Buvusio  „Oro navigacijos“ vadovo bylą teismas turės nagrinėti dar kartą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė grąžinti dar kartą nagrinėti dėl neteisėto informacijos rinkimo išteisinto buvusio „Oro navigacijos“ vadovo Mariaus Beliūno baudžiamąją bylą.

Byla grąžinama patenkinus Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą.

M. Beliūnas kaltintas, kad, eidamas Saugos ir saugumo departamento vadovo pareigas, 2021 metų balandžio 30 dieną prieš įmonės valdybos posėdį, kuriame spręsti įmonės struktūros pakeitimo klausimai, tuo metu laikinai generalinio direktoriaus pareigas einančios Redvitos Četkauskienės kabinete po spintele paliko įjungtą rašiklio tipo diktofoną su daugiakrypčiais stereo mikrofonais. Šiame kabinete turėjo vykti valdybos posėdis dėl įmonės struktūros pokyčių.

Dviejų instancijų teismai jį išteisino, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. Beliūno išteisinimą lėmė pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos įrodymai nepatvirtina, jog jo tikslas buvo rinkti informaciją apie „Oro navigacijos“ ir jos struktūros pokyčius, o kaltinamojo versija, kad jis norėjo įrašyti tik savo paties pokalbį su R. Četkauskiene apie jo atleidimą iš pareigų, nepaneigta.

Prokuroras savo ruožtu tvirtino, kad M. Beliūno veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o jo versija dėl siekio įrašyti tik asmeninį pokalbį paneigta bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmetė palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

LAT nutartyje rašoma, kad apeliacinės instancijos teismo pateikta motyvacija atmetant prokuroro skundą yra prieštaringa ir neatitinka išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo bei išvadų motyvavimo reikalavimų.

Vilniaus apygardos teismas, motyvuodamas sprendimą atmesti prokuroro apeliacinį skundą, nurodė, kad M. Beliūno pasirinktas elgesio modelis nėra visiškai suderinamas su moralės ir etikos normomis, tačiau tai savaime neleidžia jo veiksmų laikyti nusikalstamais.

LAT teisėjų kolegijos vertinimu, argumentai dėl moralinio etinio pažeidimo pobūdžio yra nelogiški ir nenuoseklūs.

Pateko pamelavęs, kad eina pašerti žuvyčių

Byloje nustatyta, kad specialioji technika R. Četkauskienės kabinete įrengta slapta patekus į jos kabinetą prieš darbo pradžią, pasinaudojant visrakčiu, nesant jokio teisėto pagrindo taip veikti. 

„Slaptas garso įrašymo prietaiso įrengimas kito asmens darbo vietoje ir jo pokalbių klausymasis jam apie tai nežinant prilygsta tokiai žmogaus privatumą varžančiai informacijos rinkimo veiklai, kurią turi teisė vykdyti tik įstatymų nustatyti subjektai ir kuriai nustatomi griežti teisėtumo reikalavimai“, – teigia LAT.

Anot jo, tam tikri privatumo lūkesčiai egzistuoja ir darbo vietoje, todėl šioje byloje nustatyti savavališki veiksmai pripažintini neteisėtais ir asmens privataus gyvenimo neliečiamumo prasme. 

Šis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įmonė „Oro navigacija“ valdo viešai neskelbtiną, konfidencialią ir ypatingos svarbos informaciją, joje nustatyta tokios informacijos administravimo tvarka.

R. Četkauskienė liudijo, kad jos darbo kabinete aptariama konfidenciali informacija. Iš bylos duomenų matyti, kad realiai slapta įrengtu diktofonu įrašyti „Oro navigacijos“ laikinai einančios generalinio direktoriaus pareigas R. Četkauskienės pokalbiai telefonu įvairiais tarnybiniais klausimais.

LAT teigimu, dėl to apeliacinės instancijos teismo nuoroda į moralinį etinį pažeidimo pobūdį laikytina netinkamu argumentu.

Įvertinus įrenginio „Olympus VP-10“ vidinę talpą bei apytikslį baterijos tarnavimo laiką, teismas konstatavo, kad M. Beliūnas akivaizdžiai suvokė, jog gali būti įrašytas ne tik jo pokalbis, tačiau ir kita informacija, galimai susijusi tiek su R. Četkauskienės asmeniniu gyvenimu, tiek su „Oro navigacija“ konfidencialia informacija“.

Bylos duomenimis, tądien M. Beliūnas į pastatą pateko anksčiau nei prasideda darbas, apsaugai nurodęs, esą eina pašerti kolegės žuvyčių. Įtarimų kilo, nes jo kolegė, turinti darbe žuvyčių, jau buvo atvykusi į darbą, todėl vadovės kabinetą nuspręsta patikrinti ir taip rasta pasiklausymo įranga.

M. Beliūnas teisme paaiškino turėjęs žinių, kad 2021 metų balandžio 30-oji bus paskutinė jo darbo diena, dėl to, norėdamas apsisaugoti nuo galimo jo apšmeižimo, nusprendė, kad jam būtina įsirašyti pokalbį su R. Četkauskiene.

Diktofoną jis padėjo būtent R. Četkauskienės kabinete, kadangi žinojo, kad ji niekada nedarydavo valdybos posėdžių savo kabinete, be to manė, jog niekas neleistų įsinešti diktofono kitu būdu.

Aplinkybes, susijusias su M. Beliūno tikslais, tai yra, kad jis neturėjo tikslo rinkti informaciją apie tai, kas bus svarstoma valdybos posėdyje, patvirtino ir R. Četkauskienė.

Ji paaiškino, jog per klaidą M. Beliūnui nebuvo panaikinta prieiga prie įmonės „debesies“, kuriame laikoma valdybai skirta medžiaga, todėl jis dar prieš valdybos posėdį žinojo apie tai, kas bus svarstoma šiame posėdyje.

2020 metais M. Beliūnas laimėjo valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus konkursą.

Iki paskyrimo į šias pareigas įmonėje jis dirbo trejus metus, iki tol M. Beliūnas dirbo krašto apsaugos sistemoje ir buvo ne kartą apdovanotas už nuopelnus bei pasižymėjimą tarnyboje. Darbo susisiekimo sektoriuje metu jis skatintas ministro padėka už aktyvų darbą skaidrinant valstybę.

2021 metų sausį M. Beliūnas buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų valdybai išreiškus nepasitikėjimą juo.

Valstybės įmonė „Oro navigacija“ yra sertifikuota Europos oro navigacijos paslaugų teikėja, teikianti oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visoje Lietuvos oro erdvėje, taip pat virš teritorinių vandenų bei Baltijos jūros oro erdvės, kuri įeina į Vilniaus skrydžių informacijos regioną.

Įmonė taip pat užtikrina nuolatinę Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro veiklą, paieškų ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio avarijai, organizavimą ir koordinavimą.