REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Rugpjūčio 1 d. 15:40

Butkų Juzės ir J. Janonio pavadinimai gali likti, P. Cvirkos nurodyta šalinti

Lietuva

Augustas Stankevičius, Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS


274431

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorius pritarė beveik visoms vadinamosios desovietizacijos komisijos birželį priimtoms išvadoms.

Tai reiškia, kad Butkų Juzės gatvių pavadinimai Gargžduose, Greičiūnų ir Lapių kaimuose Klaipėdos rajono savivaldybėje gali likti.

Ekspertų teigimu, nėra pagrindo teigti, kad šis asmuo prisidėjo propaguojant totalitarinius, autoritarinius režimus, juoba, kad jis buvo disidentuojantis menininkas, keturvėjininkas.

Taip pat Gargžduose ir kitose Klaipėdos rajono savivaldybės vietovėse nėra pagrindo keisti Juliaus Janonio, Pirmūnų, Kosmonautų, Pergalės gatvių pavadinimų.

Pasak išvados, J. Janonis turėjo tam tikras kairiąsias pažiūras, tačiau jis buvo poetas, žuvo dar iki sovietinės revoliucijos Rusijoje, o Kosmonautų, Pergalės, Pirmūnų gatvių pavadinimuose nėra jokios nuorodos į ideologiją.

Tuo metu rašytojo Petro Cvirkos gatvės pavadinimą Gargžduose liepta šalinti, ne šis asmuo buvo aktyvus okupacinės valdžios veikėjas. Prie kosmonauto Jurijaus Gagarino gatvės lentelės Gruzdžiuose, Šiaulių rajone, nurodyta įrengti paaiškinančią lentelę, nes tai „buvo sovietų kariškis“, „jo pavardės naudojimas gatvės pavadinime turi sovietinį ideologinį kontekstą“.

Pagal LGGRTC direktoriaus sprendimą, nurodyta nukelti Anykščių rajone esantį paminklą aktyviam sovietų rėmėjui Antanui Ubagevičiui, Šalčininkų rajone – paminklą sovietų kariams, tačiau nerasta pagrindo pašalinti paminklą sovietų kariui senosiose Jašiūnų kapinėse Šalčininkų rajone, mat šis yra kapo kapinėse antkapis, todėl vertintina, kad tai yra asmens pasirinkimas.

Kaip BNS sakė tokias rekomendacijas pateikusios komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, šie sprendimai aktualūs ne tik toms savivaldybėms, kurios kreipėsi, bet ir toms, kurios to dar nepadarė, bet turi gatvių, paminklų ar kitų objektų, susijusių su išnagrinėtais pavadinimais.

„Savivaldybės gali remtis esamais sprendimais. (...) Bet jeigu jie nori prieš savo gyventojus atrodyti, kad jie priėmė tą sprendimą, tai jie gali dėl kiekvieno atvejo kreiptis individualiai“, – sakė jis.

LGGRTC direktorius kol kas nepriėmė sprendimo dėl paminklo partizanui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje nukėlimo, nors komisija rekomendavo tą padaryti.

Kaip BNS sakė šiuo metu centro vadovo pareigas einantis direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, J. Krikštaponis tebeturi kario savanorio statusą, todėl sprendimas dėl nukėlimo dar nepriimtas.

„Pirmas dalykas, jam yra suteiktas kario savanorio statusas, jam yra suteiktas pulkininko laipsnis prezidento dekretu, ir manome, kad teisiškai pilnai nėra pagrindo griauti paminklo, nes paminklas pastatytas kariui savanoriui, Vyčio apygardos vadui“, – teigė jis.

V. Lukšys taip pat teigė, kad Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši „dar kartą išanalizuotų archyvinę pažymą ir priimtų sprendimą dėl teisėtumo, suteikiant kario savanorio statusą“.

Anot jo, šis procesas galėtų užtrukti kelis mėnesius.

„Mes lauksime prokuratūros atsakymo. (...) Mes esame įpratę vajais gyventi, vajus įvyksta, tada visi vienaip daro. Tuomet visi atsikvoši ir pamato, kad paskubėjome. Manome, kad niekur nepabėgs šitas dalykas“, – sakė centro vadovo pavaduotojas.

Tuo metu V. Karčiauskas teigė, kad šie procesai – paminklo nukėlimas ir kario savanorio statuso panaikinimas – „galėtų būti daromi lygiagrečiai“.

Po mirties J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu 1997 metais, o 2002 metais prezidentas Vladas Adamkus jam suteikė pulkininko laipsnį.

Paminklą Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui J. Krikštaponiui Ukmergėje prieš kurį laiką ragino nukelti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Anot jos, partizano veiksmai laikytini nusikaltimu, o tai įrodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pateiktos pažymos.

Šis centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis, vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisviams, civiliams gyventojas persekioti ir naikinti Baltarusijoje.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA