Bulvaro gaivinimas – pačių verslininkų reikalas

Pavasarį Šiauliuose susibūrė aktyvių verslininkų, turinčių parduotuves, salonus ir įstaigas, bendruomenė – Šiaulių bulvaro verslo bendruomenė. Aštuonių aktyvių verslininkų branduolio galva Rolandas Janauskis įsitikinęs: tik patys bulvaro verslininkai gali pakeisti liūdną vaizdą, kad Vilniaus gatvėje vėl klegėtų žmonės, dūktų vaikai ir vėlyvais vakarais grotų gyva muzika. Kaip?

Verslas atsilieka nuo technologijų

– Prieš kelis mėnesius feisbuke sukūrėte grupę „Šiaulių bulvaro verslo bendruomenė“, kurios nariai – apie šimtas žmonių. Ko siekiate?

– Bulvare naujų verslininkų neatsiranda – gal vos 1 proc. Visi kiti yra senbuviai, kurių amžius apie 50 metų. Galiu drąsiai teigti – mes užmigome. Gyvenimas, technologijos eina į priekį, o mes – ne. Technologijos jau siūlo fantastiškų dalykų ir su ta fantastika mūsų gyvenimas turi keistis. O mes, verslininkai, norime išlikti tokie pat. Norime tūnoti komforto zonoje. Sėdime ant tingėjimo platformos ir sakome, kad mums ir taip gerai.

– Prieš 30 metų visi galvojome, kad prekybininkams ateityje mažai kas pasikeis.

– Ir aš taip galvojau. Verslą pradėjome prieš 30 metų, bulvare parduotuvę turime 18 metų. Mintis, kad reikia kažką keisti, kilo jau seniai. Turiu bendraminčių, tačiau matau, kad lietuviai labai keisti žmonės. Jie geriau tyliai numirs, nei kažką padarys, kad išsigelbėtų. Todėl stebime, kaip bulvare tyliai, nuleidus galvas, užsidaro viena, antra, trečia parduotuvė. Keista, kad miršta stambių kompanijų parduotuvės. Jos negalėjo numirti – žmonėms visada smulkmenų: siūlo, adatos, antpirščio – reikia. Ir aš manau, kad mirčių priežastis – atsilikimas nuo besivystančių technologijų. Nemokame pradėti mąstyti kitaip. Jeigu nėra mūsų reklamos feisbuke ir ant informacinių stulpų – mūsų nėra visai.

– Šiaulių prekybininkai liko mezgėjų ir turgaus prekeivių mąstymo?

– Neseniai išplatinome kreipimąsi į bulvare dirbančius verslininkus, įmonių vadovus, nekilnojamojo turto savininkus. Bulvare yra apie 200 parduotuvių, pats apėjau apie 100, kitas – gal 50 parduotuvių – aplankė jaunimas. Informavome, kad kas ketvirtas šiaulietis keletą metų nėra buvęs bulvare, kad žmonės nieko nebežino apie bulvare teikiamas paslaugas, veikiančias parduotuves, maitinimo įstaigas. Pietinio rajono gyventojai nieko nežino apie bulvare vykstančius renginius. Pakvietėme prisijungti prie bendruomenės įkūrimo, kvietėme į diskusiją, pranešėme apie grupę feisbuke. Pirmas susitikimas įvyko, o antras nebe. Diskutuoti niekas nepanoro.

– Kodėl? Apie ką diskutavote pirmojo susitikimo metu?

– Pasiūlėme du atskirus projektus: įsteigti nuolaidų kortelę dirbantiesiems Šiaulių bulvaro verslo zonoje ir nuolaidų kortelę klientams.

Pirmoji kortelė skirta apyvartai stimuliuoti visiems verslo subjektams, dirbantiems bulvare ir aplinkinėse gatvelėse. Darbuotojai, gaudami specialią nuolaidą, paliktų daugiau pinigų bulvare, o ne kitose verslo zonose.

Nuolaidų kortelė klientams – tai riboto kiekio nuolaidų kortelė, panaudojama tik vieną kartą, gaunant nuolaidą visoje bulvaro verslo zonoje. Šią kortelę verslo subjektai dovanotų geriausiems klientams. Su šia kortele klientai, gavę nuolaidą bet kurioje parduotuvėje ar paslaugų įmonėje už prekes ar paslaugas, kortelę paliktų. Tokiu principu kortelės cirkuliuotų bulvaro verslo zonoje uždaru ratu.

Mes norėjome išgirsti verslininkų nuomones dėl kortelių išvaizdos: spalvinės gamos, logotipo, galiojimo termino ir kt. Ir ką manote? Nesulaukėme nė vieno pasisakymo, gerai tai ar blogai, domina ar ne.

– Vadinasi, bulvaro verslininkų bendruomenės kaip ir nėra?

– Verslininkų išsilavinimas – dažnai aukštasis, vieni – vadybininkai, kiti – inžinieriai, treti – komunikacijos specialistai ir pan. Ir visi jie kažkodėl nenaudoja savo išsilavinimo versle. Įsikimba ir nieko nekeičia. Net ne parduotuvių savininkai, bet ir nekilnojamojo turto savininkai turi pajudėti. Nes kol bulvaras negyvas, jų turtas yra niekinis, nepatrauklus. Nemaža dalis bulvaro verslininkų net feisbuku nesinaudoja. Jiems neįdomu. O aš manau, kad bendruomenė labai reikalinga ir feisbukas bendruomenės nariams komunikuoti – taip pat.

