BŪKITE DRĄSIOS ŠIRDIES – Sekminių šventė, Šiauliai 2019

Jau trečius metus iš eilės Šiaulių įvairių krikščioniškų konfesijų bažnyčios rengia ekumenines Sekmines, kviesdamos ir tikinčiuosius, ir miesto svečius bei gyventojus drauge švęsti Šventosios Dvasios nužengimo šventę Talkšos ežero pakrantėje.

Prieš tris metus užgimusi Šiaulių, kaip Sekminių miesto, vizija ima vis labiau išsiskleisti. Šį karta Sekminės buvo švenčiamos kitą dieną po Big Band festivalio, su kuriuo ir buvo pasidalinta puikia scena.

Šių metų šventė, kuri įvyko birželio 9 d., kai visa Vakarų krikščionių Bažnyčia šventė Sekmines, buvo ypatingai turtinga ir dinamiška savo programa, ekumenine liturgija, dalyvavusių šlovintojų grupių ir svečių įvairove. Miestas tiesiog pražydo įvairių spalvų ir giesmių gama. Plevenanti pastelinių spalvų vėliavų jūra nusidriekė tikinčiųjų eisenose nuo šv. Jurgio bažnyčios ir bažnyčios „Tiesos žodis“ pamaldų vietos iki Talkšos ežero pakrantės, kur ir įvyko šventė. Spalvinė vėliavų įvairovė simbolizuoja skirtingas Šventosios Dvasios dovanas, kuriomis apdovanota kiekviena bažnyčia. Nors mes esame visi skirtingi, mus vienija viena Dvasia, vienas Viešpats – Kristus, vienas – Dievas Tėvas.

Šį kartą Šiaulių ekumeninė ganytojų grupė pasirinko Sekminių šventei DRĄSOS temą. Šventame Rašte psalmininkas sako: Būkite drąsūs visi, kurie pasitikite Viešpačiu, ir Jis sustiprins jūsų širdis (Ps 31, 24). Šiandien visų bažnyčių tikintiesiems reikia drąsos ir meilės įvairiose gyvenimo sferose. Drąsos reikia puoselėti dvasingumą ir gyventi maldingai savo kasdienybėje, šeimoje, darbo ir studijų vietoje. Sutikti drąsiai įvairius gyvenimo iššūkius yra įmanoma sustiprintiems Dvasios, o ne be Jos. Drąsa ir meilė būtina tarpkonfesiniuose santykiuose, kad išdrįstume atgailos ir atsiprašymo pagalba sugriauti priešiškumo sienas bei kurti tarpasmeninius tiltus. Drąsa ir meilė svarbi vykdyti misiją, kai krikščionis išskleidžia savo pašaukimą įvairiomis dovanomis ir ištiesia pagalbos ranką gyvenime išvargusiam, silpstančiam, pažeidžiamam žmogui… Padrąsinimo reikia visiems: ir ganytojams, ir tikintiesiems.

Sekminės – Dvasios festivalis tęsėsi nuo 8 val. ryto iki 19 val. vakaro. Buvo aiškios keturios šventės dalys. Pirmoji LAUKIMO dalis, kuri reiškia Šventosios Dvasios laukimą giesmėje, maldoje, šlovinant Viešpatį. Laukimas – tai yra sena krikščionių kontempliatyvaus dvasingumo praktika, skirta sulaukti vidinio sustiprinimo, suvokimo, apšvietimo, įkvėpimo. Šioje dalyje nenutrūkstama tėkme 12 valandų pasikeisdami giedojo 10 skirtingų krikščioniškų grupių ir atlikėjų iš įvairių bažnyčių.

Antroji MALDOS dalis – ekumeninės pamaldos po atviru dangumi, kuriose tarnavo skirtingų miesto ir viešėjusių iš kitur bažnyčių dvasininkai, ganytojai bei vadovai: Šiaulių katalikų vyskupijos vyskupas Eugenijus Bartulis, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, Mesijinių žydų bendruomenės iš Sankt Peterburgo rabinas Andrej Vdov, Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ pastorė Anželika Krikštaponienė, Šiaulių šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Saulius Matulis ir kun. Vidas Bernardas Sajeta, Šiaulių Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios klebonas kun. Saulius Paliūnas, Šiaulių laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorius Valdas Vaitkevičius, Šiaulių evangelinio tikėjimo krikščionių bažnyčios vyresn. Vladimiras Karpovas, Šiaulių veikliųjų žmonių bendrijos vad. Gintaras Lukoševičius. Ekumeninė liturgija buvo supinta iš įvairių maldų, simbolinių veiksmų, Šventojo Rašto skaitinių bei skirtingų tradicijų giesmių, skirtų Šventajai Dvasiai.

