„Ca­mi­no Li­tua­no“ ‒ ta­vo ke­lio pra­džia!

Turbūt dau­ge­lis sa­vo gy­ve­nimą api­būdintų kaip nuo­la­tinį bėgimą, skubė­jimą, ne­si­bai­gian­čius dar­bus. Bent taip bu­vo iki šio pa­va­sa­rio, kol į Lie­tuvą (ir be­veik visą pa­saulį) ne­bu­vo at­skrie­ju­si ko­ro­na. Ka­ran­ti­nas su­stabdė pa­šėlusį gy­ve­ni­mo tempą, te­ko už­si­da­ry­ti na­muo­se ir pa­būti – kas svarbiausia! – akis į akį su sa­vi­mi.

Prasidėjo vidinė revizija. Kas aš? Kur einu? Koks mano gyvenimo tikslas? Bet tai puiku! Stabtelėjimai (nors kartais ir priverstiniai) žmogui labai reikalingi. Tad nenutraukime šio vertybių perkainojimo, vidinio valymosi, gilesnio savęs pažinimo proceso, tik darykime tai šiek tiek kitokiu būdu ‒ eikime. Eikime pėsčiomis per Lietuvą, eikime į save ‒ eikime „Camino Lituano“.

Mėgautis judėjimo malonumu

Eiti ‒ natūrali žmogaus fizinė veikla. Po ilgo sėdėjimo prie kompiuterio, važiavimo automobiliu ar pasivartymo ant sofutės. Vaikščiojant suintensyvėja raumenų veikla, pagreitėja kraujotaka, stimuliuojama imuninė sistema, mažėja psichologinė įtampa bei gerėja nuotaika. Einant gaminasi laimės hormonas.

Taigi „Camino Lituano“ maršrutas yra puikus pasirinkimas eiti ‒ eiti fiziškai, eiti dvasiškai, eiti pažinti pasaulio. Eiti 500 km per Lietuvą.

Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje „Camino Lituano“ prasideda Žagarėje ties Latvijos siena (perima piligrimo lazdą iš „Camino Latvia“) ir vingiuoja per Šiaulių, Kauno bei Alytaus apskritis, o prie Lenkijos sienos įsilieja į „Camino Polaco“.

Visas 500 km maršrutas per Lietuvą suskirstytas į 21 etapą. Kasdien piligrimai vidutiniškai nueina po 22‒27 km, tačiau yra keli trumpesni etapai (apie 13 km) bei keli ilgesni (apie 30 km). Kiekvieno etapo pabaigoje piligrimų laukia nakvynės namai. Apsistoti galima klebonijose, parapijos namuose, bendruomenės namuose, kaimo turizmo sodybose, viešbutukuose, kempinguose, vienuolyno celėse ar nakvoti savo palapinėse.

Prieš kelionę reiktų pasirūpinti „Camino Lituano“ piligrimo pasu. Jį galima gauti Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, Miroslavo bažnyčioje, Alytaus turizmo informacijos centre, Pažaislio svetingumo komplekse „Monte Pacis“, kelionių agentūroje „West Express“ Kaune, Kėdainių viešbutyje „Smilga“, kempinge „Saulėtosios naktys“ Gataučiuose, Žagarės dvaro sodyboje. Paso kaina ‒ 2 Eur. Bažnyčiose, nakvynės vietose, turizmo informacijos centruose, kaimelių parduotuvėse bei kitur piligrimai renka antspaudus ‒ kaip patvirtinimą apie įveiktą etapą.

„Camino Lituano“ kelią rodo geltonos rodyklės bei šv. Jokūbo kriauklės mėlyname fone. Dairykitės ir ant stulpų, medžių, akmenų išvysite kelio ženklus. Nuorodos bus maždaug kas 300‒500 metrų.

Tyloje atsiskleidžia svarbiausi dalykai

Nutilus pasaulio triukšmui, nurimus žmogaus protui, galime išgirsti savo vidinį balsą. Svarbiausi dalykai gyvenime vyksta lėtai, tyliai ir vienumoje. Šiais laikais mėgautis lėtu ir ramiu gyvenimo tempu tampa prabanga. Žmogus sąmoningai turi skirti laiko ir rasti tinkamą vietą, kad galėtų ramiai susitvarkyti savo sielos stalčiukus, išvalyti šiukšles, atlikti vidinę higieną.

