Byla dėl kurstymo smurtauti prieš T. V. Raskevičių: „į laužą“ įmesti parlamentarą siūlęs vyras kaltės nepripažįsta

Klaipėdos apylinkės teismas antradienį pradėjo nagrinėti bylą, kurioje anksčiau neteistas klaipėdietis Gintas Urbonavičius kaltinamas kurstymu smurtauti prieš Seimo narį, Laisvės partijos atstovą Tomą Vytautą Raskevičių. Kaltinamasis šioje byloje kaltės nepripažįsta. Nukentėjusiojo statusą byloje turintis parlamentaras siekia prisiteisti 300 eurų neturtinės žalos.

Teismui atvertus minėtą baudžiamąją bylą, prokuroras Tomas Danyla perskaitė kaltinamąjį aktą. Valstybės kaltintojas nurodė, kad G. Urbonavičius kaltinamas tuo, kad praėjusių metų liepą, socialiniame tinkle „Facebook“ komentuodamas aktyvaus įvairių protestų dalyvio Antano Kandroto, pravarde Celofanas, transliuotą vaizdo įrašą, parašė komentarą, kuriuo kurstė smurtauti prieš parlamentarą T. V. Raskevičių.

„G. Urbonavičius socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje iš asmeninės socialinio tinklo paskyros viešai parašė komentarą „į laužą raskevičiu“ ir taip viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su Seimo nariu T. V. Raskevičiumi, priklausančiu politinei partijai „Laisvės partija“, dėl jo politinių įsitikinimų ir pažiūrų apie šeimą, vaikų auklėjimą, taip pat viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, susijusia su politine partija „Laisvės partija“, dėl jų įsitikinimų ir pažiūrų apie šeimą, vaikų auklėjimą, nes G. U. įsitikinimai ir pažiūros apie šeimą, vaikų auklėjimą yra kitokie“, – skaitė T. Danyla.

Prokuroras nurodė, kad vyrui pareikšti kaltinimai dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Už šį nusikaltimą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamasis G. Urbonavičius teigė, kad jam pareikštus kaltinimus jis supranta iš dalies. Vyras teigė kaltės nepripažįstantis.
„Ne, nepripažįstu“, – sakė G. Urbonavičius.

Kaltinamasis tvirtino parodymus teisme duosiantis vėliau, po kitų proceso dalyvių apklausų.

Nukentėjusiuoju byloje pripažintas Seimo narys T. V. Raskevičius antradienį pasakojo, kad dėl G. Urbonavičiaus komentaro kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo smurtauti prieš jį dėl seksualinės orientacijos (politikas neslepia esantis homoseksualus), tačiau, kaip pastebėjo politikas, prokuratūra galiausiai ėmėsi tyrimo kita kryptimi, tai yra pareiškę kaltinimus dėl kurstymo smurtauti dėl asmens įsitikinimų ar pažiūrų. Nukentėjusysis neslėpė, kad jis nevisiškai pritaria tokiam prokuratūros sprendimui.

„Kaltinamasis motyvuoja tuo, kad jis nepritaria mano įsitikinimams ir pažiūroms, nors man galbūt iš esmės truputėlį ir sunku suprasti, kokios mano pažiūros ar įsitikinimai, kuriuos aš artikuliuoju viešoje erdvėje, galėtų pateisinti arba kažkaip pagrįsti kaltinamojo (...) parašymą, kuriuo fiziškai skatinama su manimi susidoroti, tai yra mane sudeginti, sunaikinti ir eliminuoti iš viešojo gyvenimo. Vis dar esu įsitikinęs, kad komentaras buvo parašytas dėl mano seksualinės orientacijos“, – teisme dėstė T. V. Raskevičius.

