Būsto paklausa ir rinkos aktyvumas atsigauna

Po truputį mažėjant būsto paskolų palūkanų normoms, imama drąsiau galvoti apie būsto įsigijimą ar jo keitimą. Ekonomistai ir bankininkai niekada tiksliai nepasako, kada tinkamiausias laikas jį įsigyti. Nekilnojamojo turto pardavėjai ir projektų vystytojai vilioja įvairiausiais pasiūlymais, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra suplanavusi 6 mln. eurų paramą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.

Palūkanų normų „kelionė“ žemyn

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, palūkanų normos naujoms būsto paskoloms šių metų sausio mėn. siekė 4,35 proc. Nuo aukščiausio lygio, kuris buvo stebėtas 2023 m. spalį, būsto paskolų palūkanų normos sumažėjo jau 1,75 proc. punktu. Pernai sausio mėn. palūkanos būstui įsigyti siekė 5,71 proc.

Šiaulių banko grupės vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, tokias tendencijas lėmė Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos sprendimai mažinti bazines palūkanų normas: „Anot ECB Valdančiosios tarybos narių užuominų, palūkanų normų kelionė nuo kalno žemyn dar nėra pasibaigusi ir šiemet galima tikėtis dar keleto papildomų bazinių palūkanų normų karpymų. Be to, vidutinėms palūkanų normų kreivėms įtakos turėjo ir gyventojų aktyvumas derantis su bankais dėl maržos. Palyginti su 2018–2019 m., kuomet būsto paskolų maržos viršijo net 2,9 proc., šiuo metu jos tesiekia 1,5 proc.“

Bankų skaičiuoklės padeda įsivertinti

Būsto paskolai imti reikalinga 4 mėn. nepertraukiama pajamų istorija. Darbo stažas nėra vertinamas. Pagrindiniai šalies bankai savo interneto svetainėse siūlo labai patogias, apytiksles skaičiuokles, kurios padeda įsivertinti, kokį galimą maksimalų paskolos dydį pagal gaunamas pajamas galite gauti.

Tarkime, jūsų mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius, siekia 2 000 eurų, kitų finansinių įsipareigojimų neturite ir auginate vieną vaiką, maksimali jūsų kredito suma gali būti 160 166 eurai. Jeigu šeimoje yra trys vaikai ar kitų išlaikomų asmenų, o sąlygos tos pačios, jums būtų suteiktas 142 837 eurų būsto kreditas. Tačiau jeigu auginate vieną vaiką ir dar turite kitų finansinių įsipareigojimų, kurių mėnesio įmoka yra 200 eurų, jūsų maksimalus būsto kreditas siektų 120 547 eurus.

Visi bankai yra nustatę vienodą – 15 proc. – reikalavimą pradiniam būsto kredito įnašui. Skelbiama, jog konkreti būsto paskolų palūkanų norma nustatoma individualiai. Pateiktose skaičiuoklėse metinė palūkanų norma šiuo metu svyruoja nuo 1,65 iki 1,9 proc. + 6 mėn. Euribor kintamoji palūkanų norma.

Vienas mėnuo prašymams pateikti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiemet kovo 17 d. paskelbė kvietimą teikti prašymus išbraukti iš jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašo ir teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo pateikimo. Prašymams nagrinėti 2025 metams skirti6 mln. Eur. Prašymai bus priimami iki 2025 m. balandžio 17 d.

Ministerijos teigimu, nurodytu laikotarpiu prašymus galės teikti tik tos jaunos šeimos, kurios iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo įrašytos į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą. Jei po šio kvietimo liks valstybės biudžeto lėšų, pažymos bus formuojamos sąraše (eilėje) likusioms šeimoms pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusią tvarką.

Jauna šeima – iki 36 metų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyrius informavo, kad jauna šeima turi užpildyti prašymą sistemoje www.spis.lt arba teikti jį tiesiogiai savivaldybėje, kurioje planuoja įsigyti būstą. Prašymo pateikimo metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžtį, t. y. abiejų sutuoktinių, taip pat registruotą partnerystę sudariusios poros arba vieno vaiką auginančio tėvo ar mamos amžius – iki 36 metų.

