Buvęs D. Trumpo patarėjas: Lietuva gali būti tikra dėl JAV rotacinių pajėgų buvimo šalyje

Nepaisant besikeičiančio naujosios Jungtinių Valstijų (JAV) administracijos požiūrio į Europą, Lietuva gali būti tikra dėl amerikiečių karių buvimo šalyje, sako buvęs prezidento Donaldo Trumpo patarėjas Herbertas Raymondas McMasteris.

„Manau, turėtumėte būti tikri, kad JAV pajėgos ir toliau liks NATO dalimi, taip pat ir čia (Lietuvoje – BNS) esančios rotacinės pajėgos“, – Seime ketvirtadienį vyksiančiame Vilniaus saugumo forume kalbėjo Huverio instituto vyresnysis analitikas.

2017–2018 metais D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėju buvęs ekspertas pažymėjo, jog Lietuvos balsas Europoje yra stiprus ir reikšmingas, todėl jis turi būti išnaudojamas aiškiai tiek JAV piliečiams, tiek šios šalies politikams perduodant žinią, kokią grėsmę Rusiją kelia.

D. Trumpas pastaruoju metu užsipuolė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, faktiškai apkaltino jį dėl Maskvos invazijos ir pavadino prieš Rusijos agresiją kovojančios šalies vadovą „diktatoriumi be rinkimų“.

„Manau, kad už kai kurių prezidento Trumpo pareiškimų slypi neteisingas Vladimiro Putino ir Rusijos keliamos grėsmės pobūdžio suvokimas. (...). Labai svarbu, kad Lietuva tvirtai išreikštų, kokia rimta yra ši grėsmė“, – pažymėjo analitikas.

Konservatyvaus analizės centro „Heritage Foundation“ ekspertas Jamesas Jay Carafano patikino manantis, kad JAV įsipareigojimas Lietuvoje dislokuoti pajėgas yra nekintamas, nepaisant to, ar šalies politiniame lauke dominuoja demokratai, ar respublikonai.

„Nesvarbu, kurios šalies vėliavos yra fronto linijoje, svarbu, kas yra fronto linijoje. Manau, kad Lietuva yra pavyzdys visam NATO. Tai šalis, kuri neįtikėtinai rimtai žiūri į savo teritorijos gynybą. Jei Rusijos kariuomenė įžengtų į Baltijos šalis, jau pirmąją dieną ji susidurtų su rimta kariuomene, kuri rimtai gintųsi“, – sakė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę patikino nematantis indikacijų, kad JAV ruoštųsi išvesti amerikiečių karius iš Baltijos valstybių.

Leidinys „Financial Times“, pirmadienį cituodamas neįvardytus šaltinius, rašė, kad Europos pareigūnai mano, jog D. Trumpas greičiausiai sutiks išvesti karius iš Baltijos šalių.

Tuo metu JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas praėjusią savaitę perspėjo NATO sąjungininkes Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne tęsis amžinai, ir paragino jas skirti daugiau lėšų gynybai.

Rusija ne kartą piktinosi NATO buvimu centrinėje ir rytinėje Europos dalyse. Prieš didelio masto invaziją į Ukrainą, pradėtą 2022-ųjų vasarį, Maskva reikalavo NATO atitraukti karius iš kelių rytinių Europos valstybių.

JAV rotacinis batalionas Lietuvoje tarnybą atlieka Pabradėje. JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.

Tuo metu Lenkijos atsargos generolas Rajmundas Andrzejczakas akcentavo, jog kalbant apie Lietuvos saugumą svarbu įvertinti ir kaimyninės Lenkijos kariuomenės pajėgumus, planuojamus įsigijimus ir investicijas į gynybą.

„Apie saugumo jausmą. 250 „Abrams M1A2 SEPv3“ tankų atvyks į Lenkiją, dėl 96 „Apache“ (atakos sraigtasparniai – BNS) įsigijimo jau pasirašytos sutartys, įgulos ką tik pradėjo mokymus JAV, raketinių artilerijos sistemų „HIMARS“ 800 raketų, išleidžiama 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. Neatimkite šių faktų iš jūsų saugumo jausmo“, – sakė jis.

D. Trumpas yra sakęs, kad NATO šalys turėtų pakelti savo išlaidų gynybai slenkstį nuo dabartinių 2 proc. BVP iki 5 procentų.

Kaip skelbė BNS, šių metų sausio 17 dieną Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus turi skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP arba apie 12 mlrd. eurų.

Tuo metu Lenkija siekia 2025-aisiais gynybai išleisti 4,7 proc. savo BVP, o tai yra gerokai daugiau nei dabartinis NATO nustatytas minimalus 2 proc. slenkstis.