Camino Lituano žygis Vilniaus rajone: žingsnis į Europos kultūrinių kelių žemėlapį

Birželio 28–29 dienomis Vilniaus rajone įvyko žvalgybinis Camino Lituano žygis. Dviejų dienų žygio metu buvo aplankyti būsimos maršruto atkarpos taškai: Karvys, Maišiagala ir Dūkštos. Šis žygis buvo pirmasis realus žingsnis Camino Lituano maršruto plėtroje Vilniaus rajone ir ženklas, kad regionas įsitraukia į vieną reikšmingiausių Europos kultūrinių iniciatyvų.

Žygio svarbą pabrėžė ir aukšto lygio dalyviai – jame dalyvavo Europos Tarybos kultūrinių kelių tinklui priklausančios Romea Strata atstovai bei Lietuvos Respublikos Prezidentūros atstovas. Prezidento institucijos palaikymas šiai iniciatyvai liudija, kad Camino Lituano svarstomas ne tik kaip turizmo ar piligrimystės kelias, bet ir kaip strateginis kultūros politikos elementas, stiprinantis Lietuvos integraciją į Europos kultūrinį žemėlapį.

„Vilniaus rajono įvairovė – kalbinė, religinė, istorinė – gali būti autentiškai pristatoma piligrimams iš Lietuvos ir visos Europos. Camino Lituano tai ne tik kelias per kraštovaizdį, bet ir per žmonių istorijas, tradicijas bei susitikimus. Vietos bendruomenės, parapijos, mokyklos, kultūros centrai gali tapti svarbiais šio kelio taškais: sutikimo, svetingumo, edukacijos ir kultūrinio pažinimo erdvėmis“, – apie Camino Lituano maršrutų svarbą sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

Žygyje taip pat dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patarėja Agnė Andriulytė, Camino Lituano bendruomenės narė, aktyviai dalyvaujanti žygiuose, prisidedanti prie maršruto planavimo ir vietos bendruomenių įtraukimo.

„Vienas iš planuojamų Camino Lituano maršrutų drieksis per Vilniaus rajoną. Atšaka nuo Giedraičių (Molėtų rajonas) ves per Glitiškes, Paberžę, Karvį, Maišiagalą, Dūkštas ir toliau į Kernavę (Širvintų rajonas). Tai kelias, jungiantis gamtines, kultūrines ir dvasines erdves – nuo ežerų ir miškų iki istorinių parapijų ir piliakalnių. Tuo pačiu tai galimybė stiprinti vietos bendruomenių tapatybę ir įtraukti jas į tarptautinį kultūrinį dialogą“, – pasakojo Agnė Andriulytė.

Atvykus į Karvį, piligrimus pasitiko Karvio bendruomenės pirmininkė Jolanta Trinkūnienė. Ji aprodė Karvio bažnyčią, supažindino su Karvio istorija ir patikino, kad piligrimai galės rasti nakvynę klebonijoje. Taip pat pirmininkė pasidalino bendruomenės svajonėmis – sklype šalia seniūnijos įkurti piligrimų centrą ir parkelį. Žygeiviai buvo svetingai priimti ir dosniai pamaitinti vietiniais žvėrienos patiekalais.

Karvio vietos bendruomenės įsitraukimą papildė ir politinių bei institucinių atstovų palaikymas – žygeivius Karvyje taip pat pasitiko Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Henrik Suboč ir Seimo narė Daiva Ulbinaitė. Jie pasveikino susirinkusius, išreiškė palaikymą Camino Lituano iniciatyvai bei akcentavo šios iniciatyvos kultūrinę bei simbolinę reikšmę Lietuvai ir Vilniaus rajonui.

Kelionė tęsėsi į Maišiagalą – vieną ryškiausių istorinių ir kultūrinių Vilniaus rajono vietovių. Piligrimus čia pasitiko Tradicinių amatų centro Houvalto dvare vedėja Jolanta Lapinskaja, kuri ne tik atvėrė dvaro vartus, bet ir praskleidė uždangą į šio architektūrinio paveldo istoriją. Centro darbuotoja pademonstravo vilnos vėlimo amatą – kaip tiltu tarp praeities ir dabarties atgyja šimtmečius menančios technikos.

