Byla dėl kaukės nedėvėjusio pirkėjo šūvio į apsaugininką perduota Konstituciniam Teismui

Baudžiamoji byla dėl konflikto Vilniaus prekybos centre, kai per karantiną dėl nedėvimos kaukės pastabą gavęs pirkėjas sumušė apsaugininką, o paskui lauke šovė į jį iš turėto ginklo, pasiekė Konstitucinį Teismą.

Vilniaus apygardos teismas kol kas nenagrinėja pernai prokuratūros perduotos baudžiamosios bylos, kurioje Darius Varnas kaltinamas 2021 metų spalį, Karoliniškių rajone, L. Asanavičiūtės gatvėje, sunkiai sužalojęs apsaugininką – teisėjas nusprendė kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą dėl prievolės dėvėti kaukę.

Konfliktas dėl nedėvimos veido kaukės kilo tarp apsaugos darbuotojo ir 1979 metais gimusio lankytojo. Tuo metu kaukių dėvėjimas parduotuvėse buvo privalomas.

Kaltinime D. Varnui sakoma, kad jis, žinodamas, jog galioja sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas, įpareigojantis prekybos vietų lankytojus dėvėti kaukes, respiratorius, skydelius ar medžiagines kaukes, būdamas prekybos centre šių taisyklių nesilaikė: nedėvėjo jokios nosį ir burną dengiančios priemonės, taip pažeisdamas visuomenės sveikatos srities teisės aktui prilyginamą sprendimą. 

Įpykęs lankytojas po jam pareikštos pastabos sumušė apsaugininką, o pastarajam bandant šį sulaikyti, lauke, prie parduotuvės, šovė į apsaugos darbuotojo kojas iš turėto pistoleto „Glock“.

Sužeistas apsaugininkas buvo pristatytas į ligoninę, vėliau jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisėjas: trikdomos asmens laisvės 

Vilniaus apygardos teismo teisėjo Pauliaus Veršekio vertinimu, operacijų vadovo imperatyvus reikalavimas dėvėti veidą dengiančią kaukę prekybos centro viduje gali pažeisti kiekvieno žmogaus prigimtinę teisę į asmens neliečiamumą, gali žeminti kiekvieno žmogaus orumą.

Jis pabrėžia, kad Konstitucijos 22 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Pagal šio straipsnio ketvirtąją dalį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

„Šioje byloje yra pagrindas manyti, kad Operacijų vadovo sprendimu, nustatančiu asmens pareigą dėvėti veidą dengiančią kaukę, yra įsiterpiama į teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, jo gerbimą, kurį gina Konstitucijos 22 straipsnis. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, galima daryti išvadą, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą suponuoja ir laisvę spręsti dėl veidą dengiančios kaukės dėvėjimo, kadangi ši teisė gina ir asmens fizinę neliečiamybę“, – rašoma teisėjo nutartyje.

P. Veršekys atkreipė dėmesį, kad reikalavimas dėl veido kaukės dėvėjimo ir jos charakteristikos Operacijų vadovo buvo nuolat keičiamas ir nebuvo moksliškai pagrįstas medicininiais, visuomenės sveikatos saugos ir higienos reikalavimais, pavyzdžiui, kaukės dėvėjimo reikalavimo skirstymas pagal amžių neatitinka minimame poįstatyminiame teisės akte deklaruojamų tikslų.

Abejonės dėl operacijų vadovo įgaliojimų

Be to, pasak teisėjo, vadovaujantis Civilinės saugos įstatymo nuostatomis, gyventojams ir kitiems subjektams, ūkinės laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus gali nustatyti tik Vyriausybė ir tik tiek, kiek tai būtina ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.

Teisėjas pabrėžė, kad operacijų vadovui įstatymas „nesuteikė įgaliojimų“ priimti įstatyme nenumatytų sprendimų savo nuožiūra.

