Buvęs PAGD vadas apgailėtina vadina eksministrės kritiką dėl darbo su perspėjimo sistemomis

Buvęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius teigia, kad buvusios vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės komentarai dėl jo nekompetencijos atnaujinant gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) neatitinka tikrovės.

S. Greičius taip pat sako, kad PAGD nebuvo skirta pakankamai lėšų naujai perspėjimo sistemai nupirkti, todėl už Valstybės kontrolės vertintą sumą atlikti palaikymo darbai, dalį pinigų sutaupius ir nukreipus kitoms reikmėms.

S. Greičius BNS teigė esąs nustebęs dėl A. Bilotaitės teiginių, nes jam einant pareigas tuometinė ministrė PAGD vadovo darbą kasmet vertino labai gerai.

Jis taip pat pažymėjo, kad kadencijos pabaigoje Vidaus reikalų ministerijos (VRM) komisija, įvertinusi penkerių metų veiklos rezultatus, skyrė aukščiausią galimą įvertinimą.

„Todėl dabar viešai reiškiamas buvusios ministrės A. Bilotaitės komentaras neatitinka tikrovės ir atrodo apgailėtinai“, – teigia S. Greičius.

Valstybės kontrolė pirmadienį paskelbė, kad gyventojų perspėjimo ekstremaliais atvejais sistemos modernizavimas vėluoja dvejais metais, o tam skirtos lėšos buvo nukreiptos kitiems PAGD poreikiams.

Tuo metu buvusi vidaus reikalų ministrė LRT radijui sakė, kad minėti iššūkiai buvo susiję su S. Greičiaus kompetencijų ir proaktyvumo stygiumi. Dėl to A. Bilotaitė jo nepaskyrė vadovauti departamentui antrai kadencijai.

S. Greičiaus teigimu, PAGD teikė ministerijai ne vieną siūlymą dėl GPIS pertvarkos, tačiau ši sprendimų nepriėmė.

„Buvo pateikti konkretūs, aiškūs pasiūlymai, kaip atsisakyti tarpininkų ir efektyvinti sistemą, mažinant perteklines išlaidas, kurios būtent tarpininkams šiuo metu skiriamos už sistemos priežiūrą“, – antradienį komentavo S. Greičius.

„Kadangi VRM sprendimų nesiėmė, kreipiausi į Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC). Ten, dalyvaujant visų suinteresuotų institucijų atstovams, įskaitant ir VRM, buvo priimti reikalingi sprendimai. Parengti teisės aktų projektai buvo perduoti VRM, bet ten ir liko – stalčiuose“, – pridūrė buvęs PAGD vadovas.

Kaip rašė BNS, Valstybės kontrolės audito išankstinis tyrimas parodė, kad siekiant užtikrinti gyventojų perspėjimo sistemos kibernetinį saugumą ir patikimą veikimą, 2023–2025 metais PAGD buvo skirta 2,9 mln. eurų, tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams šie darbai dar nepradėti.

Pasak auditorių, 1,8 mln. eurų arba 95 proc. sistemos atnaujinimui 2023–2024 metais skirtos sumos, pritarus VRM, buvo perskirstyta PAGD darbuotojų socialinio draudimo įmokoms dengti, išeitinėms išmokoms ir kitiems poreikiams.

S. Greičiaus teigimu, 2,9 mln. eurų buvo skirti sistemos palaikymui atliekant įprastus jos atnaujinimus ir tam užteko mažiau pinigų.

„(Lėšos buvo skirtos – BNS) sistemos atnaujinimui. Tai yra, jos palaikymui, kaip ir bet kuriai sistemai, reikia daryti atnaujinimus, ir taip toliau, (...) ir visi atnaujinimai buvo padaryti. Bet jie buvo padaryti gerokai pigiau negu buvo tos lėšos skirtos“, – BNS sakė buvęs PAGD vadovas.

Po Valstybės kontrolės išvadų VRM šią savaitę skelbė, kad jau priimti sprendimai dėl gyventojų perspėjimo informacinės sistemos modernizavimo ir pradėti įgyvendinimo darbai.

Ministerija numato, kad sistemos atnaujinimui reikės apie 5,88 mln. eurų, o modernizavimo darbai bus baigti 2027-ųjų paskutinį ketvirtį. Anot VRM, minėtos investicijos bus skirtos technologijų atnaujinimui, sistemos patikimumo didinimui ir centralizacijos užtikrinimui.

S. Greičiaus vertinimu, tokia suma naujos sistemos įsigijimui pakankama, tačiau jis pabrėžia, kad jam vadovaujant, PAGD ji nebuvo skirta.

„Sistema, perkant tiesiogiai, manau, kainuotų apie 5 mln. eurų.Jeigu diegs per kažkokius tarpininkus, greičiausiai, kainuos apie 5–8 mln. eurų. Suma yra reali, tai va tokių pinigų niekada nebuvo skirta, – sakė buvęs PAGD direktorius. – Naujos sistemos nupirkti už 2 mln. ar už 3 mln. eurų, tokių kainų nėra. Prasideda kaina nuo 5 mln. eurų.“

Kaip rašė BNS, Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad 78 proc. gyventojų perspėjimo sirenų neįjungtos į centralizuotą sistemą, kuri leistų vienu metu aktyvuoti sirenas, todėl kyla rizika, kad gyventojai nebūtų perspėti nedelsiant.

Be to, auditoriai nustatė, kad kilus pavojui priedangose trūktų vietos apie 361 tūkst., o kolektyvinės apsaugos statiniuose – 200 tūkst. gyventojų, per 91 proc. priedangų nepritaikytos žmonėms su negalia.

Kontrolės duomenimis, nenustatyta, kokius techninius reikalavimus turi atitikti senos statybos pastatuose parenkami kolektyvinės apsaugos statiniai ar priedangos, ir pasitaikė atvejų, kai tam buvo parinkti netinkami, sunkiai pritaikomi pastatai.

Atsižvelgdama į šias pastabas VRM kitąmet žada tobulinti krizių valdymo ir civilinės saugos teisinį reglamentavimą.