Seimo narys patvirtino byloje pateikęs ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – jis nurodė siekiantis prisiteisti simbolinę sumą, tai yra 300 eurų.
„Dėl tokių kurstymų susidoroti, kuriuos parašė įtariamasis, patyriau didelį nerimą, turėjau sunkumų dalyvauti visuomeniniame, politiniame gyvenime. Manau, kad svarbu yra ne pati bausmė, o jos neišvengiamumas. Jeigu mes susitariame viešojoje erdvėje gyvai vienas kitam negrasinti įmesti į laužą, tai panašių standartų turėtume laikytis virtualioje, internetinėje erdvėje“, – kalbėjo nukentėjusysis.

T. V. Raskevičius, atsakinėdamas į prokuroro T. Danylos klausimus, patikslino, kad kaltinamasis G. Urbonavičius komentarą „į laužą raskevičiu“ socialiniame tinkle parašė po tam tikro incidento Vilniuje, įvykusio po LGBT eitynių. Politikas nurodė, jog kaltinamojo komentaras „Facebook“ pasirodė po to, kai jis viešai pabučiavo aktyvų įvairių protestų dalyvį A. Kandrotą-Celofaną. Pasak T. V. Raskevičiaus, šis asmuo, transliuodamas vaizdo transliaciją „Facebook“, nuolat kalbėjo apie jo seksualinę orientaciją, tad, nukentėjusiojo įsitikinimu, ir pats G. Urbonavičiaus komentaras yra parašytas dėl jo seksualinės orientacijos.

„Nenoriu kaltinti jokiais būdais, bet kaip manote pats, ar jūsų tas elgesys galėjo išprovokuoti? Tai nebuvo vienintelis komentaras jūsų atžvilgiu... Gal galėjo (A. Kandroto-Celofano pabučiavimas – ELTA) išprovokuoti nepakančių asmenų jūsų seksualinei orientacijai komentarus?“, – T. V. Raskevičiaus klausė prokuroras.

Nukentėjusysis neslėpė, kad jį toks T. Danylos klausimas nustebino. T. V. Raskevičius svarstė, kad galbūt reikėtų paklausti A. Kandroto-Celofano, ar jis savo transliacijoje neprovokavo neigiamų komentarų apie politiką.

„Jūsų klausimas skamba kaip nukentėjusiojo kaltinimas, kai sakome, kad merginą išprievartavo dėl to, kad ji vilkėjo trumpą sijoną. Tai tikriausiai ir Raskevičius nusipelnė grasinimo įmesti į laužą todėl, kad dalyvavo „Pride“ eitynėse ir A. Kandrotas-Celofanas prie jo priėjo ir jį provokavo“, – į prokuroro klausimą reagavo T. V. Raskevičius.

Seimo narys, atsakinėdamas į klausimus teisme, kartojo manantis, kad kurstymas smurtauti prieš jį yra susijęs ne dėl jo priklausymo tam tikrai politinei partijai ar dėl jo pažiūrų, o dėl jo seksualinės orientacijos. T. V. Raskevičius atkreipė dėmesį, jog tai patvirtina ir byloje esanti Žurnalistų etikos inspektoriaus ekspertinė išvada. Politiko manymu, kaltinimai byloje turėtų būti perkvalifikuoti.
T. V. Raskevičius šį aspektą pabrėžė ir atsakinėdamas į kaltinamojo klausimus.

„Jeigu jūs vartojate informaciją, žiūrite tiesioginę transliaciją asmens (A. Kandroto-Celofano – ELTA), kuris tame įraše kalba apie LGBT bendruomenę, apie homoseksualios orientacijos asmenis, apie tai, kad jis dalyvavo „Pride“ eitynės, kad prie manęs tose eitynėse priėjo, kad mes turėjom tą konfrontacinį epizodą, taip pat kalba apie mano, kaip apie homoseksualaus Seimo nario veiklą, tai jūs, turėdamas prieigą prie šitos informacijos, jeigu esate adekvatus, racionalus, suprantantis žmogus, tai negalėjote nesuprasti, kad aš esu homoseksualios orientacijos asmuo“, – dėstė nukentėjusysis.

Kitame teismo posėdyje šioje byloje ketinama apklausti kalbos specialistą Laimutį Laužiką.

Kitas teismo posėdis planuojamas spalio 15 d.