Neužtenka pasirūpinti vien fiziniu kūnu, žmogui reikia ir dvasinio peno. Tad trys savaitės ėjimo per Lietuvą maždaug po 7 val. per dieną tikrai padėtų sutramdyti protą ir nuraminti mintis.

„Camino Lituano“ piligrimą, žygeivį, keliautoją ar tik pavargusį šio pasaulio žmogelį, trokštantį dvasios ramybės, veda gražiais Lietuvos keliais ir takeliais pro ramiai siūbuojančius ir nokinančius duoną javų laukus, pro saulės šviesą spinduliuojančius rapsus, pro žaliuojančius miškus, pro čiurlenančius upelius, veda ryto rasa nubarstytais keliukais ar dulkančiais vidurdienio vieškeliais.

„Camino Lituano“ veda pro daugybę Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų bažnyčių ‒ nuo puošnių barokinių, į dangų kylančių gotikinių iki kuklių liaudiškų Dievo namų. Veda pro mažas ir jaukias koplytėles, pro vienišus pakelės kryžius. Pasimelsti, pasisemti jėgų, paprašyti pagalbos ar padėkoti už gautas malones ‒ tam nuo seno statomos šventovės.

Pažindamas savo šaknis, pažinsi save

Sąmoningas žmogus visą gyvenimą stengiasi pažinti save, atskleisti savo tapatybę. Gilinasi į savo šeimos, protėvių istoriją, domisi savo tautos praeitimi. Kuo giliau pažįsti save, tuo labiau esi laisvas. „Dabarties žmogus išgyvena bei suvokia save visų pirma kaip istorinę būtybę, ‒ teigia filosofas A. Maceina, ‒ savo istoriškumo suvokimas skatinte skatina jį vis giliau skverbtis į praeitį kaip į savo būvio šaltinį.“

Eidami „Camino Lituano“, tarsi pereisite per Lietuvos istoriją. Kelyje gausu piliakalnių ‒ jie supilti prieš vieną, du ar net tris tūkstančius metų. Įdomu sužinoti, kaip tada gyveno mūsų protėviai, su kuo kovojo, kokiais dievais pasikliovė. Praeiname pro senus kaimus ‒ nuo metų ir išbandymų naštos sukumpusias gryčias, pakrypusias klėtis, daržines. Praeiname pro dvarus, anuomet provincijoje skleidusius kultūrą. Paberžė, Šventybrastis primins 1863 m. sukilimą. Išlikusios sinagogos bylos apie žydiškas bendruomenes. Partizaninis karas ir dar daug kitų istorinių įvykių prabėgs pro jūsų akis, žingsniuojant „Camino Lituano“.

Kelias atviras visiems

Piligriminės kelionės populiarios krikščioniškuose kraštuose. Labiausiai žinomas Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, žmonės juo eina jau daugiau nei 1 000 metų. Per pastaruosius 50 metų Jokūbo kelių tinklas išraizgė beveik visą Europą ir, kaip supratote, pasiekė ir Lietuvą. Bet šiais laikais ‒ XXI amžiuje ‒ juo keliauja ne tik besimeldžiantys piligrimai. Kelias atviras visiems ‒ įvairių pažiūrų, įsitikinimų, religijų žmonėms. Kiekvienas eina su savo tikslais ir lūkesčiais, kiekvienas ieško savo gyvenimo kelio prasmės.

Panašu, kad vasarą daugelis praleis Lietuvoje. Tad eiti „Camino Lituano“ lai bus vienas iš šios vasaros (o gal ir gyvenimo) iššūkių!

Jei susidomėjote, daugiau informacijos apie kelią (etapai, žemėlapiai, nakvynės vietų kontaktai, lankytini objektai, keliaujančiųjų įspūdžiai ir kt.) rasite: www.caminolituano.com.

Gero kelio! Buen Camino