Buvusiuose rašytojų butuose steigimai nauji organizacijos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai

Visuomenės pasipriešinimo pernai sulaukęs Vilniaus miesto sprendimas pertvarkyti muziejų tinklą žengia į kitą etapą, buvusiuose rašytojų butuose įsteigiami nauji organizacijos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai, skelbia sostinės savivaldybė.

Organizacijos dalimi taps Vilniaus literatų namai, tuo metu Tauro gatvėje esantys rašytojų Vinco Krėvės-Mickevičiaus bei Vinco Mykolaičio-Putino bus apjungti ir pavadinti Profesorių namu, buvęs Venclovų namas-muziejus taps Pamėnkalnio vila. Sostinės savivaldybės teigimu, padaliniuose bus išlaikomi autentiški baldai, muziejinių vertybių rinkiniai, eksponatai.

„Vilnius – miestas, turintis itin turtingą literatūrinę istoriją, kuri atsiskleidžia ne tik knygose, bet ir pačiame miesto audinyje: gatvėse, namuose, kiemuose, kur kūrė rašytojai. Šios erdvės – ne tik memorialiniai objektai, bet ir gyvos kultūrinės vietos, turinčios reikšmingą architektūrinį bei istorinį kontekstą. Mūsų tikslas – jas ir autentiškai išsaugoti, ir kūrybiškai panaudoti edukacijai, ekskursijoms, susitikimams ar kūrybai. Tikiu, kad numatomi pokyčiai padės prasmingiau įveiklinti erdves, patraukliau pateikti turinį, o svarbiausia – pritraukti daugiau vilniečių ir miesto svečių“, – sako Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

Ateityje bus įvesta vieno bilieto sistema

Sostinės teigimu, nors padaliniai įkurti skirtingose miesto vietose, jie veiks vieningai – bus naudojamas vienodas vizualinis identitetas, veiks bendra interneto svetainė vilniusliterature.lt, ateityje bus įvesta vieno bilieto sistema. Lankytojai kviečiami į Profesorių namą antradieniais–šeštadieniais, Pamėnkalnio vila ir Vilniaus literatų namai dirbs darbo dienomis.

Siūlymus naujai koncepcijai teikė įvairių sričių ekspertų grupė: Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė, literatūros mokslininkė Dalia Satkauskytė, kultūros istorikas Aurimas Švedas, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, LR Kultūros ministerijos atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė, rašytojas Mindaugas Nastaravičius, menotyrininkas Ernestas Parulskis. Grupės darbą moderavo Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

Kvies į renginius, rengs edukacijas

Šv. Jono gatvėje įsikūrę Vilniaus literatų namai ir toliau atliks dvi pagrindines funkcijas: čia veiks įstaigos administracija, o patalpose esančioje salėje, kaip iki šiol, vyks įvairios literatūrinės veiklos.

Tuo metu Profesorių name bus organizuojamos edukacijos mokiniams ir suaugusiems lankytojams, taip pat atsiras kintančios vieno eksponato parodos, prasidės patirtiniai muzikos ir literatūros vakarai. Čia lankytojai sužinos name gyvenusių rašytojų, profesorių, studentų istorijas, architektūros, dizaino aspektus, pristatomus iš skirtingų perspektyvų, susijusių su šiuo namu.

Pirmajame aukšte buvusiame V. Krėvės-Mickevičiaus bute veiks ekspoziciniai kambariai ir parodoms rengti pritaikyta erdvė. Čia taip pat veiks informacijos centras ir suvenyrų parduotuvė. Tuo metu antrajame aukšte esantis V. Mykolaičio-Putino butas liks laiko kapsule – jame bus išsaugota esama ekspozicija. Pabaigus šiuo metu atliekamą architektūrinį-istorinį tyrimą, ateityje galės būti atkurta ir šiuo metu nenaudojama virtuvės patalpa.

Savo ruožtu Pamėnkalnio viloje veiks literatūros bendruomenei, miesto gyventojams ir svečiams atvira kultūros erdvė, bus vykdoma muziejinė veikla, kiek vėliau pradės veikti ir rezidencijos.

„Šio padalinio pavadinimas siejamas su pastato paskirtimi ir istorija – tai vienintelė tarpukario Vilniaus modernistinė vienos šeimos vila, kuri yra prieinama visuomenei“, – dėsto savivaldybė.

Pamėnkalnio vilos pirmame aukšte ketinama organizuoti knygų pristatymus, tekstų skaitymus, diskusijas, dirbtuves ar kitas veiklas. Šiltuoju metų laikotarpiu kai kurios iš veiklų persikels ir į kiemelyje esančią terasą. Į pirmuosius renginius vilniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami jau šią vasarą.

Nuo rudens bus galima apsilankyti vienoje iš dviejų nuolatinių ekspozicijų, kita duris atvers jau kitų metų pradžioje. Jomis bus siekiama sujungti šiame name skirtingais laikotarpiais gyvenusių žmonių gyvenimo istorijas, pasitelkiant architektūrinį, meninį, istorinį, literatūrinį kontekstą. Kartu su atnaujintomis erdvėmis bus organizuojamos atnaujintos edukacijos bei ekskursijos.

Vilos laiptinėje iš pirmo į antrą aukštą vyks laikinos fotografijų, knygų iliustruotojų parodos. Antrajame jos aukšte ketinama įkurti darbo rezidencijas. Viena jų bus pritaikyta ir laikinam gyvenimui, siekiant reguliariai dalyvauti tarptautinių rezidencijų programose ir skatinti rašančiųjų, verčiančių ar iliustruojančių knygas mainus tarp visame pasaulyje esančių literatūros miestų. Tai galės būti įgyvendinta, kai akademinė grupė baigs šiuo metu vykdomą pastato istorinį, architektūrinį tyrimą.

Primenama, kad praėjusių metų gegužės viduryje sostinės savivaldybės taryba, siekdama optimizuoti miesto muziejų tinklą, nusprendė uždaryti Markučių dvaro muziejų ir jo rinkinį perduoti Vilniaus miesto muziejui. Pastarajam perduotas ir Beatričės Grinevičiūtės memorialinio buto-muziejaus rinkinys. Vietoje muziejų ketinama įsteigti jų padalinius.

Be to, savivaldybės tarybos sprendimu nutarta prijungti trijų rašytojų memorialinius namus prie organizacijos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“. 

Vilniaus savivaldybės atstovai tuomet akcentavo, kad priimtas sprendimas kol kas „yra formalus, leidžiantis pradėti teisinius įstaigų tinklo pokyčius“. 

Visgi, tokia pertvarka tuomet sulaukė dalies visuomenės pasipriešinimo. Jos nepalaikę visuomenininkai ragino pasirašyti peticiją, reikalaujant stabdyti šią pertvarką.