Bronislavui Vyšniauskui - sveikinimai gimtadienio proga

Klaipėdos sporto ir sunkiaatlečių bendruomenė trečiadienį gimtadienio proga sveikina Lietuvos sunkiosios atletikos olimpinės rinktinės trenerį, šios sporto šakos tėvu vadinamą Bronislavą Vyšniauską.

Sukaktuvininko auklėtiniai ir Klaipėdos „Viesulo“ sporto centre dirbantys sunkiosios atletikos treneriai jam pateikė staigmeną - įteikė tortą, kuriame su žila barzda pavaizduotas sunkiaatletis keliantis štangą. Šalia parašyti skaičiai - 72. Būtent tiek metu sukako B. Vyšniauskui.

Pastaraisiais metais jaunimas B. Vyšniauską sieja su sunkiąja atletika, tačiau vyresnės kartos atstovai puikiai žino, kad tai - tikras sporto entuziastas, įvairių sporto varžybų Lietuvoje pradininkas ir organizatorius, tiesiog sporto varikliukas, atvedęs į sporto kelią ir sveiką gyvenseną ištisas šeimas bei darbo kolektyvus.

B. Vyšniauskas organizuodavo bėgimus iš Vilniaus į Klaipėdą, keliskart lėktuvu skraidino ir autobusu vežė klaipėdiečius į Maskvoje vykusias pasaulio maratono varžybas. Pirmasis Lietuvoje šešerius metus (1987-1993 m.) vedė Lietuvos rankų lenkimo varžybas, beveik dešimt metų (1989-1998 m.) - pasaulio galiūnų konkursus.

Prieš Naujuosius metus su mase bendraminčių nuo Vakarų laivų remonto bendrovės bėgdavo iki buvusio „Dinamo“ baseino, ne vienerius metus rengdavo masines slidinėjimo varžybas, įvairias šeimų sporto šventes.

Be to, B. Vyšniauskas kartu su šeima - sūnumis Ramūnu ir Tautvaldu bei žmona Dalia - prieš daugybę metų įrengė bėgimo trasą, kuri driekiasi nuo Klaipėdos vasaros estrados link Girulių.

Jis, dirbdamas „Laivininkystėje“ sporto metodininku, buvo tikras pavyzdys daugeliui darbuotojų.

„Nebūdavo laisvo savaitgalio, kad neorganizuočiau sporto švenčių. Šeštadienį ir sekmadienį vykdavo varžybos, naktį ryškindavau, džiovindavau nuotraukas ir iš paties ryto jas kabindavau ant darbo stendo. Darbuotojai ateidavo ir jau matydavo gražiausias varžybų akimirkas. Daugelis stebėdavosi ir manęs klausdavo: „Vyšniauskai, o kada tu miegi?“ Pasakysiu atvirai: niekada neskaičiavau laiko, atiduoto darbui. Jei jau imuosi kokios veiklos - atiduodu visas savo jėgas, visą savo širdį. Toks jau esu. Vaikai ir žmona nuolat pyksta ir sako: „Sustok, nelėk kaip akis išdegęs, darbai palauks, pagailėk ir savęs, juk tau jau nebe 20 metų. Tačiau toks jau mano būdas - ramiai būti negaliu“, - pabrėžė B. Vyšniauskas.

B. Vyšniauskas gimė 1947 metų spalio 30 dieną Kelmės rajone, Liolių kaime. Būdamas 15-kos persikėlė mokytis ir gyventi į Klaipėdą.

Daugiau nei tris dešimtmečius (1969-1999 m.) dirbo Lietuvos jūrų laivininkystėje, plaukė į jūrą, dirbo sporto metodininku, buvo „Meridiano“ sporto klubo pirmininkas.

Vėliau, nuo 2000 metų, pradėjo dirbti Lietuvos sunkiosios atletikos treneriu tuometiniame Klaipėdo sporto centre, tapo Lietuvos sunkiosios atletikos vyr. treneriu, o pastaruosius kelerius metus eina ir Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos (LSAF) prezidento pareigas.

