Bus įteikta Česlovo Milošo premija

Turime tris Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos laureatus. Tai Algirdas Juknevičius, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, Kėdainių krašto muziejaus archeologas; Vaida Kamuntavičienė, humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, ir Laima Šinkūnaitė, menotyrininkė, meno istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė. Šiais metais Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premija bus įteikta rugsėjo 6 d., Kėdainių miesto šventės atidarymo renginyje. Pateikiame informaciją apie konkursą ir apie keturis naujus kandidatus.

Vadovaudamasi Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. TS270 „Dėl Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos konkurso nuostatų tvirtinimo“ (aktualia redakcija), Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2019 m. skelbė Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos konkursą.

Premija skiriama siekiant skatinti gilintis į Česlovo Milošo asmenybės bei kūrėjo vertybes ir idėjas, tyrinėti bei puoselėti jo kūrybą, Lietuvoje bei užsienyje garsinti Kėdainių krašto kultūros, paveldo išsaugojimo, švietimo bei kitų sričių pasiekimus Lietuvos Respublikos, o už ypatingus nuopelnus ir užsienio šalies asmeniui ar asmenų grupei, už pastarųjų 5 metų veiklą ir kūrybą.

Premijos laureatas apdovanojamas 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) pinigine premija. Jam įteikiamas konkurso laureato diplomas.

Premija skiriama už:

Kėdainių krašto istorijos tyrinėjimą bei jos populiarinimą visuomenėje, mokslinėje literatūroje bei žiniasklaidoje;

Kėdainių krašto etninės kultūros, kultūros paveldo istorinės ir tiriamosios medžiagos kaupimą, informacinę sklaidą visuomenėje, mokslinėje literatūroje bei žiniasklaidoje;

profesionalių kūrėjų/autorių grožinės literatūros ar eseistikos kūrinius (knygas), humanitarinius kūrinius, skirtus Česlovo Milošo kūrybai, ir jo kūrybos vertimus;

vaizduojamojo meno bei muzikos kūrinius, sukurtus ir viešai pristatytus Česlovo Milošo kūrinių motyvais ar paremtus kūrybos/filosofijos idėjomis, parengtas autorines parodas, skirtas jo kūrybai ar asmenybei, Kėdainių kraštui;

straipsnių ciklą, pristatantį Kėdainių miesto ir/ar rajono kultūros, paveldo išsaugojimo, švietimo bei kitų sričių pasiekimus Lietuvos ar užsienio spaudoje;

nuopelnus, tyrinėjant Lietuvos ir kitų istorinės Abiejų Tautų Respublikos šalių (Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos) istoriją, plėtojant santykius ir bendradarbiavimą.

2019 m. pasiūlyti pretendentai:

Vytas Dekšnys, poetas, vertėjas

Siūlo Lietuvos rašytojų sąjunga.
Pretendentui premiją siūloma skirti už Andrzejo Franaszeko knygos „Miłoszas. Biografija“ vertimą iš lenkų kalbos. V. Dekšnys rašo eilėraščius, verčia poeziją, prozą, eseistiką, publicistiką, humanitarinių mokslų literatūrą daugiausiai iš lenkų, ukrainiečių ir kitų Rytų bei Vidurio Europos kalbų. Bendradarbiauja su leidiniais „Literatūra ir menas“, „Naujasis židinys“, bernardinai.lt ir kitais. Savo kūrybą ir vertimus publikavęs įvairiuose rinkiniuose, almanachuose, antologijose Lietuvoje ir užsienyje. V. Dekšnio kūrybos išversta į anglų, baltarusių, hebrajų, lenkų, slovėnų kalbas.

Vytas Dekšnys yra vienas iš tarptautinės menininkų bendrijos „Magnus Ducatus Poesis“ koordinatorių, Lietuvos rašytojų sąjungos narys (nuo 2006 m.), sąjungos tarptautinių programų koordinatorius.

2006 m. apdovanotas Jaunojo Jotvingio premija už eilėraščių rinkinį „lszimtys“, 2013 m. iš lenkų kalbos išversta M. Tulli knyga „Yda“ įtraukta metų vertingiausios verstinės šiuolaikinės literatūros ilgąjį sąrašą.

Birutė Jonuškaitė, vertėja, rašytoja

Siūlo Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga.
Pretendentei premiją siūloma skirti už profesionalios kūrėjos/autorės grožinės literatūros, humanitarinius kūrinius, skirtus Česlovo Milošo kūrybai, ir jo kūrybos vertimus bei už nuopelnus, tyrinėjant Lietuvos ir kitų istorinės Abiejų Tautų Respublikos šalių (Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos) istoriją, plėtojant santykius ir bendradarbiavimą. Birutė Jonuškaitė verčia lenkų literatūrą į lietuvių kalbą. Vertėja domisi Česlovo Milošo kūryba, yra išleidusi nemažai rašytojui skirtų knygų, parengė ir publikavo straipsnius, išvertė daugybę šio autoriaus eilėraščių. Birutė Jonuškaitė parengė esė rinkinį „Laiko pameistrys, skirtą Č. Milošui ir O. Milašiui („Homo liber“, 2010), išvertė knygas „Maištingas Czeslawo Miloszo autoportretas: Aleksandro Fiuto pokalbiai su Czeslawu Miloszu“ („Alma litera“, 1997) bei „Gražūs laikai“, skirtą Č. Milošui ir W. Szymborskai („Homo liber“, 2011). Rašytoja yra išleidusi 20 autorinių knygų, išvertusi 30 knygų iš lenkų kalbos.

