Bulgarų laukia septintieji visuotiniai rinkimai per kiek daugiau nei trejus metus

Bulgarijoje sekmadienį įvyks septinti per kiek daugiau nei trejus metus visuotiniai rinkimai, šalyje augant politiniam nestabilumui, galinčiam dar labiau padidinti prorusiškų ir kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų populiarumą.

Iš šešerių rinkimų nuo 2021 metų tik po dviejų pavyko suformuoti vyriausybę, tačiau abi koalicijos žlugo bandydamos įgyvendinti reformas, kovoti su papirkinėjimu ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

Vėliausiame birželį vykusiame balsavime nebuvo aiškaus nugalėtojo, o septynios politinės jėgos, išrinktos į susiskaldžiusią įstatymų leidžiamąją valdžią, nesugebėjo sudaryti perspektyvios koalicijos.

Stebėtojai mano, kad per artėjantį balsavimą rezultatas bus panašus ir kad tikimybė, jog politinė aklavietė greitai baigsis, yra maža.

Apklausų rengėjai prognozuoja, kad dėl rinkėjų nuovargio ir nusivylimo politine sistema aktyvumas bus mažas, o parlamentas vėl bus susiskaldęs. Be to, jame gali padidėti populistinių ir prorusiškų grupių atstovavimas.

Tikimasi rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo ir kartu didelio skaičiaus balsų, kurie nebus atiduoti laisva valia, sakė žinoma analitikė Stojana Georgieva. Tai atvejai, kai partijos grynaisiais sumoka už balsus, taip pat kai vietos valdžios institucijos ar korporacijos daro rinkėjams spaudimą balsuoti už tuos, kas joms palankūs.

Analitikė sakė, kad gali būti, jog pagrindinė Bulgarijos prorusiška partija „Vazraždane“ taps antra pagal dydį frakcija parlamente. Ši kraštutinių dešiniųjų, ultranacionalistinė ir populistinė partija reikalauja, kad Bulgarija atšauktų sankcijas Rusijai, nustotų teikti pagalbą Ukrainai ir surengtų referendumą dėl narystės NATO.

Trys pagrindinės partijų grupės

6,7 mln. gyventojų turinčią Balkanų šalį nuo 2020 metų, kai visoje šalyje kilo protestai prieš korumpuotus politikus, leidusius oligarchams perimti valstybės institucijų kontrolę, apėmė politinis nestabilumas.

Bulgarija yra viena skurdžiausių ir labiausiai korumpuotų Europos Sąjungos narių. Mėginimai kovoti su kyšininkavimu yra nelengva kova su nereformuota teismų sistema, kuri kaltinama tarnavimu politikų interesams.

S. Georgieva sakė, kad nesitiki, jog kitame parlamente bus pasiektas plačiai priimtinas kompromisas.

„Geriausiu atveju tai gali būti kompromisas ant mažiausio blogio Bulgarijoje ribos. Esant tokiai neramiai situacijai regione – karas Ukrainoje, karas Artimuosiuose Rytuose – abu konfliktai yra labai arti Bulgarijos ir Bulgarija yra labai pažeidžiama“, – sakė ji naujienų agentūrai „The Associated Press“.

Pasak S. Georgievos, į būsimąjį parlamentą, matyt, pateks trys pagrindinės partijų grupės.

„Pirmoji grupė – tai kleptokratinės partijos, vadovaujamos iki šiol valdžiusios GERB, kuri taip pat yra pirmoji politinė jėga, kurios lyderis ir buvęs premjeras yra atsakingas už korupcinio modelio įgyvendinimą Bulgarijoje“, – sakė analitikė, turėdama omenyje buvusį ministrą pirmininką Boiką Borisovą.

„Antroji grupė (...) yra partijos, kurios sąžiningai bando ginti teisingumą ir liberaliąją demokratiją, o trečioji – atvirai proputiniškos partijos“, – tęsė ji.

Pasak S. Georgievos, labai tikėtina, kad po šių rinkimų bus sudaryta tam tikra vyriausybė tarp demokratų ir kleptokratinių partijų, kurios vis dar laikosi proeuropietiškų ir proukrainietiškų pozicijų.

Nors nuo 2020-ųjų vykusių rinkimų rezultatai iš esmės buvo panašūs, dabartiniai rinkimai įneš tam tikrų pokyčių į politinį kraštovaizdį. Dvi partijas – Socialistų ir etninių turkų „Judėjimą už teises ir laisves“ (MRF) – smarkiai sukrėtė vidiniai konfliktai.

MRF neseniai suskilo į dvi konkuruojančias frakcijas, kurių viena susibūrė aplink partijos įkūrėją Ahmedą Doganą, o kita – JAV sankcijų sulaukusį verslininką ir žiniasklaidos magnatą Delianą Pejevskį.