Svarbiu kelionės akcentu tapo apsilankymas Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejuje, kur autentiškoje aplinkoje įamžinta vieno reikšmingiausių XX a. Vilnijos dvasininkų gyvenimo ir tarnystės istorija. Čia piligrimai galėjo patirti gyvąją atmintį – tai vieta, kur šventumas susitinka su rezistencija, o asmeninis tikėjimo kelias tampa kolektyvinio identiteto dalimi.

Galiausiai, dvasingą atmosferą papildė intelektinis sustojimas – dr. Anna Pilarczyk-Palaitis, antropologė ir tyrėja, skaičiusi paskaitą apie etniškumą, tapatybę, kultūrinę atmintį ir lenkų tautinę mažumą Lietuvoje. Jos įžvalgos įtvirtino Camino Lituano kaip ne tik fizinio, bet ir kultūrinio bei socialinio kelio idėją – vedančią ne tik per kraštovaizdžius, bet ir per giliausias mūsų bendruomenių patirtis.

Žygio dalyviai nuoširdžiai dėkojo Dūkštų seniūnei Honoratai Masalskienei, kuri juos pasitiko su gaiviais gėrimais ir šypsena. Tačiau tikroji staigmena laukė netrukus – seniūnės sūnus pristatė naująjį Dūkštų herbą, su meile ir pasididžiavimu aiškindamas kiekvieną jo simbolį, atskleisdamas bendruomenės identiteto sluoksnius, slypinčius heraldikos detalėse. Dūkštų bažnyčios duris piligrimams atvėrė vietos kunigas, suteikęs progą akimirkai sustoti ir patirti dvasinį gilumą. Bažnyčios erdvė čia – ne tik maldos vieta, bet ir gyva atminties saugykla.

Tai ypatingai jautriai perteikė dailininkas Viktoras Šocik, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, kuris pasidalijo tiek bažnyčios, tiek apylinkių istorijomis. Jis pasakojo apie savo šeimos ryšius su šia vieta – kaip šioje bažnyčioje buvo krikštytas jis pats, vėliau ir jo anūkai. Jo pasakojimuose susipynė asmeninės patirtys, vietos kultūros detalės ir kino istorijos – Dūkštų apylinkėse buvo filmuotas legendinis filmas „Herkus Mantas“, o vietovėje kadaise stūksojo vilos, priklausiusios garsioms Lietuvos asmenybėms. Šis susitikimas priminė, kad kiekvienas kraštas – tai ne tik geografinis taškas žemėlapyje, bet ir gyva, pasakojančio žmogaus balsu atgimstanti istorija.

Savo ruožtu Neries regioninio parko direkcijos atstovai pristatė Karmazinų pažintinį taką – vieną gražiausių gamtos maršrutų šioje teritorijoje, apjungiantį kultūrinius, archeologinius ir ekologinius aspektus. Takas pasitarnauja ne tik kaip turizmo infrastruktūros pavyzdys, bet ir kaip vieta sąmoningam santykiui su gamta ugdyti – vertybė, artima piligrimystės dvasiai.

Tai kelias, kuriame kiekvienas žingsnis tampa pasakojimu, o kiekviena stotelė – nauju ryšiu tarp praeities, dabarties ir ateities.

Camino Lituano žygis Vilniaus rajone buvo ne tik maršruto planavimo veiksmas. Tai buvo gyvas žingsnis į kelią, kuris jungia žmones, vietas ir istorijas. Ši atšaka – tai galimybė Vilniaus rajonui įsilieti į Europos kultūrinių kelių tinklą, stiprinti bendruomenių ryšius ir tapti autentiška stotele tarptautiniame piligrimystės kelyje.

Camino Lituano – tai Lietuvoje kuriamas piligriminis kelias, integruotas į tarptautinį Šv. Jokūbo kelių tinklą (Camino de Santiago), kuris nuo 1987 m. yra pirmasis oficialus Europos Tarybos kultūrinis kelias. 2025 m. birželio 17 d. į šį tinklą oficialiai įtrauktas ir kitas reikšmingas maršrutas – Romea Strata – vedantis iš Baltijos šalių per Lietuvą į Romą. Camino Lituano yra šio tarptautinio maršruto dalis, einanti per Lietuvą nuo Latvijos iki Lenkijos sienos.

Parengta pagal Camino Lituano žvalgybinio žygio dalyvių informaciją