„Busturo“ radinių biuras labai laukia išsiblaškiusių keleivių

„Radiniai sezoniniai. Rudenį prasideda sportinė apranga, kai lyja – skėčiai, kai šąla – pirštinės“, – šypsosi įmonės „Busturas“ Plėtros ir marketingo skyriaus vadovė Raimonda Pelutienė, paprašyta papasakoti apie išsiblaškiusių šiauliečių daiktus, paliktus miesto maršrutiniuose autobusuose. Ir jei vienus daiktus pavyksta grąžinti savininkams iškart, kiti dulka lentynose mėnesius, laukdami, gal šeimininkai pagaliau susipras jų pasiteirauti.

„Kokia dora siela“

Praėjusio pirmadienio vidurdienis labai rimtai sunervino 19-metį šiaulietį Julių. Įėjęs į prekybos centrą jaunuolis susizgribo, kad kišenėje nebėra piniginės. Grynų pinigų joje buvo nedaug, tačiau piniginėje buvo banko mokėjimo kortelė, neseniai atsiimta nauja asmens tapatybės kortelė, studento pažymėjimas ir kiti dokumentai.

Julius buvo įsitikinęs, kad piniginę paliko autobuse, kuriuo važiavo. Nutarė susirasti 12-ojo maršruto autobusą ir paklausti vairuotojo, ar, pasak jaunuolio, „kokia dora siela“ jam neperdavė atrastos piniginės.

Tuo pačiu metu vaikinas apie praradimą papasakojo ir mamai, kuri nedelsdama susisiekė su bendrovės „Busturas“ Plėtros ir marketingo skyriaus vadove R. Pelutiene, ar netyčia kuris nors vairuotojas piniginės nerado. Juliaus mama žinojo, kad Šarūno g. yra įmonės vadinamasis radinių biuras – vieta, kurioje saugomas tikrai ne vienas miesto autobusuose keleivių paliktas daiktas. Kai sūnus dar buvo pradinukas, moteris porą kartų ten vyko atsiimti vaiko autobuse palikto krepšio su sportine apranga.

Ir kokia nuostaba – radinių biuro paslaugų neprireikė. Juliui pavyko S. Sondeckio stotelėje įlipti būtent į tą autobusą, kuriuo važiavo, o besišypsantis vairuotojas ištiesė ir jo piniginę – kažkokia sąžininga moteris ją rado ant sėdynės ir atidavė vairuotojui.

„Kažkoks stebuklas“, – juokėsi Julius, „Etaplius“ paprašęs viešai padėkoti sąžiningai piniginę radusiai moteriai ir vairuotojui Virginijui Mikolaičiui. Vairuotojo pavardę, beje, padėjo nustatyti R. Pelutienė, kuriai jaunuolis vėliau perdavė saldainių dėžutę „Merci“ ir paprašė įteikti sąžiningam vairuotojui.

Nuo sumuštinių iki kompiuterių

O kiek daugiau tokių laimingų istorijų, kurios nutiko Juliui, nutinka kitiems Šiaulių autobusų keleiviams?

R. Pelutienė ir jos kolegė, Keleivių pervežimo skyriaus vadovė Justina Žukauskienė, viena per kitą ima pasakoti, kokių gi asmeninių daiktų keleiviai palieka autobusuose. Ir jei vienus daiktus, tokius, kurių savininkus galima nustatyti pagal kartu rastus dokumentus, pavyksta greitai grąžinti, susisiekus su darbovietėmis, mokymo įstaigomis, tai kitus tenka išmesti. Pavyzdžiui, į šiukšlinę visada iškeliauja autobusuose moksleivių dažnai paliekami sumuštiniai arba net dideli maišai su prekybos centruose keleivių įsigytais maisto produktais. Tokių atvejų buvo ne vienas, bet juk saugoti gendančių maisto produktų įmonės darbuotojai tikrai neturi galimybių.

Kepurės, knygos, gertuvės, skėčiai, mobilieji telefonai, kosmetinės, raktų ryšuliai, krepšiai su sportine apranga, akiniai dėkluose, striukės, bliuzonai – šie daiktai rasti vien pastarąjį mėnesį ir iki šiol saugomi „Busturo“ radinių spintoje. Kiti radiniai, taip ir nesulaukę šeimininkų, būna sandėliuojami atskiroje įmonės patalpoje. Ne paslaptis – jei niekas taip ir nesikreips, jie iškeliaus į šiukšlių konteinerius.

