Buvęs krašto apsaugos ministras pasigenda spartos įgyvendinant gynybos projektus

Buvęs krašto apsaugo ministras, išrinktasis konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pasigenda spartos įgyvendinant gynybos projektus.

Jo teigimu, centro kairės Vyriausybė delsia skelbti konkursą Rūdninkų karinio miestelio statybai, neskuba pateikti siūlymų dėl tvarių krašto apsaugos finansavimo šaltinių.

„Reikia kuo greičiau dėti planą ant stalo ir mes, kaip dalykiška, konstruktyvi opozicija, paremsime išmintingus sprendimus net jeigu, pavyzdžiui, (premjeras socialdemokratas Gintautas – BNS) Paluckas turės problemų su („Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi – BNS) Žemaitaičiu“, – penktadienį Žinių radijui sakė L. Kasčiūnas.

Šių metų sausio 17 dieną Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus turi skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP arba apie 12 mlrd. eurų papildomai. Lėšų reikia nacionalinei divizijai sukurti, Vokietijos brigadai priimti.

„Kitas dalykas, kurį reikia daryti, akceleruoti reikia greičiau infrastruktūros parengimą Vokietijos brigadai“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Anot buvusio krašto apsaugos ministro, naujoji valdžia jau prarado kelis mėnesius.

„Prieš mums paliekant pozicijas paskutinį Vyriausybės posėdį (pernai gruodį – BNS) priėmėme galutinį investicinį projektą, kad galėtume pastatyti karinį miestelį, būtų galima konkursus skelbti. Jau turime vasario pabaigą, bet konkurso nėra“, – sakė jis.

„Nauja vadovybė vertino, modeliavo galbūt kitokį scenarijų, modelį, bet mes pralaimime vieną, du, tris mėnesius, o kiekvienas mėnuo yra brangus“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

„Raginame susitelkti į kuo greitesnį darbų darymą“, – pridūrė jis.

Tarp neatidėliotinų darbų, kuriems jis pasigenda spartos, politikas taip pat minėjo pasitraukimą iš priešpėstinių minų naudojimą draudžiančios Otavos konvencijos, visuotinės gynybos modelio kūrimą.

Rūdninkų karinis miestelis Šalčininkų rajone statomas Lietuvai siekiant iki 2027 metų pabaigos priimti Vokietijos karių brigadą. Miestelis vystomas etapais: pirmąjį etapą rangos būdu jau įgyvendina „Eikos statyba“, o antrasis etapas turėtų vykti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu. 

Krašto apsaugos ministerija (KAM) anksčiau BNS yra informavusi, kad antrojo etapo rangovų konkursas bus skelbiamas kovą.

Antrasis Rūdninkų karinio miestelio vystymo etapas apims gyvenamosios, administracinės, sporto, techninės paskirties pastatų projektavimą, statybą ir priežiūrą, taip pat beveik 300 tūkst. kvadratinių metrų karinių aikštelių įrengimą bei kitos paskirties statinius: sraigtasparnių aikštelę, inžinerinius tinklus.

Anot KAM, tai yra didžiausias karinės infrastruktūros vystymo projektas Lietuvos istorijoje.

Rūdninkuose tarnaus didžioji dalis – 80 proc. – Vokietijos karių, likusi brigados dalis – Rukloje Jonavos rajone. Iš viso iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje turėtų būti dislokuota iki 5 tūkst. Vokietijos karių.