Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalį uždaręs Kostas Smoriginas: „Mes mylime Šiaulius“ (vaizdo įrašas)

XV tarptautinio Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio uždarymo koncertas rugpjūčio 30 d., ketvirtadienį, vainikavo visos vasaros programą.

Specialiai jubiliejinio festivalio uždarymui meno vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas parengė išskirtinę programą. Chaimo Frenkelio vilos parke susirinkusiems klausytojams pirmą kartą koncertavo Lietuvos nacionalio operos ir baleto teatro orkestras. Drauge su jais kūrinius atliko vienas iš garsiausių Lietuvos operos solistų Kostas Smoriginas ir jauna talentinga solistė iš Latvijos Vera Talerko.

Portalas Etaplius prieš baigiamąjį festivalio koncertą pakalbino pagrindinę jo žvaigždę Kostą Smoriginą, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meno vadovą ir dirigentą Robertą Šerveniką, taip pat Šiaulių Aušros muziejaus direktorių Raimundą Balzą ir renginio stebėti atvykusią kultūros viceministrę Gintautę Žemaitytę.

Kostas Smoriginas: „Man labai gera Šiauliuose“

Operos solistas Kostas Smoriginas portalui papasakojo apie pasiruošimą Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalio baigiamajam koncertui.

„Su maestro prieš tai repetavome, buvo pora repeticijų. Dabar esu grįžęs iš Austrijos po daugybės spektaklių. Nuo grįžimo praėjo tik keturios dienos, ir šis koncertas man jau yra ne pirmas Lietuvoje. Austrijoje dainavau septyniolikoje spektaklių „Karmen“, ir man labai gera grįžti į Šiaulius“, – sakė operos solistas.

Jo žodžiais tariant, koncerto programa – visiškai klasikinė: „Išgirsime ir keletą Mozarto kūrinių, Bizet „Carmen“, Enrico ariją iš operos „Lucia di Lammermoor". Tai visiškai klasikinis repertuaras.“

Šiauliams pasisekė sulaukti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje žinomo ir vertinamo solisto. Kadangi pagrindinis jo darbas – užsienio scenose, į Lietuvą K. Smoriginas sugrįžta itin retai.

„Pagrinde koncertuoju ir dainuoju operos teatruose užsienyje, o Lietuvoje būnu labai retai. Čia turbūt dainuoju per metus daugiausiai penkiuose koncertuose ir galbūt dviejuose spektakliuose operos teatre, – portalui sakė jis. – Mes labai mylim Šiaulius. Ir mano šeimos dalis Šiauliuose, ir mes labai mėgstam čia grįžti. Man labai gera Šiauliuose.“

Ch. Frenkelio vilos festivalyje įvykusį solisto pasirodymą stebėjo ir šeimos nariai. K. Smoriginas sakė, jog visada stengiasi į pasirodymus važiuoti su šeima, kad ir vaikai išgirstų klasikinę muziką: „Labai džiugu važiuoti su šeima. Gali paklausti kaip skamba, girdisi, kaip tekstas, kaip viena arija, kaip kita. Palaikymas iš šeimos visada yra.“

Paklaustas, kokiu būdu buvo atrenkami kūriniai, jis sakė, jog daug diskutuojama su dirigentu, šiuo atveju su Robertu Šerveniku: „Su juo mes bendradarbiaujame nepilnus metus. Mes kalbamės, ką norėtume atlikti, kokius kūrinius, ką padainuoti. Taip ir sudėliojam tą programą.“

Na, o ateities planų operos solistui tikrai netrūksta. Vos už poros savaičių jis išskrenda dirbti į Kiolno operos teatrą, dainuoti Jochanaano vaidmenyje Strausso operoje „Salome“.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovas R. Šervenikas: „Tikėkitės džiaugsmo"

Po generalinės repeticijos paklaustas, ko šiauliečiai gali tikėtis iš šio neeilinio pasirodymo, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovas ir dirigentas R. Šervenikas sakė, jog tikėtis galima džiaugsmo: „Įdomi programa, puikūs solistai, geras oras. Bus grojama labai įvairi klasikinė muzika. Pradedant Mozartu, baigiant Bizet ir Rachmaninovu.“

Pašnekovo teigimu, paprastai programos dėliojimas prasideda nuo solistų. Jie ir tampa pagrindinėmis programos žvaigždėmis, pagal jų pageidavimus dėliojami kiti kūriniai.

