„Čekiukų“ byloje nuteistos Birštono savivaldybės tarybos narės advokatas: prokuratūra į žvirblius šaudo su patranka

„Čekiukų“ byloje nuteista Birštono savivaldybės tarybos narė Roma Žentelienė su advokatu apskundė nuosprendį ir tikisi, kad Apeliacinis teismas ją arba išteisins arba perduos laiduotojui.

Lapkritį Kauno apygardos teismo nuosprendžiu politikei buvo paskirtas draudimas trejus metus dirbti renkamas ar skiriamas pareigas bei 7,5 tūkst. eurų bauda. Jei toks nuosprendis įsiteisės, socialdemokratė neteks pareigų.

Kaip skelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), R. Žentelienė, 2019-2012 m., eidama Birštono savivaldybės tarybos narės pareigas, piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi, Birštono savivaldybės administracijai galimai padarė didesnę nei 1 tūkst. 600 eurų žalą.

Bylos duomenimis, buvo suklastotos 23 finansinės apyskaitos.

Tarybos narė pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bei sukčiavimo.

Teismas paskelbė, kad ji padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir savivaldybei.

R. Žentelienė kaltę iš dalies pripažino ir žalą savivaldybei atlygino.

Birštono kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai pageidavo būti atleista nuo atsakomybės ir perduota laiduotojai, tačiau Kauno apygardos teismas mano, kad už tokius nusikaltimus nuteista tarybos narė tokios bylos baigties tikėtis negali.

R. Žentelienės gynėjas, advokatų kontoros Sorainen ir partneriai advokatas Darius Rulušaitis Eltai sakė, kad dėl tokio nuosprendžio paduotas skundas Apeliaciniam teismui.

„Išteisinti visiškai prašoma, o jeigu to nebus, prašoma išteisinti bent dėl sunkaus nusikaltimo –piktnaudžiavimo – ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokuratūra nenuosekliai elgiasi: daliai tarybų narių per civilinį procesą prašo grąžinti neteisėtai gautas išmokas, kitus siunčia į teismą, kaltindami trimis nusikaltimais, iš kurių vienas yra sunkus. Siekdami lygiateisiškumo ir nuoseklumo mes siūlom prokurorams nešaudyti iš patrankų į žvirblį.

Sumos gerokai mažesnės, ir jau pinigai grąžinti, pareigos – eiliniai tarybos nariai ir vis tiek baudžiamojo proceso sulaukia, aš to nuoširdžiai nesuprantu. Teisinėje valstybėje to būti negali, turi būti kažkoks nuoseklumas. Tos situacijos vienodos – atnešė kvitus ir pateikė finansų ir apskaitos skyriams, visi darė tą patį“, – Eltai sakė D. Raulušaitis.

Anksčiau šis teisininkas daugiau nei 11 metų dirbo Generalinėje prokuratūroje, 2010-2015 metais  ėjo generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas ir buvo atsakingas už ekonominių, finansinių, mokesčių bei korupcinių nusikaltimų tyrimus. 

Tuo metu Generalinė prokuratūra teigia, kad baudžiamosios bylos keliamos, kai politikai akivaizdžiai klastojo, svetimus čekius pateikė kaip savus. Jei nustatoma, kad pinigai naudoti nepagrįstai, bet neįžvelgiama sąmoningo klastojimo, reikalaujama tik grąžinti pinigus – inicijuojami civiliniai ieškiniai. Civilinio proceso politikai sulaukia, kai nustatoma, kad atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais.

R. Žentelienė pasakojo jaučianti nuoskaudą dėl jai paskelbto nuosprendžio.

„Apskųsta, nes nesutinku būti nuteista pagal Baudžiamąjį kodeksą. Neįžvelgiu, kad esu nusipelnusi pačios griežčiausios bausmės, man skirta bausmė per griežta. Netiesa tokia: vieni susitaikė, kitus pagal tris straipsnius, kodėl tokia nelygybė? Kodėl nėra žmogiškumo? Darykime visiems vienodai“, – Eltai sakė Birštono politikė.

Teismas skelbė, kad į apyskaitas buvo įtraukti ir kitų asmenų mokėjimo čekiai, kai buvo atsiskaitoma už vienkartines kaukes, cigaretes, kitas prekes.

„Čekiuke buvo kaukė, bet man už tai nebuvo atlyginta“, – tikino R. Žentelienė.

„Vienam čekyje buvo cigaretės, ji pati net nerūko, ji neįtraukė cigarečių į ataskaitą, aš nesuprantu, kodėl STT  ir prokuratūra kimba prie cigarečių. Jeigu ir būtų teikusi cigaretes, čia ne baudžiamųjų procesų klausimas“, – sako advokatas D. Raulušaitis.

Pernai gruodį Generalinė prokuratūra skelbė, kad į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai savanoriškai yra grąžinę 956 tūkst. 107 eurus nepagrįstai panaudotų lėšų tarybos nario veiklai.

Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų apygardų Viešojo intereso gynimo skyrių (VIGS) prokurorai apylinkių teismams šiuo metu yra pateikę 90 ieškinių bendrai 1 mln. 33 tūkst. 117 eurų sumai.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.