„Net po mėnesio, dviejų, net trijų keleiviai gali kreiptis į mus dėl autobuse palikto daikto. Saugome. Jei yra moksleivio pažymėjimas, net į mokyklas nuvežame. Keleivių kontrolės autobusiukas priveža“, – sako J. Žukauskienė ir prisimena, kaip vieną vėlų vakarą, kai administracija jau nebedirbo, teko organizuoti raktų ryšulio perdavimą keleiviui. Mat jis autobuse paliko raktus, nebegalėjo patekti į namus, tad pradėjo feisbuke rašyti „Busturui“, ar vairuotojas jo raktų nerado.

R. Pelutienė, kuri administruoja įmonės puslapį, nors vakarais ir nelabai prisėda padirbėti, netyčia pastebėjo minėto keleivio pagalbos šauksmą. „Paskaičiau ir nudžiuginome žmogų, kad raktai tikrai yra pas mus. Net ir savaitgaliais suorganizuojame daiktų perdavimą, štai visai neseniai piniginę žmogui atidavėme“, – pasakoja pašnekovė.

Ragina nebijoti ieškoti daikto

Pasibaigus kiekvienam maršrutui, autobusų žieduose vairuotojas visada apžiūri autobusą ir surenka tai, kas palikta. Žinoma, vairuotojas neras to daikto, kurį vienas keleivis paliko, o kitas nesąžiningas keleivis pasisavino. „Mūsų visuomenė visokia. Natūraliai kelyje juk visko nutinka“, – tarsteli R. Pelutienė.

Pasak J. Žukauskienės, kartais keleivis galvoja, kad jei daiktą paliko autobuse, pakaks nuvažiuoti į žiedą ir ten daiktą pasiimti. Bet reikia nepamiršri, kad mieste vienu maršrutu kasdien važinėja net 4 ar 6 autobusai. Keleivis gali palikto daikto ieškoti net ne tame autobuse, kuriuo važiavo. Neradęs daikto, jo daugiau nebeieško, nors vairuotojas į radinių skyrių jį jau yra pridavęs.

„Busturo“ atstovė prisimena neseną atvejį, kai tarpmiestinio autobuso vairuotojas Šiaulių šeimai grąžino rankinę su nemaža pinigų suma ir visų šeimos narių dokumentais. Keliauninkai buvo rankinę pasidėję virš sėdynių esančioje viršutinėje bagažinės juostoje. Autobusui judant, rankinė kažkur nučiuožė, o keliauninkai apie jos egzistavimą prisiminė tik kitą dieną.

„Jie mums aiškino, kad bagažo skyriuje paliko rankinę, bet mes ten nieko neradome. Vėliau pats vairuotojas pagalvojo, kad keleiviai turbūt netiksliai paaiškino. Jis pasišvietė žibintuvėliu ir rado viršutinėje bagažinėje jau net iš rankinės išsibarsčiusius pasus ir kitus daiktus. Ši istorija pasibaigė laimingai, bet būna, kad prarastų daiktų ir neberandame“, – neslepia pašnekovė.

Pasak J. Žukauskienės, dėl socialinių tinklų žmonės dabar dažniau žino, kad „Busture“ galima atrasti paliktų daiktų, bet ne visi. Antraip aktyviai skambintų, rašytų, ieškotų.

„Tikrai labai daug daiktų randame. Kiekvieną dieną. Nebūna dienos, kada radinio vairuotojas neatneša. Nuo kompiuterių iki telefonų ar didelių stalo žaidimų lentų ir akinių dėkluose, nuo muzikos instrumentų iki rimtų dokumentų segtuvų. Juk brangūs dalykai. Žmonės tikrai turėtų jų pasigesti, išgyventi, bet kažkodėl nesikreipia į mus. Rankines moterys kaip dažnai palieka... Po vieną per mėnesį tikrai randame“, – stebisi J. Žukauskienė.

„Busturo“ atstovės ragina keleivius nebijoti ieškoti autobusuose paliktų daiktų: „Mes labai džiaugiamės, kai galime padėti. Mums galima rašyti feisbuke, ką žmonės dažnai ir daro, ar skambinti telefono numeriu 8 700 55 066. Galima net į autobusų stotį ateiti, pasakyti darbuotojams, kas nutiko.“

Svarbiausia – reikia atsisakyti išankstinės nuostatos, kad visi aplink vagys ir kad jei palikai autobuse daiktą, tai jį tikrai kažkas pasisavino. Tikrai daug yra sąžiningų žmonių.

„Visuomenė keičiasi, žmonės randa, atneša. Net piniginę su visais pinigais. Buvo piniginė net su 500 Eur atnešta. Rado keleivis, atnešė vairuotojui, vairuotojas padavė mums. Mes į policiją kreipėmės, kad savininką surastų ir jam grąžintų. Smagu, kai žmogui galime atiduoti. Bet dar smagiau, kai žmogus savo daiktų nemėto“, – juokiasi „Busturo“ atstovės.

Gali būti aktualu: biuro baldai