiasi savo chorų veikla, net gėda papasakoti, kad šitiek pasiekęs choras neturi kur repetuoti…

Stiprybės ir dvasinių jėgų suteikia klausytojų gražūs įvertinimai ir šilti atsiliepimai po DERMĖS choro koncertų. Didžiulio palaikymo sulaukiame iš artimųjų.

– Ar sėstumėt antrą kartą į tą pačią „galerą“?

– Kiekvieno chorvedžio svajonė turėti savo kolektyvą bei laisvę kurti. Džiaugiuosi, kad ši laimė manęs neaplenkė, nors kartu su ta laime mano pečius užgula ir didžiulė atsakomybė – savo profesine reputacija atsakyti už visą choro meninę produkciją.

Tikiu, kad savo darbu prisidedu prie chorinės muzikos žanro populiarinimo ir mūsų krašto muzikinės kultūros kilimo. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad chorinės muzikos klausytojų ratas didėja, ne vienas choristas ir klausytojai chorinę dainą pamilo ir atrado kaip nuostabiausią dalyką.

Muzika ir daina – tai mano gyvenimas. Ir jeigu reikėtų viską pradėti nuo pradžių, net nesuabejočiau, nes tai reikalinga ir prasminga veikla, vienijanti žmones, turtinanti jų dvasinį pasaulį. Aš tikiu choro galia!