Kriminalai | 9 MIN.
Buvęs Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus nesutinka su jam korupcijos byloje pateiktais kaltinimais. Jis tvirtino nesiekęs daryti įtakos valstybės tarnautojams, o pačią bylą vadina politiškai motyvuota.
Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant V. Sutkaus ir buvusio Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus galimos korupcijos bylą, ketvirtadienį teisme savo parodymus davė vienas kaltinamųjų V. Sutkus.
V. Sutkus akcentavo nesutinkantis su jam pateiktais kaltinimais dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, dokumentų klastojimo.
„Su tokiais kaltinimais nesutinku“, – pažymėjo V. Sutkus.
Jis tvirtino neėmęs, nežadėjęs imti kyšių, taip pat neigė mėginęs ar daręs įtaką valstybės tarnautojams. Kaltinamasis stebėjosi, kad byloje jis esą yra prilyginamas valstybės tarnautojui.
„Niekada neturėjau jokių įgaliojimų veikti valstybės institucijų vardu. Visą laiką dirbau privačiame versle, tačiau dabar esu prilyginamas valstybės tarnautojui“, – stebėjosi V. Sutkus.
„Sveiku protu sunku suprasti kaltinimo logiką“, – pridūrė kaltinamasis.
V. Sutkus neslėpė manantis, kad byla jo atžvilgiu yra „politiškai motyvuota“.
„Byla tęsiasi keturis metus. Kaip tai gali nutikti ne kokioje Rytų kaimynėje, o Lietuvoje? Tai politiškai motyvuota byla, kurios teisiniu požiūriu neturėtų būti. Manau, kad byloje pritaikytas principas iš sovietinių laikų „duokite žmogų, įstatymą pritaikysime“, – kalbėjo jis.
Kaltinamasis teigė, kad institucijos yra sunaikinusios dalį fiksuotų telefoninių pokalbių, kurie esą įrodytų jo nekaltumą.
„Tie pokalbiai buvo vertinti kaip nereikšmingi tyrimui“, – sakė V. Sutkus.
Tvirtino savo patirtimi dalijęsis su M. Zalatoriumi
Anksčiau teisėsauga skelbė, kad 2019 m. rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams. Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl kyšio. 2019 m. pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.
V. Sutkus, aptardamas šį kaltinimo epizodą, dar kartą pažymėjo, kad už konsultacijas ir mokymus M. Zalatorius sumokėjo, paslaugos buvo suteiktos. Jo teigimu, jokia informacija dėl sandorio nebuvo nuslėpta.
„Mantas sąskaitas apmokėjo. Tai rodo, kad paslaugos buvo gautos“, – tvirtino jis.
Pasak kaltinamojo, M. Zalatorius siekė tobulinti savo įgūdžius, gilinti žinias, kad geriau atliktų LBA prezidento funkcijas. Pats V. Sutkus tvirtino palaikęs ryšius su bankų atstovais, tad, anot jo, natūralu, kad M. Zalatorius kreipėsi į jį pagalbos.
„Pažinojau bankų vadovus, atstovus. Su jais mane siejo ilgamečiai kontaktai“, – pažymėjo V. Sutkus.
Jis pabrėžė, kad nesiekė neteisėtai daryti įtakos Seimo nariams, jog būtų nepritarta iniciatyvai įvesti naujus mokesčius bankams. Kaltinamasis pažymėjo, kad keldamas klausimus dėl naujų mokesčių, tiesiog vykdė savo pareigas – atstovavo verslo pozicijai.
V. Sutkus, prisiminęs diskusijas parlamente dėl naujų mokesčių bankams, pažymėjo, jog net Seimo teisininkai turėjo pastabų tokiems siūlymams.
„Net Seimo Teisės departamentas skelbė, kad siūlymai papildomai apmokestinti bankus gali prieštarauti Konstitucijai“, – sakė jis.
V. Suktus kartojo, kad su M. Zalatoriumi nebuvo sutaręs dėl neteisėtos veiklos, tai yra poveikio darymo parlamentarams.
„Nebuvo nė vieno pokalbio, kuriame būtų fiksuota, kad pažadėjau M. Zalatoriui paveikti politikus“, – tvirtino kaltinamasis.
Bylą sieją su kritika R. Masiuliui
Teismo posėdyje kalbėjęs V. Sutkus priminė, kad teisėsauga anksčiau jam buvo pareiškusi įtarimus dėl to, jog jis esą už neteisėtą atlygį rinko ir viešai tendencingai platino neigiamą informaciją apie tuometinį susisiekimo ministrą Roką Masiulį, taip esą siekdamas sumenkinti ministro autoritetą.
„Prokuroras buvo įsitikinęs, kad mano kritika R. Masiuliui yra tokia žalinga valstybei, kad po mano sulaikymo prašė teismo mane laikyti suimtą dar 2 mėnesius, nes aš, kritikuodamas ministrą, esą ardžiau valstybės pamatus. Tiesa, teismas mane paleido į laisvę teismo salėje, Konstitucija ten galiojo“, – pasakojo kaltinamasis.