Jis pastebi, kad nei Civilinės saugos įstatyme, nei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nėra nuostatų, numatančių fiziniams asmenims privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus ir jų parinkimą operacijų vadovo nuožiūra.

P. Veršekio teigimu, Civilinės saugos įstatymas nenumato, kad susidarius ekstremaliajai situacijai galėtų būti ribojama asmenų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, jame nėra detalizuoti ir pagrindai, kuriais Vyriausybė gali pavesti operacijų vadovui, o šis – patvirtinti teisės į privataus asmens neliečiamumą ribojimus. 

Įžvelgia galimą diskriminaciją

Be to, pasak teisėjo, yra pagrindo manyti, kad operacijų vadovo sprendimas, skirstantis visus prekybos centrų lankytojus į grupes, t. y. tuos, kuriuos galima aptarnauti, ir kurių ne, „tiesiogiai kėsinasi į prigimtinę lygiateisiškumo teisę, įtvirtintą Konstitucijoje“.

Tokie reikalavimai, teismo vertinimu, yra diskriminacinio pobūdžio, be to, atitinkamas žmonių skirstymas nėra objektyviai pateisinamas, nuolat kitęs laike, dėl kaitaliotų reikalavimų (kaukių dėvėjimo rekomendacijos, vėliau imperatyvai, besikeitusios burną ir nosį dengiančių priemonių rūšys) ir teisėtų lūkesčių bei teisinio užtikrintumo kontekste.

„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atitinkamas draudimas Operacijų vadovo nustatytas, nedarant išimties net būtinų žmogaus gyvybei palaikyti maisto produktų pardavimui“, – sako teisėjas P. Veršekys.

Jis akcentuoja, kad konkrečioje baudžiamojoje byloje kaltinimai paremti operacijų vadovo sprendimais dėl kaukių dėvėjimo parduotuvėse, nors, teismo vertinimu, Vyriausybės pavedimas operacijų vadovui riboti asmens teises „prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam žmogaus asmens ir privatumo neliečiamumui, lygiateisiškumui ir konstituciniam teisinės valstybės principui“.

„Pabrėžtina, kad aptarti galimi konstitucinių nuostatų pažeidimai kyla ne iš Operacijų vadovo, bet iš Vyriausybės nutarimo Nr. 152 reikalavimų, ir jie negali būti ištaisyti vien tiriant Operacijų vadovo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad minimos Vyriausybės nutarimo Nr. 152 nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tai būtų pagrindas pripažinti ir tiesiogiai kaltinamajame akte inkriminuoto Operacijų vadovo sprendimo neteisėtumą“, – rašoma nutartyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjas mano, kad yra pagrindas bylos nagrinėjimą atidėti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas baudžiamojoje byloje neprieštarauja įstatymams ir (ar) Konstitucijai.

Įtariamajam – pasižadėjimas neišvykti

Nusikaltimo padarymu įtariamas D. Varnas buvo sulaikytas įvykio vietoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, buvo paskyręs jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Vėliau vyras buvo paleistas iš suėmimo, jam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Bylos duomenimis, D. Varnas iš pradžių apsaugininkui melagingai nurodė, kad esą turi teisę nedėvėti kaukės dėl sveikatos problemų, tačiau paprašius parodyti tai patvirtinantį dokumentą, to nepadarė.

Kai apsaugininkas pradėjo skambinti policijai, D. Varnas siekė pasišalinti iš parduotuvės, tarp jo ir apsaugos darbuotojo įvyko susistumdymas.

Apsaugininkas prieš pirkėją panaudojo ašarines dujas, o šis smogė apsaugos darbuotojui.

Po suduotų smūgių D. Varnas išbėgo iš parduotuvės, išsitraukė iš po striuke esančios apkabos su savimi turėtą šaunamąjį ginklą ir šovė apsaugos darbuotojui į kojas.

D. Varnas taip pat kaltinamas bute neteisėtai laikęs per 100 šovinių.