Buvę Lietuvos pašto vadovai galimai iššvaistė 3,7 mln. eurų

Po bendro Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos pašto kreipimosi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos didelės turtinės žalos ir galimai nusikalstamų buvusių bendrovės vadovų veiksmų.

Abejotinais tikslais įsteigę antrinę įmonę, skolinę bendrovės lėšas ir sukūrę schemą išvengti bendrovės valdybos kontrolės sudarant sandorius, buvę Lietuvos pašto vadovai 2012-2016 m. galimai iššvaistė apie 3,7 mln. eurų bendrovės lėšų, praneša Susisiekimo ministerija.

„Susisiekimo sektoriuje korupcijos prevencijai pastaruosius dvejus metus skiriamas ypatingas dėmesys - sukurta sistema, kurios tikslas - ne tik išsiaiškinti praeities problemas įmonėse, bet ir užtikrinti, kad piktnaudžiavimui būtų užkirstas kelias ateityje. Lietuvos pašte aptikti galimai itin įžūlios pasipelnymo iš valstybės schemos pėdsakai. Glaudžiai ir aktyviai bendradarbiaudami su teisėsauga tikimės, kad bus atsakyta į visuomenei rūpimus klausimus“, - pranešime sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kaip teigiama Susisiekimo ministerijos pranešime, įtarimų sukėlusi buvusių Lietuvos pašto vadovų veikla prasideda 2012 m. spalio 5 d., kai bendrovė Lietuvos paštas įsteigė antrinę įmonę „LP Mokėjimų sprendimai“. Lietuvos paštas buvo vienintelis naujosios bendrovės akcininkas, o jos vadovu tapo tas pats Lietuvos paštui vadovavęs asmuo. Naujosios „LP Mokėjimų sprendimai“ steigimo adresas - tas pats, kuriuo registruotas Lietuvos paštas. Įstatinis kapitalas - 10 000 litų (2 896 eurai). Savo turto ar nuosavo kapitalo bendrovė neturi. Įstatuose numatyta veikla - prekybos, gamybos, paslaugų teikimo ir kita veikla - nerodo jokio apibrėžto bendrovės įsteigimo tikslo.

Vos kelios dienos po naujosios įmonės įsteigimo Lietuvos paštas ir „LP Mokėjimų sprendimai“ kartu su dar penkiomis įmonėmis ir įstaigomis sudaro Klasterio partnerių jungtinės veiklos sutartį, vėliau 2014 m. ir 2016 m. šios sutarties pagrindu pasirašo naujas jungtinės veiklos sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų platformos, susidedančios iš atskirų modulių, sukūrimo ir licencijavimo klientams. Atsakingu partneriu paslaugų platformai kurti pasirenkama viena iš Klasterio sutarties bendrovių.

Veiklai pagal minėtas jungtinės veiklos sutartis vykdyti atsakingajam partneriui dalimis pervedami piniginiai partnerių įnašai, kurių bendra suma siekia beveik 3,7 mln. eurų. Tačiau iš septynių kartu veikiančių partnerių finansinius įnašus daro tik dvi bendrovės - Lietuvos paštas (iš viso 1,9 mln. eurų) ir „LP Mokėjimų sprendimai“ (iš viso 1,8 mln. eurų), tuo tarpu kitų partnerių įnašai į bendrą veiklą yra tik nepiniginiai.

Pažymima, kad įsteigimo metu „LP Mokėjimų sprendimai“ neturėjo savo turto ar nuosavo kapitalo, nevykdė ir neplanavo vykdyti jokios kitos ūkinės finansinės veiklos, todėl pagal minėtas jungtinės veiklos sutartis veikė įnešdama tik Lietuvos pašto jai paskolintas lėšas - beveik 1,8 mln. eurų. Lietuvos pašto šiai bendrovei suteiktos paskolos iki šiol nėra grąžintos.

Nors visa minėta finansinių paslaugų platformos kūrimo veikla iš esmės finansuota tik Lietuvos pašto lėšomis, Lietuvos paštas nebus pagrindinis sukurto produkto naudos gavėjas. Pagal jungtinės veiklos sutartis, 51 proc. bendrų turtinių teisių į atskirus platformos modulius ir galimų pajamų įgyja jokių lėšų neįnešęs atsakingasis partneris. Įnašų mokėtojams Lietuvos paštui ir „LP Mokėjimų sprendimai“ tektų tik po 15 proc. minėtų turtinių teisių.

Paslaugų platforma ir atskirų jos modulių kūrimo darbai iki šiol nėra baigti. Lietuvos paštas šia paslaugų platforma savo veikloje iš dalies naudojasi. Bendrovės duomenimis, „LP Mokėjimų sprendimų“ sukurtais platformos moduliais savo veikloje nesinaudoja ir iš sudarytos jungtinės veiklos sutarties negavo jokio pelno, pajamų ar naudos.

Lietuvos pašto vadovų galimybes savarankiškai priimti didelės vertės finansinius sprendimus riboja bendrovės įstatai. Juose numatyta, kad sprendimus dėl veiksmų, kurių vertė viršija 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo, priima bendrovės valdyba. Akivaizdu, kad, veikdama tik savo vardu, bendrovė Lietuvos paštas be valdybos sutikimo nebūtų galėjusi priimti tokios apimties finansinių sprendimų.

Visos minėtos aplinkybės, siejant jas tarpusavyje, rodo, kad „LP Mokėjimų sprendimai“ buvo įsteigta ir mokėjimai per ją buvo vykdomi siekiant vienintelio tikslo - sudaryti sandorius, išvengiant AB Lietuvos pašto valdybos kontrolės dėl jų tikslingumo ir sudarymo. Visi minėti sandoriai - jungtinės veiklos sutarčių sudarymas, tokio dydžio finansiniai įnašai, kuriamos paslaugų platformos įsigijimas nebūtų buvę galimi be Lietuvos pašto valdybos pritarimo, jei bendrovė šiuos sandorius būtų norėjusi atlikti savarankiškai.

Lietuvos pašto ir jos antrinės įmonės „LP Mokėjimų sprendimai“ atsakingų asmenų veiksmais, sudarant Lietuvos paštui nenaudingus sandorius ir Lietuvos pašto lėšomis apmokant bendrovei „LP Mokėjimų sprendimai“ iš esmės nevertingą ir nenaudojamą produktą, Lietuvos paštui buvo padaryta didelė turtinė žala. Be to, susidariusi situacija leidžia manyti, kad Lietuvos pašto atsakingi asmenys naująją bendrovę įsteigė dirbtinai, siekdami palengvinti nenaudingų sandorių sudarymą ir išvengti Lietuvos pašto valdybos kontrolės sudarant sandorius, kurie savo pobūdžiu galėjo padaryti ir padarė turtinę žalą Lietuvos paštui.

2016 m. gruodžio - 2018 m. gruodžio mėn. susisiekimo sektoriuje atlikti 143 auditai. Jie tapo pagrindu sektoriaus korupcijos prevencijos sistemai. Šios sistemos veikimui užtikrinti nuo 2017 m. spalio visose Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įmonėse ir įstaigose dirba specialistai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir veiklos skaidrumo didinimą. Ministerija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, glaudžiai bendradarbiauja su Valstybės saugumo departamentu. Susisiekimo ministro R. Masiulio teigimu, nepriklausomai nuo to, kokia bus politinė valdžia, ši sistema bus garantas ateičiai, kad tai, kas neskaidraus susisiekimo sektoriuje vyko anksčiau, jau būtų nebeįmanoma.

ELTA