Bylas dėl migrantų sulaikymo nagrinėjantis teismas jau sunkiai pakelia krūvį

Į Lietuvą plūstančių migrantų sulaikymo bylas nagrinėjančiame Vilniaus regiono apylinkės teisme jų krūvis darosi sunkiai pakeliamas, išnaudota didelė dalis vertimams skirto biudžeto, sako vienas šio teismo vadovų.

„Neišvengiamai mums teks kreiptis pagalbos į kolegas, galbūt bus priimti teismų savivaldoje atitinkami sprendimai, kaip tuos srautus paskirstyti. Jeigu nesulauksime pagalbos iš išorės, turėsime kiekvieną dieną skirti po du teisėjus, jeigu truks dviejų teisėjų, – po tris teisėjus kiekvienuose rūmuose“, – BNS sakė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Povilanskas.

„Bet iš karto mes aiškiai iškomunikuosime, kad kitos bylos, kurios paraleliai yra mūsų kasdienybė, jau jų operatyvumas ir nagrinėjimo terminai neišvengiamai prailgės“, – pridūrė jis.

Lietuvoje sulaikius neteisėtai esantį užsienietį, per 48 valandas turi būti nustatyta, kokiomis sąlygomis jis lauks sprendimo dėl prieglobsčio skyrimo. Šias bylas sprendžia apylinkių teismai. Kadangi laikinojo sulaikymo protokolai surašomi Švenčionių rajone, Pabradėje, visos šios bylos keliauja Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.

Išaugus tokių bylų skaičiui teismas jau perorganizavo darbą ir nuo birželio migrantų klausimus sprendžia vis kitų šio teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Teismui priklauso šešeri rūmai.

„Mes priėmėme tokį vidinį administracinį aktą, kad kiekvieną savaitės dieną tuos pabėgėlių laikino sulaikymo ar alternatyvių priemonių klausimus spręstų vis kiti rūmai, nes Švenčionių rūmuose dirbantys teisėjai jau dabar fiziškai nebūtų pajėgūs išspręsti tų visų klausimų“, – sakė M. Povilanskas.

Pirmadienį pats šias bylas nagrinėjęs teisėjas teigė per dieną turėjęs 12 tokių posėdžių, kiekvienas jų truko mažiausiai po pusvalandį.

„Tas bylų skaičius tuoj bus galbūt ir nepakeliamas“, – teigė jis.

Per mėnesį išnaudojo trečdalį lėšų vertimui

Pasak teisėjo, Vilniaus regiono apylinkės teismas vien per birželį išnaudojo trečdalį vertimams skirto metinio biudžeto.

Dažnai prisireikia brangesnių retų kalbų vertėjų, jų valanda darbo kainuoja apie 100 eurų, o procesinio dokumento išvertimas – apie 70 eurų.

„Tos išlaidos yra labai didelės, ir be papildomų asignavimų nežinau, kaip spręsime“, – sakė jis.

Šiuo metu teismas nėra gavęs papildomų lėšų.

„Net neabejoju, kad ir teismų savivalda veiks už teisėjų solidarumo principą ir nepaliks mūsų vienų bėdoje. Bet kai buvo perskirstytas valstybės biudžetas ir buvo pranešimai apie tai, kad teismams skirti papildomi asignavimai kovojant su šia pabėgėlių krize, Vilniaus regiono apylinkės teismui iš šių papildomų asignavimų nė cento nebuvo paskirta. Tačiau mes jau kreipėmės raštu į Nacionalinę teismų administraciją, kad keltų šį klausimą“, – kalbėjo M. Povilanskas.

„Ne tik teisėjų bendruomenė, bet ir visi kiti teismo tarnautojai yra susitelkę ir tik jų entuziazmo, atsidavimo dėka judame į priekį. Papildomų asignavimų visiems šiems reikalams spręsti mūsų teismas nėra gavęs – nei papildomiems etatams, nei premijuoti žmonių, jau nekalbant apie apmokėjimą vertėjams“, – sakė jis.

Teismas taip pat tikisi, kad bus sprendžiamas klausimas dėl dalies bylų perdavimo kitiems teismams.

Piko bylos dar nepasiekė

Anot teisėjo, tai ypač aktualu turint galvoje, kad dėl atvykusiųjų karantinavimo bylos teismą pasiekia su poros savaičių vėlavimu, tad krūviai teisme kritinę ribą pasiekė dar neatėjus bylų pikui.

„Pastarąjį savaitgalį, kai buvo antplūdis virš šimto žmonių kiekvieną parą, tai jie dabar uždaromi karantine dėl viruso. Ir kas buvo šį savaitgalį, mes jų klausimą spręsime po kokių dviejų savaičių“, – sakė teisėjas.

Jis atkreipė dėmesį, kad didelė dalis migrantų teismui pateikia itin vienodus paaiškinimus.

„Šiais atvejais jų paaiškinimai, kodėl atvyko į Lietuvą, būna bendro pobūdžio frazėmis: „Man mano kilmės valstybėje kilo grėsmė, todėl aš nutariau vykti į Europą. Man tinka Lietuva, nebūtinai  (reikia – BNS) į Vokietiją“. Kartais susidaro toks įspūdis, kad ta grupė, kuri kartu ateina, būna išmokusi tokį patį paaiškinimą“, –BNS sakė M. Povilanskas.

Teisėjas tvirtino, kad jo paties dauguma pastaruoju metu girdimų paaiškinimų nebūna nuodugniai ir logiškai pagrįsti. Be to, asmenys atvyksta neturėdami asmens dokumentų slepia tikrąją tapatybę.

Į Lietuvą iš Baltarusijos šiemet jau pateko daugiau nei 1,2 tūkst. nelegalių migrantų, keliolika kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų šalių.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugusi nelegali migracija yra Lietuvai kerštaujančio Baltarusijos režimo hibridinė ataka.

BNS