Aktualijos | 5 MIN.
Antradienį Seimui bus pasiūlyta Pilietybės įstatyme įtvirtinti naują pilietybės netekimo pagrindą: už asmens veiksmus, sukeliančius grėsmę Lietuvos, regiono ir valstybių sąjungininkių saugumui, už grėsmę keliančios valstybės palaikymą.
Atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai, taip pat visam regionui, tokią įstatymo pataisą ketina pateikti Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė.
Pagal projektą, asmuo, palaikydamas valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos saugumui, gali netekti pilietybės. Toks pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas tik asmenims, įgijusiems pilietybę išimties tvarka.
„Labai liūdna, kad šio baisaus Rusijos karo Ukrainoje fone, turime numatyti papildomus atvejus, kurie sukurtų atskirą pilietybės netekimo mechanizmą, tačiau būtent dabar turime būti principingi ir aiškiai nubrėžti, kad Lietuvos pilietybė, suteikta išimties tvarka, turi ne tik privilegijas, bet ir pareigas. Viena iš pareigų – nekenkti Lietuvos, regiono ir sąjungininkų saugumui ir nepalaikyti agresorių valstybių“, – dar vasarą registruodama projektą sakė jo iniciatorė Dalia Asanavičiūtė.
Taip ji reagavo į Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pasirodymą Kremliaus ruporo Dmitrijaus Peskovo žmonos Tatjanos Navkos renginyje Sočyje, kurie, jos nuomone, pažemino Lietuvos valstybės vardą.
Siūlomame įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama: „ jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka, asmeniui esant ir kitos valstybės piliečiu, atliekami veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, pažeminus Lietuvos valstybės vardą“.
Galiojančiame Pilietybės įstatyme numatyti šeši atvejai, kada yra netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau nenumatomas atvejis, kuris sukurtų mechanizmą pilietybės netekimui, ją įgijus išimties tvarka, esant ir kitos valstybės piliečiu, jeigu asmuo palaiko valstybes agresores ir tokiu būdu kelia grėsmę Lietuvos, regiono ir sąjungininkių saugumui.
Pilietybės įstatymo pataisas kartu su D. Asanavičiūte teikia Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Seimo Teisės departamento ir komiteto nuomonės išsiskyrė
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad siūlomos Pilietybės įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai, tačiau šią nuomonę įvertinęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas prieštaravimo pagrindiniam šalies dokumentui nerado.
„Pilietybės netekimo aspektu skirtingai traktuoti piliečius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, mūsų vertinimu, nėra konstitucinio pagrindo“,- mano Seimo Teisės departamentas.
Anot jo, projekte nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių kategorija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdą ir turimą kitos valstybės pilietybę, būtų traktuojama skirtingai nei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai.
„Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip piliečio teisinio ryšio su Lietuvos valstybe, turinys nepriklauso nuo pilietybės įgijimo būdo: pilietybės turėjimas, nesvarbu, kuriuo iš įstatyme nustatytų būdų ji įgyta, suponuoja vienodą piliečių teisinį statusą ir yra prielaida turėti visas piliečio teises ir laisves, vykdyti nustatytas pareigas, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“,- sakoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje.
Joje pažymima, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius su piliečio nelojalumu valstybei siejamus pilietybės netekimo pagrindus, tačiau, paisant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo ir atsižvelgiant į Lietuvos valstybės tarptautinį įsipareigojimą nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu jos netekęs jis taptų asmeniu be pilietybės.Tokie pagrindai, anot Seimo teisininkų, turėtų būti taikomi visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie kartu yra ir kitos valstybės (kitų valstybių) piliečiai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kokiu pagrindu turi dvigubą (daugybinę) pilietybę.
„Mūsų nuomone, (....) siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui“,- sakoma Teisės departamento išvadoje.
Beje, asmuo, netekęs vienintelės turimos Lietuvos Respublikos pilietybės, liktų asmeniu be pilietybės. Teisės departamentas primena, kad Seimas 2013 m. gegužės 9 d. priimtu įstatymu yra ratifikavęs Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, kurioje įtvirtintas susitariančiųjų valstybių įsipareigojimas nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu dėl tokio netekimo jis taptų asmeniu be pilietybės.
Šių metų rugsėjo mėn. įvertinęs Teisės departamento išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai nustatė, kad siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.
Už tokią išvadą balsavo 4 komiteto nariai, prieš buvo irgi 4, tačiau sprendimą lėmė Teisė ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro balsas.
etaplius TV
0