„Pradedama nuo solistų, kuriuos kviečiame dalyvauti koncerte, tada yra jų pageidavimai, ką jie nori dainuoti, ir toliau užsipildo programa kūriniais simfoniniam orkestrui, kurie būtų patrauklūs tiek publikai, tiek atlieptų solistų atliekamus kūrinius“, – sakė R. Šervenikas.

Darbų ruošiantis tokio masto kultūriniam festivaliui tikrai netrūksta. Štai ir dabar, tik užbaigus XV-ąjį Ch. Frenkelio vilos festivalį, jau bus ruošiasi kitų metų pasirodymams: „Kadangi aš taip pat esu ir Ch. Frenkelio vilos festivalio meno vadovas, visą programą ir deriname, kai yra ruošiamasi sekantiems metams. Yra solistų užimtumas, reikia visą programą pristatyti Kultūros tarybai. Visi šie dalykai derinami labai iš anksto. Šitas festivalis šiandien pasibaigs, ir po gero mėnesio jau reikės kurti programą kitų metų festivaliui. Visada norisi, kad kitų metų festivalis būtų dar gražesnis ir įdomesnis. Mes stengsimės tai daryti.“

Kultūros viceministrė G. Žemaitytė: „Šiauliams gali pavydėti daugelio miestų gyventojai“

Į renginį atvykusi kultūros viceministrė, semiotikė ir menotyros mokslų daktarė Gintautė Žemaitytė džiaugėsi, jog ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje daugėja tokių renginių.

„Tokio tipo renginiai yra puikus pavyzdys, kaip ir valstybė, ir savivaldybė bendradarbiaudamos sukuria tai, kas reikalinga miestui, miestiečiams, miesto svečiams. Manau, kad to reikia ne tik Šiauliuose, to reikia daug kur, kiek įmanoma daugiau, nes žmonės gali mėgautis labai iškiliais meno kūriniais, susipažinti su galbūt retai scenoje Lietuvoje matomais, bet užsienyje žinomais mūsų atlikėjais, ir tiesiog pasidžiaugti, kokią puikią mes turime kultūrinę erdvę ir kultūrines institucijas, orkestrus, dainininkus, muzikantus, kurie suteikia naujų kultūrinių patirčių“, – gerų žodžių negailėjo viceministrė.

Paklausta, ar noriai eina šiauliečiai ir lietuviai apskritai į intelektualius, kultūrinius renginius, ji teigė, kad tokių renginių poreikis tikrai auga.

„Šio konkretaus festivalio istorija yra tokia, kad jis iš mažo festivalio, kuris vykdavo nedidelėje salėje muziejaus erdvėje ir prasidėjo nuo keliasdešimties klausytojų, per 15 metų išaugo į kelių šimtų klausytojų festivalį lauke. Jie nebetilpdavo. Todėl manau, kad šiauliečiai noriai eina, – sakė G. Žemaitytė. – Patirtis rodo, kad ir mūsų Nacionalinė filharmonija, ir kitos koncertinės organizacijos, kurios organizuoja renginius Lietuvoje, dvaruose, tikrai pritraukia [žmones]. Lankytojų poreikis yra ir tikimės, kad jis tik stiprės, nes labai svarbu būti arti žmogaus. Jeigu jis negali atvažiuot, reikia atvažiuoti kiek įmanoma arčiau jo, atrasti tokią vietą, kur kokybiškai galima atlikti tuos kūrinius ir leisti pajausti tą muzikos jėgą, kuri sklinda iš simfoninio orkestro.“