Kitas paramos skyrimo kriterijus: jauna šeima ketina įsigyti pirmąjį būstą finansuojamoje teritorijoje (2025 m. finansuojamų teritorijų sąrašas skelbiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje) ir jo vertė neviršija 120 000 Eur.

Auginantiems 3 ir daugiau vaikų – subsidija didžiausia

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aiškinimu, jaunoms šeimoms bus teikiamos subsidijos, skaičiuojamos nuo maksimalios galimos būsto kredito sumos – 87 000 eurų. Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomi tokie subsidijos dydžiai: neauginančioms vaikų ar auginančioms 1 vaiką – 10 proc., auginančioms 2 vaikus – 12,5 proc., auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 15 proc.

Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms bus teikiama laikantis eiliškumo. Pateikti prašymai reitinguojami pagal savivaldybių paramos dydį. Pirmiausia nagrinėjami prašymai su didžiausia savivaldybės parama. Dar vienas svarbus pliusas – įsigyjamas pirmasis būstas patenka į savivaldybės administracijos interneto svetainėje skelbiamą prioritetinės plėtros teritoriją.

Būsto rinka atsigauna

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pripažįsta, kad Lietuva išgyveno vangų gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos raidos laikotarpį ir sulaukė pirmųjų reikšmingesnių rinkos atsigavimo ženklų. Anot jos, net ir pernai, nepaisant itin žemo būsto rinkos aktyvumo, potenciali būsto paklausa niekur nebuvo dingusi.

„Būsto pasiūla išliko labai ribota, tad išsirinkę savo poreikius ir lūkesčius atitinkantį būstą, namų ūkiai jau nebedelsia, nes signalai apie palūkanų normų mažinimą virto realiais veiksmais, o būsto pigimo lūkesčiai praktiškai išsikvėpė. Būsto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais buvo apie penktadaliu didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Tai rodo, kad aukštų palūkanų ir padidėjusio geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu, su būsto įsigijimu susijusius sprendimus atidėję ateičiai, šiuo metu gyventojai vis dažniau ryžtasi įsigyti būstą“, – komentavo ekonomistė.

Lietuvoje būstas nepigo

Pasak Šiaulių banko grupės vyriausiosios ekonomistės, stebint būsto kainų dinamikos kreives, priešingai nei Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir Slovakijoje, kur būsto kainos vidutiniškai šalyje smuktelėjo 5–10 proc., Lietuvoje reikšmingo visuotinio būsto atpigimo fiksuota nebuvo.

„Paklausa pastebimai išsigrynino. Aukštų palūkanų normų laikotarpis gerokai praplėtė taupymo ir investavimo produktų paletę, todėl sumažėjo pirkėjų, siekiančių įsigyti būstą investiciniais tikslais. Šiuo metu rinkoje vyrauja pirmo ar pagrindinio būsto pirkėjai, kuriems itin svarbūs ir kredito rinkos parametrai“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ilgalaikius įsipareigojimus dera labai gerai apsvarstyti

Paklausta patarimo, ar pirkti būstą dabar, ar dar palaukti, I. Genytė-Pikčienė atsakė, jog vadovaujasi taisykle, kad jei patarimai skirti visiems, jie paprastai netinka niekam.

„Juk kiekvieno namų ūkio atvejis unikalus. Aplinkybės priklauso nuo to, ar būstas perkamas gyvenimui, ar investicijai, kokia jo vieta, kaina, išliekamoji vertė, kiek nuosavų lėšų namų ūkis turi. Būsto įperkamumo lygis iki šios dienos vis dar sumažėjęs, tačiau sparčiai kylant atlyginimams, situacija taisosi. Be to, būstas, ypač Vilniuje ir kituose didmiesčiuose, panašu, kad nebepigs, nes rinkos aktyvumas ir būsto paklausa atsigauna, o tai rodo, kad norinčiųjų mokėti dabartines kainas gretos auga. Tiesa, rinkos atsigavimas tik prasideda, tad tikrai nereikia tokių ilgalaikius įsipareigojimus turinčių sprendimų priiminėti skubant, karštligiškai, neapgalvojus visų detalių“,– pataria ekonomistė.