2006 m. Varšuvoje buvo apdovanota Witoldo Hulewicziaus premija už lietuvių ir lenkų literatūrų suartinimą, 2016 metais Lenkijos Respublikos Auksiniu kryžiumi už ypatingus nuopelnus vystant lenkų ir lietuvių ryšius kultūros srityje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Herkus Kunčius, prozininkas, dramaturgas, eseistas

Siūlo Alvydas Šlepikas, Lietuvos PEN centro ir Lietuvos rašytojų sąjungos narys, istorikas, Jerzy Giedroycas, Dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas, Alvydas Nikžentaitis, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.

Pretendentui premiją siūloma skirti už nuopelnus plėtojant santykius ir bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir kitų istorinės Abiejų Tautų Respublikos šalių (Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos).

Per paskutinius penkerius metus jis parašė knygas: „Dervišas Kauno“ (2014), kelionių esė rinkinys „Trys mylimos“ (2014), „Dviveidis romanas. Lietuvis Vilniuje. Kauno“ (2015), drauge su Piotru Kępinskiu „Lietuvio ir Lenko pokalbis“ (2016), apsakymų rinkinys „Pramanytos šalies pasakojimai“ (2015), istorijų romanas „Lietuvškos apybraižos“ (2018). Knygos „Lietuvis Vilniuje“, „Lietuvio ir lenko pokalbis“ (drauge su Piotru Kepinskiu), „Lietuviškos apybraižos“ išleistos ir Lenkijoje, sulaukė nemažo atgarsio, buvo recenzuotos pagrindiniuose Lenkijos kultūriniuose ir informaciniuose leidiniuose. Knygų tematika tiesiogiai susijusi su lietuvių ir lenkų istorija, santykiais, dažnai aprėpia ir kitas buvusios LDK tautas, jų istoriją.

Jis yra Lietuvos rašytoju sąjungos narys, Tarptautinio PEN klubo narys, Lietuvių ir Lenkų dialogo bei bendradarbiavimo Jerzy Giedroyco forumo valdybos narys. Vykdydamas savo kaip PEN klubo prezidento pareigas, aktyviai bendradarbiavo su kultūros institucijomis Kėdainiuose, ypač su Kėdainių krašto muziejumi. Jis ne kartą Kėdainiuose rengė savo kūrybos vakarus, organizavo Lietuvos ir Lenkijos literatų susitikimus.

Herkus Kunčius yra apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos premija (2015) ir kitomis premijomis, o už veiklą jungiant ir plėtojant lietuvių, lenkų bei kitų istorinės Abiejų Tautų Respublikos tautų (baltarusių, ukrainiečių) intelektualus bendrystei bei tarpusavio supratimui yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2016) ir Lenkijos Respublikos Sidabriniu kryžiumi už nuopelnus (2019).

Nikita Kuznecovas, vertėjas

Siūlo VšĮ Užupio Respublikos URM, rekomenduoja Rytis Zemkauskas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, TV programų apie Česlovą Milošą autorius, prof. Tomas Venclova, poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas.

Pretendentui premiją siūloma skirti už Česlovo Milošo kūrinių vertimus į rusų kalbą. N. Kuznecovas yra išvertęs Česlovo Milošo „Isos slėnį“ („Долина Иссы“) , „Abėcėlę“ („Азбука“), eilių rinkinį „Veidu į upę“ („Лицом к реке“) ir „Ulro žemę“ („Земля Ульро“). Puiki vertimo kalba, jautrus įsiklausymas į lietuvių/lenkų poeto stilių ir pasaulėvaizdį laimėjo vertimams bei Č. Milošui daug gerbėjų Rusijoje ir sumažino atskirtį. Daugumą šių vertimų N. Kuznecovas atliko Šeteniuose, jis puikiai pažįsta Kėdainių krašto kultūrinį gyvenimą, skleidžia žinias apie kraštą Lenkijoje ir Rusijoje.

Premijos laureatą rinks Kėdainių rajono savivaldybės mero potvarkiu sudaryta 7 asmenų komisija:

Valentinas Tamulis, Kėdainių rajono savivaldybės meras, komisijos pirmininkas;

Arūnas Kacevičius, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius;

Jolanta Donskienė, Leonido Donskio fondo direktorė;

Giedrė Kadžiulytė, knygų leidėja ir redaktorė, leidyklos „Apostrofa“ direktorė;

Donatas Puslys, publicistas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas;

Kęstutis Stadalnykas, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas;

Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius.

2019 m. Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premija bus įteikta rugsėjo 6 d., Kėdainių miesto šventės atidarymo renginyje.

Pirmoji Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premija įteikta 2011 m., minint rašytojo ir poeto, Nobelio literatūros premijos laureato 100-ąsias gimimo metines. Tąkart premija skirta Algirdui Juknevičiui, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatui, Kėdainių krašto muziejaus archeologui už Kėdainių miesto archeologinių, istorinių tyrinėjimų ir jų populiarinimo veiklą, atskleidusią naujų faktų Kėdainių istoriografijoje.

2016 m. Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premija įteikta Vaidai Kamuntavičienei, humanitarinių mokslų daktarei, Vytauto Didžiojo universiteto profesorei, ir Laimai Šinkūnaitei, menotyrininkei, meno istorikei, humanitarinių mokslų daktarei, Vytauto Didžiojo universiteto profesorei, už Apytalaukio bažnyčios, parapijos ir dvaro istorijos tyrinėjimus, parengtą ir išleistą mokslo monografiją „Apytalaukio parapija: Mikrobendruomenės istorija“.

Daugiau informacijos – Kęstutis Stadalnykas, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, 69575