V. Suktus pripažino ne kartą kritikavęs R. Masiulio ir Susisiekimo ministerijos pavaldume esančių įmonių, įstaigų veiklą. Jis tvirtino tai daręs, nes manė, kad tuometinio ministro politika ir priimami sprendimai transporto, transporto infrastruktūros srityje kenkė šiems sektoriams. V. Sutkus neslėpė manantis, kad dėl R. Masiulio darbo stiliaus daliai įstaigų kilo pavojus prarasti Europos Sąjungos finansavimą, vykdant įvairius projektus.
„Konstitucijoje numatyta, kad už kritiką nėra persekiojama“, – priminė V. Sutkus.
Kaltinamasis aiškino manantis, jog jo kritika žeidė R. Masiulį. V. Sutkus pastebėjo, kad tuometinis susisiekimo ministras viešai džiaugėsi jo suėmimu.
V. Sutkus svarstė, kad jam iškelta byla yra susijusi būtent su jo kritika tuometiniam susisiekimo ministrui R. Masiuliui.
„Turbūt tikrai demokratinėje valstybėje teisti žmogų už ministro kritiką būtų per daug panašu į situaciją Baltarusijoje ir Rusijoje“, – sakė kaltinamasis.
V. Sutkus teigė, kad teisėsaugai jo atžvilgiu pradėjus vykdyti procesinius veiksmus, areštuotos jo piniginės lėšos, kratų metu paimtas kompiuteris, mobilusis telefonas, jam uždrausta lankytis Seime, bankuose. Kaltinamojo įsitikinimu, jis jau atliko bausmę, nors teismas dėl jo kaltumo ar nekaltumo jokio sprendimo dar nėra priėmęs.
„Buvau pervažiuotas sunkiu teisėsaugos institucijos volu. Likau be lėšų, jos buvo areštuotos. STT atėmė kompiuterius, telefoną. Turėjau skolintis iš draugų pinigų pragyvenimui. STT ir prokuratūra padarė viską, kad mane ištrintų iš viešojo gyvenimo“, – sakė V. Sutkus.
Baigęs savo kalbą teisme kaltinamasis teigė į proceso dalyvių klausimus atsakysiąs teismo proceso pabaigoje.
Stebėjosi, kad įstatymo nepriėmimas traktuotas kaip žala valstybei
V. Sutkus teisme žurnalistams sakė esantis nustebęs dėl teisėsaugos vadovų pareiškimų apie jo bylą. Jo teigimu, itin keista, kad prokuratūra įstatymo dėl papildomo banko apmokestinimo nepriėmimą traktavo kaip įtakos darymo pasekmę.
„Bankai Lietuvoje, kaip visada, nėra populiarūs. Tuo metu vyko kalba apie bankų apmokestinimą. Per spaudos konferenciją, kurią surengė generalinis prokuroras ir tuometinis STT vadovas, jie aiškiai pasakė, kad tokio įstatymo nepriėmimas, tai yra papildomo apmokestinimo neįteisinimas padarė žalą valstybei, kadangi, jei būtų įstatymas priimtas, būtų surinkta daugiau mokesčių. Tai kaip galima pavadinti tokią logiką? Kiekvienas įstatymas, kuris Seime nepriimamas dėl mokesčių didinimo, daro žalą valstybei? Tai tokia logika vadovaujantis, visų kadencijų didžioji Seimo narių dalis yra nusikaltėliai, nes jie yra nepriėmę tokių įstatymų“, – komentavo kaltinamasis byloje.
Jis, kalbėdamas apie teisėsaugos darbą, stebėjosi, kad ikiteisminis tyrimas užtruko ne vienerius metus. Pasak V. Sutkaus, susidarė įspūdis, kad ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai tiesiog negalėjo rasti jo kaltę įrodančių duomenų.
„Iš pat pradžių STT pareigūnų klausiau apklausos metu, kiek tai galėtų trukti, tai jie sakė, kad per metus jie perduos bylą teismui. Tai vietoje metų jie laikė bylą tris metus. Kodėl jie taip darė? Todėl, kad jie padarė dešimtis kratų, padarė dešimtis poėmių, susirinko gausybę, švelniai tariant, makulatūros, su kuria nežinojo, ką daryti“, – pasakojo V. Sutkus.
Kaltinimai prekyba poveikiu, kyšininkavimo, dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu
Šių praėjusių metų balandį teismui perduotojoje didelės apimties byloje V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pateikti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.
Kaltinimai byloje taip pat pareikti fiziniam asmeniui Ilja Malkin – jis kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu. Bendrovė „Bonum Partners“ kaltinama prekyba poveikiu, dokumentų klastojimu ir kyšininkavimu.
Anot prokuratūros, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, manoma, kad buvęs LVK prezidentas V. Sutkus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbiems verslo subjektams.
Tyrimo duomenimis, 2019 m. rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams. Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 MGL (bazinės socialinės išmokos dydžiai – ELTA) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 m. pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.
Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.
Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. liepą V. Sutkus ir M. Zalatorius buvo teisėsaugos sulaikyti.
Sulaukę įtarimų korupcija, jie pasitraukė iš vadovaujamų pareigų LVK ir LBA. V. Sutkus ir M. Zalatorius jiems pateiktus kaltinimus neigia.
etaplius TV
0