Viceministrė portalui taip pat sakė, kad Šiaulius galima drąsiai pavadinti kultūros miestu: „Kultūros ministerija labai džiaugiasi savivaldybėmis, kurios skiria dėmesio ir lėšų kultūrai, ir Šiaulių savivaldybė, be abejo, yra viena iš labiausiai rodančių dėmesį kultūrai. Be jokių išlygų – Šiauliai absoliučiai yra kultūros miestas. Mes džiaugiamės ir tikimės, kad tuo galėtų užsikrėsti ir kiti miestai. Visi gal nebus vienodai kultūringi, bet Šiauliams ir kultūrinių, ir kultūros edukacijos veiklų, ir miestiečių įtraukimo tikrai galėtų pavydėti daugelio miestų gyventojai.“

Šiaulių Aušros muziejaus direktorius R. Balza: „Šiauliečių publika jau yra išranki“

Paklaustas, kaip festivalio uždarymo renginiui buvo pasirinktas būtent Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras, Šiaulių Aušros muziejaus direktorius Raimundas Balza teigė, jog buvo rinktasi būtent iš Lietuvoje koncertuojančių simfoninių orkestrų.

„Mums labai džiugu, kad Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivaliui mes šiais metais pirmą kartą pristatome simfoninį orkestrą. Simfoninių orkestrų Lietuvoje nėra daug, jie skaičiuojami ant pirštų, todėl rinkomės pagal galimybes, kas galėtų tą dieną festivalio uždarymui mums koncertuoti. Geriausias sąlygas ir optimaliausią pasiūlymą pateikė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras, kurio meno vadovas yra ir mūsų festivalio meno vadovas maestro Robertas Šervenikas. Taip jau susiklostė, kad tai yra pirmasis simfoninis orkestras, kuris pasirodys mūsų festivalyje“, – priešistorę papasakojo jis.

Kalbėdamas apie pasiruošimą priimant pasaulinio lygio orkestrą į Ch. Frenkelio vilos festivalį, Aušros muziejaus direktorius sakė, kad nerimo būna visada, tačiau jį atsveria ilgas ir stiprus pasiruošimas: „Mes tam ruošėmės labai ilgai, padidinome sceną, pasirūpinome garsu, kad viskas būtų sklandu. Tikimės, kad šiauliečių publika jau yra išranki ir gali priimti netgi pasaulinio garso atlikėjus.“

Jo teigimu, festivalis tikrai pateisino išsikeltus tikslus ir lūkesčius: „Labai džiugu, kad kai kurie koncertai sulaukė labai gausaus lankytojų skaičiaus. Išskirčiau labai gerą Šiaulių dramos teatro pasirodymą ir prisistatymą su vaikų spektakliu, kur susirinko labai gausus būrys žiūrovų, taip pat grupės „Colours of Bubbles“ pasirodymą su Šv. Kristoforo orkestru. Tai buvo du „topiniai“ mūsų koncertai, kurie tikrai sulaukė atgarsio Šiauliuose, ir manau, kad šis bus trečias. Mūsų festivalis tikrai užsitarnauja, kad jis gyvuotų, kad būtų ateityje. Pasibaigus šiandienai visi šiauliečiai jau lauks kitų metų ir tikėsis iš mūsų programos, o mums tai yra iššūkis pritraukti atlikėjus su originaliomis programomis, galbūt ir su premjerinėmis programomis.“

R. Balza taip pat pasidžiaugė didesniu rūpesčiu iš Savivaldybės.

„Šiais metais mes turėjome didesnį finansavimą. Reikėtų padėkoti Šiaulių miesto savivaldybei, kad įtraukė mus į reprezentacinių renginių sąrašą ir mes galėjome sau tai leisti. Simfoninio orkestro kvietimas yra labai džiugus, bet ir labai brangus malonumas. Dabar finansai leidžia mums tą dalyką padaryti ir mes džiaugiamės, kad simfoninio orkestro prisistatymas įvyks Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje, ir manau, kad jis bus ne paskutinis“, – kalbėjo Aušros muziejaus direktorius.