PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Balandžio 12 d. 10:44

Buvusi vyriausioji šalies epidemiologė L. Ašoklienė išteisinta dėl disponavimo suklastotu dokumentu

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Ingrida SteniulienėŠaltinis: ELTA


297917

Buvusi vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė išteisinta dėl disponavimo suklastotu dokumentu.

Ji išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, išteisinatajai L. Ašoklienei turės sumokėti 2,4 tūkst. eurų už jai suteiktą teisinę pagalbą. Lietuvoje galioja įstatymo norma, pagal ją išteisintiems asmenims valstybė atlygina advokato ir kitas per tyrimą patirtas išlaidas.

L. Ašoklienei ir jos artimiesiems penktadienį nuosprendį paskelbė Panevėžio apygardos teismas. Kartu su L. Ašokliene išteisintas ir jos sūnus Kazimieras Ašoklis.

Tuo metu L. Ašoklienės sutuoktinis, buvęs Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Edvinas Ašoklis pripažintas kaltu dėl dviejų kaltinimų, jam skirta 20 tūkst. eurų bauda, jam ketverius metus atimta dirbti valstybės tarnautoju.

Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, teismui perduotoje ir išnagrinėtoje baudžiamoje byloje kaltinimai nusikalstamomis veikomis pateikti buvusiam Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriui E. Ašokliui, jo žmonai, buvusiai Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vieno iš skyrių vedėjai ir vyriausiajai šalies epidemiologei L. Ašoklienei, jų sūnui bei Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojui Aimučiui Tumalavičiui. A. Tumalavičiui skirta 10 tūkst. eurų bauda.

Utenos PSPC direktorius E. Ašoklis buvo kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. Tumalavičiumi, siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. Tumalavičiumi, autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Anot prokuratūros, į E. Ašoklio sūnaus K. Ašoklio automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Tyrimo duomenimis, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. Ašoklis, neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Teisėsauga skelbė nustačiusi, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo. Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

Anot teisėsaugos, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija, nes jis, būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, esą siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, galimai sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. Tumalavičių, kuris suklastojo dokumentus.