Briuselyje gyvenanti poetė prisipažįsta sapnuojanti lietuviškai...

20-ąja literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureate pripažinta poetė, eseistė, literatūros kritikė, prozininkė Agnė Žagrakalytė už eilėraščių knygą „Štai:“.

Žemaitkiemyje vykusių iškilmių metu rajono savivaldybės mero patarėja Laima Gambickienė įteikė viešniai premijos laureato diplomą ir ką tik atkeliavusios Bobų vasaros žiedų puokštę, smagia melodija pasveikino šio krašto armonikieriai Albinas Tamošiūnas, Romas Kovaliūnas ir Tadas Džiautas. Kitiems trims konkurso dalyviams – vilniečiui poetui Romui Daugirdui, ukmergiškėms literatėms Zitai Sabulienei ir Margaritai Adomavičienei skirtos rajono savivaldybės mero padėkos.

Jau keturiolika metų Belgijoje gyvenanti poetė prisiminė savo vaikystę, prabėgusią Pasvalio rajone, Puodžių kaimą, kuriame gimė, Skrebotiškio valsčių, kuriam šis kaimas kadaise priklausė. Mama, pasakojo Agnė, buvo karvių melžėja, vėliau tapusi zootechnike, tėvas – traktorininkas. Baigė, kaip pati su šypsena sakė, jau nebeegzistuojantį Vilniaus pedagoginį universitetą. Po kelerių metų kartu su vyru Edgaru Plateliu, gavusiu vertėjo darbą Briuselyje, išvyko į Belgiją. Sūnui Pranui tada tebuvo aštuoni mėnesiai, po poros metų gimė dukra Agota. Šiandieną sūnui keturiolika, dukrai – dvylika. Mokykloje kalbantys prancūzų, anglų, belgų ir net kinų kalbomis, namuose, žinoma, bendrauja lietuviškai. Vieną praėjusios savaitės rytą, verdant šeimynai barščius, juokėsi Agnė, ją visai netikėtai ir nelauktai užklupo skambutis iš Ukmergės. Su žinia apie paskirtą Vlado Šlaito premiją. Agnė pažadėjo: jei lėktuvai skris, bandys atvykti.

Skrydis nebuvo labai lengvas, užtrukęs keliolika valandų, su persėdimu Kijeve, kur teko praleisti naktį. Tuo smagiau buvo sulaukti viešnios Ukmergėje ir rudeniškais keliais, nušviestais liepsnojančių klevų, drauge su ja keliauti į Žemaitkiemį. Linksma ir nuolat pokštaujanti, regis, nė kiek nepavargusi ir besišypsanti, gausiai į seniūnijos salę susirinkusius šventės dalyvius Agnė sužavėjo savo poezija ir pačia skaitymo maniera. Šmaikštūs, žaismingi, ironiški, romantiški, filosofiški jos eilėraščiai – tokie patys, kaip ir visas Agnės gyvenimas. Užtenka paklausyti, kaip ji savo kieme jaukina zyles, strazdus ir albinosę šarką, kaip „dresuoja“ kovarnius, o laukinės papūgos apie jos namus „skraido būriais lyg milžiniškos žalios paklodės garsiai žviegdamos...“

Literatūrinę premiją pelniusioje poetės knygoje, pasak pačios autorės, – dešimties metų pasaulio stebėjimas: eilėraščiai apie meilę vengiant savistabos. Šie tekstai jau versti į vokiečių, slovėnų, italų, prancūzų, lenkų kalbas. Pirmuosius savo eilėraščius publikavusi dar besimokydama Pasvalio P. Vileišio vidurinėje mokykloje, A. Žagrakalytė pelnė Liūnės Sutemos premiją už geriausią moksleivišką poeziją. Tapo Poezijos pavasario konkurso “Eilėraščiai per naktį“ laureate. Už debiutinį eilėraščių rinkinį „Išteku“ autorei įteikta Poetinio Druskininkų rudens Jaunojo jotvingio, už antrąją poezijos knyga „Visa tiesa apie Alisą Meler“ – Elenos Mezginaitės premija. Romanas „Eigulio duktė: byla F 117“ įvertintas Jurgos Ivanauskaitės, Patriotų ir Augustino Griciaus premijomis. Jos knygos pateko į kūrybiškiausių knygų dvyliktukus, poezijos rinkinys „Štai:“ pripažintas 2017 metų knyga.

Prasitarusi, jog rašymas jai – lyg žalingas įprotis, į klausimą, kokie kiti jos gyvenimo malonumai, poetė vėl juokiasi ir ima vardyti: „Skaityti, valgyti, virti, kepti, važinėtis riedučiais, šokti, piešti, dažyti, drožinėti, lipdyti, megzti, nerti, knisti žemę, glostyti be išimties visus gyvūnus, žiūrėti filmus, bučiuotis, trankytis po pasaulį, mokytis kalbų, visų malonumų nei išvardinsi, nei čia kam to reikia, aš jau nepataisoma hedonistė, man labai patinka gyventi. Gaila, kad tiek mažai laiko duota, tad reikia atsigyventi kiek telpa, kad numirus būtų apie ką sapnuot, lietuviškai“.

Renginio Žemaitkiemyje išvakarėse, rugsėjo 27-ąją, Vladui Šlaitui sukako 98-eri. Šia proga Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje surengti poezijos skaitymai, į kuriuos atvyko ir Molėtų bei Kėdainių jaunieji literatai. Drauge su ukmergiškiais gimnazistais jie dalyvavo interaktyviame žaidime „Vlado Šlaito takais“, o poeto gimtadieniui skirtos šventės metu savo kūrybą pristatė ir Žemaitkiemio klausytojams. Gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lina Matakanskienė prisiminė Vlado Šlaito likimą, literatūrinę-muzikinę kompoziciją dovanojo Ukmergės kultūros centro Žemaitkiemio skyriaus meno vadovė Alė Ališauskienė ir renginių organizatorė Ala Bušinskienė.

Po atokvėpio valandėlės, praleistos miestelio bibliotekoje drauge su svetingąja jos šeimininke Ramunda Misiūniene, visi patraukė pasižvalgyti po rudenėjantį Žemaitkiemį. Aplankė buvusią mokyklą, kur svečių jau nuo ryto laukė buvęs mokyklos direktorius, pirmasis bendruomenės pirmininkas Stasys Algirdas Misiūnas, pristatęs čia veikiančias parodas, skirtas miestelio 450 metų jubiliejui. Jaukiai visus sutiko ir šiek tiek atjaunėjęs, paremontuotas gimtasis Vlado Šlaito namelis, palikęs šiltus įspūdžius ir viešniai iš Briuselio. Manau, kad šituos įspūdžius kada nors išgirsime ir Agnės Žagrakalytės poezijoje. Drauge su premijos laureatės diplomu į namus ji išsivežė ir saują graikinių riešutų, kuriuos savo sode nuraškė ir viešniai lauktuvių įdėjo vienas iš renginio dalyvių – ukmergiškis Vytautas Pupšys.