Susirinkę dvasininkai, pradėję pamaldas sveikinimais Sekminių proga, nuosekliai perėjo prie jautrios atgailos dalies, kurios metu buvo sugriauta simbolinė atskirties, religinio nepakantumo siena ir iš jos plytų pastatytas vienijantis aukuras – altorius Dievui. Mūsų nuodėmės stato sienas santykiui su Dievu, su artimu, su savimi pačiais, o atgaila tas sienas ardo ir leidžia atkurti santykius. Tylos maldoje prisiminti visi, kurie istorijos bėgyje nukentėjo nuo religinių ir tarpkonfesinių karų bei šiandien patiria persekiojimus dėl tikėjimo. Dvasininkai maldoje atsiprašė dėl įvairių tarpusavio, regioninių ir istorinių žaizdų. Vėliau ėję Šventojo Rašto skaitiniai, maldos ir giesmės ragino drąsiai įsijungti į Kristaus darbus, tarnystę, nesibijoti jokių išmėginimų, nes Šventoji Dvasia visada su mumis. Ji gydo visas žaizdas, stiprina, įkvepia, padeda atleisti bei kuria Naują kūrinį Kristuje.

Vėliau, nuskambėjus senajai katalikų Sekminių giesmei „Sekminių Sekvencija“ ir V a. sirų krikščionių „Sekminių maldai Šventajai Dvasiai“, tyloje buvo uždegtos 8 žvakės ant altoriaus ir 120 žvakių šalia altoriaus. Aštuonios žvakės simbolizuoja naują laiką, sutaikinimą bei nuodėmių atleidimą, o 120 degančių žvakių priminė tuos 120 pirmųjų Kristaus mokinių ir apaštalus, kurie sulaukė Dvasią ugnies liežuvių pavidalu. Po šito visi dvasininkai sukūrė rožių lapelių lietų, kuris krito ir ant ganytojų, ir ant šlovintojų, ir ant visų susirinkusiųjų. Tai ilgametė VII – ojo amžiaus tradicija, dar aktuali ir šiandien, kuri vyksta Romoje Kankinių Panteono bažnyčioje. Sekminių dieną barstomi rožių žiedlapiai simbolizuoja Dvasios nužengimą su įvairiomis dovanomis. Simbolinis Dvasios dovanų apsikeitimas rožių žiedlapių pavidalu kėlė džiugesį visiems susirinkusiems į šventę. Po to buvo pereita prie Nikėjos – Konstantinopolio išpažinimo, visi susikibę rankomis giedojo giemsę-maldą„Tėve mūsų“, dvasininkai laimino visus, o ekumeninis choras „Sekminių miestas“ džiugiai giedojo. Ekumeninis choras „Sekminių miestas“ debiutavo šiose – trečiose Sekminėse, giedojo visos liturgijos metu skirtingų konfesijų giesmes ir tapo nuostabia šventės puošmena.

Vidiniu pakilimu buvo įeita į trečiąją šventės DŽIAUGSMO dalį, kurią vedė mesijinių žydų šlovinimo grupė iš Tichvino. Visi susirinkę džiūgavo, šoko rateliuose ir Talkšos ežero pakrantė virto džiugių Sekminių šventimo vieta. O vaišių palapinėje, kur vyko baigiamoji šventės dalis – AGAPĖ – tarnaujanti MEILĖ, žmonės skanavo LPF „Tavo parama“ išvirtos košės, gėrė arbatą, vaišinosi saldumynais bei įvairiais užkandžiais.

Po šventės žmonės ilgai dar nesiskirstė, bendravo, dalinosi įspūdžiais ir džiūgavo pilni Dvasios, sakydami „žiūrėk, kaip gera ir malonu broliams bei sesėms gyventi taikoje kartu“…

Šventės dalyviai greitai „įkaitino“ socialinį tinklą Facebook, dalindamiesi gražiomis ir ryškiomis šventės nuotraukomis.

Kitų Sekminių estafetę ekumeninė ganytojų grupė nori perduoti jaunimui…

Šventės globėjas Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis

Šventę organizavo:

Šiaulių vyskupija
Šiaulių bažnyčia „Tiesos žodis“
Šiaulių šv. Jurgio parapija
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia
Šiaulių laisvųjų krikščionių bažnyčia
Jungtinė metodistų bažnyčia
Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija (cerkvė)
Šiaulių veikliųjų žmonių bendrija

Šventės partneriai:

Šiaulių miesto savivaldybė
Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „SAULĖ“
Ekumeninis choras „Sekminių miestas“
Draugai – privatūs aukotojai
LPF „Tavo parama“
MB „Šviesiai garsiai“

Pastrė A. Krikštaponienė

www.ramioslankos.lt