B. Vyšniauskas jaunystėje pats aktyviai sportavo ir yra tapęs SSRS savigynos imtynių, taip pat svarsčių kilnojimo, sunkumų kilnojimo ir irklavimo jūrinėmis valtimis sporto meistru.

Jo iškovotų trofėjų kolekcijoje yra daugybę medalių. 1968 metais tapo irklavimo jūrinėmis valtimis TSRS karinių pajėgų pirmenybių vicečempionu, tais pačiais metais savigynos imtynių (sambo) TSRS karinių pajėgų pirmenybių vicečempionu, nuo 1969 iki 1977 metų daugkartinis Lietuvos svarsčių kilnojimo čempionas ir rekordininkas. Net 31 kartą gerino Lietuvos ir 6 kartus SSRS svarsčių kilnojimo rekordus.

B. Vyšniauskas yra įveikęs net šešis pasaulio maratonus. Tris iš jų - Maskvoje, po vieną - Antverpene (pasiketas geriausias laikas - 3 val. 37 min.), Roterdame ir Kalipėdoje.

1978 metais B. Vyšniauskui buvo suteiktas SSRS jūrų laivyno garbės darbuotojo vardas. Nuo 1978 m. - tarptautinės kategorijos sunkumų kolnojimo teisėjas (teisėjavo daugiau nei 500 tarptautinių varžybų, tarp jų - net 1980 metų Maskvos olimppinėse žaidynėse), 2008 metais buvo pripažintas nusipelniusiu Lietuvos treneriu. 1975 metais - Lietuvos sunkumų kilnojimo prizininkas. 1971-1973 metais - Lietuvos PDG vasaros ir žiemos čempionas.

B. Vyšniauskas per savo gyvenimą yra sulaukęs per tuziną įvairių Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) apdovanojimų (už sporto pergales, metų trenerio laureato, reprezentacinio prizo, įvairios padėkos ir pan.), jam 2007 metais buvo įteikta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) „Olimpinė žvaigždė“ ir 2010 metais net aukštas tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) apdovanojimas „Sportas - jaunų žmonių įkvėpimo šaltinis“.

Šiam nusipelniusiam treneriui ne kartą rankas spaudė ir apdovanojimus teikė trys Lietuvos prezidentai - Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė.

B. Vyšniauskas organizuodavo bėgimus iš Vilniaus į Klaipėdą. Pirmasis Lietuvoje šešerius metus (1987-1993 m.) vedė Lietuvos rankų lenkimo varžybas, beveik dešimt metų (1989-1998 m.) - pasaulio galiūnų konkursus, ne vienerius metus rengdavo masines slidinėjimo varžybas, įvairias šeimų sporto šventes.

Išleido kelias su sportu ir sveika gyvensena susijusias knygas, tarp kurių garsiausios - „Mokykimės gyventi be vaistų“ (1990 m.), „Ar šlapimas vaistas“ (1993 m.), „Grįžtu prie starto“ (1997 m.) ir „Sveikos gyvensenos metodinės rekomendacijos“ (1989 m.). B. Vyšniauskui teko ir pačiam ne kartą skaityti su sportu ir sveika gyvensena susijusius pranešimus.

B. Vyšniausko vadovaujami Lietuvos sunkiaatlečiai dalyvavo penkeriose olimpinėse žaidynėse, o 2016 metais Rio de Žaneire Aurimas Didžbalis tapo bronziniu prizininku. Šis atletas - ir dukart Europos čempionas.

Ketveriose olimpinėse žaidynėse dalyvavo B. Vyšniausko sūnus Ramūnas Vyšniauskas, keturis kartus tapęs Europos vicečempionu ir prizininku, buvęs stūmimo veiksmo rungties pasaulio vicečempionas.

Daugkartiniu Europos vicečempionu tapo ir Žygimantas Stanulis. Išugdyta daugybė įvairių amžiaus grupių Europos, pasaulio čempionatų ir tarptautinių turnyrų nugalėtojų ir prizininkų.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.