Čekų šeima Klaipėdoje teisiama už benamių išnaudojimą Šventosios atrakcionuose

Nesiprausę, nevalgę, mušami, apgyvendinti skurdžiomis sąlygomis ir rakinami – tokias aplinkybes Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje čekų vergovės byloje nurodė liudytojai.

Jų teigimu, tris svetimšalius darbuotojus Šventosios atrakcionų parke išnaudojo čekų šeima – vyras, žmona ir jų sūnus. 

Bylos duomenimis, užverbuoti Čekijoje 2019 metų vasarą sunkvežimio priekaboje į Lietuvos pajūrį dirbti buvo atvežti du čekai ir vienas lenkas. Juos į Lietuvą atgabeno kaltinamaisiais byloje tapusi šeima, kuriai Šventojoje priklausė įvairūs atrakcionai. 

44 metų Františekas Kolomazničekas, 41 metų jo žmona Marta ir 20-metis jų sūnus, tėvo bendravardis, kaltinami prekyba žmonėmis, t. y. vergiškomis sąlygomis vertę dirbti du savo tautiečius ir vieną lenką Šventojoje veikusiuose atrakcionuose. 

Šią savaitę Klaipėdos apygardos teisme liudijo buvusi darbuotoja, buvusi kovos su prekyba žmonėmis centro socialinė bei liudininku tapęs jaunuolis. Visi jie užsiminė apie nežmoniškas sąlygas, kuriomis dirbo ir gyveno atvykėliai. Nukentėjusiesiems atstovaujantis advokatas siekia iš kaltinamųjų priteisti 30 tūkst. eurų. 

Būdavo nevalgę ir sumušti

Atrakcionuose tą pačią vasarą kasininke-operatore dirbusi Svetlana Jonaitienė teisme pasakojo, kad du čekai ir vienas lenkas gyveno vagonėlyje, kuriame nebuvo orių gyvenimo sąlygų atitinkančių patogumų.

„Visi kiti darbuotojai, kurie dirbo, turėjo tikrai geras sąlygas, o jie neturėjo dušo, tualeto. Negalėjo sau leisti gyventi normalaus žmogaus gyvenimo. Vyrai prausdavosi lauke po žarna“, – pasakojo liudytoja. 

Moters vyras su atvykėliais susikalbėdavo lenkiškai. Vyrai jam guodėsi, kad nėra išleidžiami į parduotuvę, jiems nemokamas atlygis, stinga maisto, o dirba nuo ryto iki išnaktų, be to, pastebėta, kad vyrai vagonėlyje, kuriame gyvena, buvo užrakinami spyna. Esą jiems prieš atvykstant žadėtos visai kitokios sąlygos, o Šventojoje paaiškėjo, kad sumokėta bus neva po sezono. 

Į akis tiek kolegoms, tiek lankytojams krito nešvarūs svetimšalių drabužiai.

Bylos duomenimis, du čekai ir lenkas buvo asocialūs asmenys, neturėję gyvenamosios vietos savo gimtinėje, socialiai jautrūs ir pažeidžiami, tad galėjo būti išnaudojami. 

S. Jonaitienė pasakojo mačiusi ir smurto. Šeimininkas vienam vyrų trenkė per veidą. 

„Ne vienas matė, kad vaikščiojo sumušti. Aš jų tarpusavio muštynių nemačiau, negirdėjau skandalų, nematydavau, kad būtų išgėrę. Į sezono pabaigą jiems nelabai ir leisdavo bendrauti su kitais darbuotojais, iškart kažkuris prisistatydavo. Apie rugpjūčio mėnesį vyresnis vyras buvo nubaustas už kažką, patalpintas į atskirą gyvenamą vietą, mano vaikai jam nešė vandens atsigerti ir sumuštinių“, – pasakojo liudininkė. 

Atvykėliai vasaros antroje pusėje bandė pabėgti, tačiau buvo sulaikyti ir sumušti. Vienam buvo lūžę šonkauliai. 

Anot liudininku tapusio Povilo Matulaičio, kuris vieną savaitgalį praleido kurorte pas vieną atrakcionų darbuotojų, į akis krito prastos trijų vyrų gyvenimo sąlygos, jų čiužiniai buvo padėti ant žemės, viduje nebuvo nei kėdžių, nei staliuko. Darbuotojai pasakojo patys matę ant vagonėlio durų užkabintą spyną. 

„Labai prastai atrodydavo, basi vaikščiodavo, man atrodo. Vyrai šveisdavo metalus, atrodė, kad dirba kažkokius bereikšmius darbus, svarbu dirbti. Prausėsi su žarna“, – pasakojo jaunuolis. Jis neslėpė, kad atvykėliai buvo panašus į benamius, asocialius asmenis. 

Bijojo keršto

Byloje liudijusi buvusi kovos su prekyba žmonėmis centro socialinė darbuotoja Žaneta Morkūnaitė pasakojo 2019 rugpjūtį sulaukusi Palangos policijos pareigūnų skambučio padėti nukentėjusiesiems. 

„Vyrai buvo purvinais, suplyšusiais rūbais, nesiprausę, sklido nešvaros kvapas, buvo nesikirpę, alkani, išsigandę, pasimetę, sutrikę, labai bijojo dėl ateities. Centras juos apgyvendino, rėmė maistu, lydėjo į apklausas, pasamdė jiems advokatą“, – pasakojo Ž. Morkūnaitė. 

Nukentėjusieji centro darbuotojams teigė į Lietuvą buvę atgabenti apgaulės būdu, negavo žadėto uždarbio, jiems stigo maisto, patyrė psichologinį ir fizinį smurtą. Vyrai teigė bijoję šeimos, kuri juos atsivežė, keršto.

Trims nukentėjusiesiems byloje atstovauja advokatas. Anksčiau parodymus davę vyrai byloje nedalyvauja, apie jų dabartinę padėtį informacijos neturima. 

Kaltinamųjų advokatai savo klausimus liudytojams formavo dėliodami gaires, jog asocialų gyvenimą vedę vyrai savo šalyse buvo benamiai ir apskritai neturėjo stogo virš galvos ir darbo. 

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas vasarį.

Už prekybą žmonėmis organizuotoje grupėje Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 12 metų. 

BNS