– Kodėl?

– Vienas žmogus nieko negali padaryti. Nuolaidų kortelės gali funkcionuoti, tik kai į tinklą įjungta 50–60 parduotuvių. Idėjų turėjome labai daug, bet verslininkai liko pasyvūs. Bendruomenė yra aparatas, kuris turi veikti labai tiksliai – lyg laikrodis. Viena priežasčių, kodėl žmonės nelanko bulvaro įstaigų ir parduotuvių, – nevienodas darbo laikas. Vieni užrakino duris 17 val., kiti – 18 val., vieni nedirba pirmadieniais, kiti – šeštadieniais. Ko žmogui ateiti į bulvarą, jei čia nėra drausmės? Juk eini ten, kur vienu metu gali daug problemų išspręsti. O jei negali, tada eini į prekybos centrą, kuriame visos parduotuvės ir įstaigos dirba vienu metu... Prekybos centrai dabar yra miestas mieste. Bulvaro verslininkai taip pat gali priimti bendrų sprendimų.

Bulvaras – prekybos centras

– Bulvaras gali veikti prekybos centro principu?

– Taip. Pirmiausia reikia įsivesti fiskalinę drausmę. Bulvaras ir yra didelis prekybos centras. Ir jei įvestume drausmę, galėtume net bendrą elektroninę parduotuvę įkurti. Nes nė viena elektroninė parduotuvė negali pasiūlyti tokio kiekio įvairiausių prekių, ką gali bulvaro parduotuvės. Deja, susidomėjimo sulaukėme mažai...

– Kokių dar idėjų turite bulvarui gaivinti?

– Ketiname sukurti puslapį internete, kuris veiktų kaip gidas. Šiaulių centre yra apie 200 parduotuvių, kurios turi pavadinimus, reputaciją ir t. t. Puslapyje internete reklamuotume parduotuves, žmogus žinotų, kur yra avalynės parduotuvės, kur viršutiniai rūbai, kur maitinimo įstaigos. Reklamuodamas feisbuke savo parduotuvę, per metus išleidžiu 5–6 tūkst. Eur. Jei visi 200 narių reklamuotume vieną bulvaro parduotuvių puslapį, sutaupytume pinigų.

– Bet pritarimo nesulaukėte?

– Trūksta jaunimo, nes bulvaro verslininkai – nejauni. Ką privertė gyvenimas išmokti el. paštu naudotis, tie išmoko. O kažką naujo sukurti daugelis nenori. Prieš kelias savaites bendravome su viena bulvaro turto savininke, kuri pastebėjo, kad miesto centras yra labai šaltas, ir pasiūlė pasipuošti vazoninėmis gėlėmis. Verslininkams siūlėme pirkti gėlių centralizuotai. Taip gautume didesnių nuolaidų. Šią savaitę jau kelios parduotuvės įsigijo gėlių ir papuošė įėjimus į parduotuves. Smagu, bet norisi daugiau iniciatyvų.

Trūksta zonų šeimoms su vaikais

– Vien parduotuvėmis žmonių į bulvarą nepriviliosi. Ką dar siūlo verslininkai?

– Per mažai pramogų šeimoms su vaikais. Matėte bulvaro dalies nuo Tilžės g. iki Draugystės pr. rekonstrukcijos projektą? Miestas turi būti žalias, gyvas, bet žalumos ten mažai. Šiauliečiams reikia žalumos, medžių, gėlių.

Bulvaras – 1,5 km ilgio. Su gerbiamu Viliumi Puronu, vienu iš Šiaulių bulvaro tėvų, kėlėme klausimą – ar gali būti bulvaras uždengtas? Dizainerio nuomone, galėtume tai padaryti nedidelėje atkarpoje. Tai dar kartą pabrėžtų Šiaulių miesto unikalumą ir tai būtų traukos centras atvykstantiems svečiams. Kodėl kiti miestai – Druskininkai, Birštonas, Anykščiai – sugebėjo sukurti traukos vietų, o mes ne? Todėl, kad mūsų valdžioje esantys žmonės per seni. Jie neturi idėjų. Laukia tik paštininkų, kurie atneš pensiją.

Kitas dalykas – žmonės į bulvarą važiuoja automobiliais, bet kur juos statyti? Trūksta vietos.

– Per šventes bulvaras juk atgyja?

– Miesto šventės – didelė problema bulvaro parduotuvių savininkams. Mugės prekeiviai išsidėlioja prekes, o į parduotuves per muges visiškai niekas neužeina. Mus šventės varo į neviltį. Mes mokame mokesčius, algas, bet naudos neturime.

Jei turėtume bendruomenę, galėtume kalbėtis su miesto valdžia. Nes dabar neturime teisės išsinešti į bulvarą stendų su prekėmis. Nes tai laikoma reklama, už tai reikia papildomai mokėti. Paramos verslui pasigendame, iniciatyvos neskatinamos.

Bulvare turi būti triukšmo. Negalima drausti judesio, klegesio, muzikos. Ko važiuoti į bulvarą, jei jame tik daugėja draudimų?