Broliai Lavrinovičiai prisiminė šmaikščią istoriją: dvynius supainiojo net jų žmonos

39–erių krepšininkai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai neatsiejami nuo Lietuvos sporto pasaulio. Kiekvienas krepšinio gerbėjas puikiai atsimena geriausius brolių pasirodymus ir nekantriai gaudo kiekvieną žinią apie juos.

Nieko keisto – juk broliai Lavrinovičiai garsėja ne tik taikliais metimais, bet ir aštriais liežuviais. Broliai nevengia patraukti vienas kito per dantį – akivaizdu, kad jie puikiai „susižaidę“ ne tik aikštelėje, bet ir gyvenime.

Nors atskirti brolius nemenkas iššūkis, laidoje „Pasaulis pagal moteris“ pašnekovai tvirtino, kad gerbėjai juos skiria.

„Krepšinio gerbėjai mus skiria iš žaidimo manieros. Taip, jis gerai žaidžia, o aš grybauju“, juokauja Kšyštofas, pripažindamas, kad svetimi žmonės iš karto klausia, kaip juos atskirti. „Nesame tokie jau identiški, kad neįmanoma būtų atskirti“, pastebi vienas, o kitas tuojau pat priduria: brolis panašus į mamą, o jis pats – į tėvą.

Visgi laidos vedėjai K. Rimienė pasmalsavus, ar žmonos juos atskiria, Kšyštofas papasakojo nuotaikingą istoriją, kaip sykį žmona parduotuvėje netyčia paėmė už rankos jo brolį, kuris suprato, jog kažkas ne taip tik tuomet, kai išgirdo iš paskos einančiųjų juoką.

Dviese sunkumus ištverti lengviau

Linksmos istorijos, nutinkančios dėl jų panašumo, lydi brolius nuo vaikystės. Mokykloje jiedu buvo įsigudrinę keistis – vienas eidavo atsiskaityti už kitą, mokytojai nieko neįtardavo, tai tęsėsi tol, kol jų neišdavė bendramokslis.

Mokykloje jie nebuvo pirmūnai, tačiau šiemet baigs magistratūros studijas, kurios jiems neblogai sekasi. Dėstytojai, pasak brolių, manė, kad jie tiesiog krepšininkai, bet, pasirodė, kad jie dar ir pavyzdingi studentai.

Esame įpratę, kad dvyniai rengiami identiškai, ne išimtis ir Lavrinovičiai, kuriuos nuo mažens rengdavo vienodai. Anais laikais tėvams nebuvo galimybių rinkti skirtingus rūbus, juolab, kad viskas buvo deficitas.

„Žinoma, draugai juokaudavo, kad esame kaip iš inkubatoriaus, bet mums tai buvo nė motais“, – teigė Kšyštofas ir atskleidė, kad didžioji problema buvo... batai, juk jau 15 metų sulaukusių brolių pėda buvo 49 dydžio.

Ilgas rankas ir kojas broliai mano paveldėję iš savo proprosenelio, kurio ūgis siekė net 2 metrus 20 centimetrų. Kai jis atsisėsdavo ant arklio – kojomis žemę pasiekdavo, pasakoja broliai. Kiek tiesos šiose istorijose – sunku pasakyti, tačiau visi Lavrinovičių giminės vyrai – aukštaūgiai.

Krepšinį jie pradėjo žaisti gana vėlai – 13 metų. Iš pradžių krepšinio mokykla broliams nepatiko, nes nesisekdavo, skaudindavo ir aplinkinių patyčios dėl akcento, tačiau visa tai nesunkiai ištvėrė, nes visą laiką buvo kartu.

„Mūsų tėvas labai norėjo, kad būtume sportininkai, nesvarbu, krepšininkai ar lengvaatlečiai. Išbandėme visas sporto šakas, išbandėme turbūt daugiau negu jų yra“, – šmaikštavo vienas brolių.

Pergalėms – simboliška stiprybės kompozicija

Pergales švenčiame garsiai, o jas atnešusiems dovanojame simbolinius ąžuolo vainikus. Laidos rubrikoje „Floristinis desertas“ K. Rimienė pergales susies su tobulo grožio gluosnio šaka, kuriai gyvybės įkvėps egzotiškais augalais.

„Ši kompozicija gali tapti simboliu visiems sportininkams, siekiantiems aukštumų. Kiekviena šakelė gali simbolizuoti sporto šaką. Juk ne visur mes esame stiprūs, bet, kaip ir ši šaka, mes esame vieningi. Kotas yra vienas, o šakos stiebiasi į dangų“, – apie idėją ąžuolo vainiką pakeisti ne mažiau dėmesio verta kompozicija, skirta laimėtojams, pasakoja laidos vedėja, floristikos dizainerė K. Rimienė.

Alfa.lt