Bražuolės užtvanka nugriauta be vietos bendruomenės žinios

Siekiant atkurti laisvą upių tėkmę šalyje, Elektrėnų savivaldybėje duotas startas už­tvankų demontavimui. Aplinkosaugos aktyvistų iniciatyva čia išardyta bešeimininkė, daug metų nenaudota ir ekonominės naudos neatnešusi Bražuolės užtvanka, kuri tapo pirmąja Lietuvoje, demontuota tik gamtosauginiais tikslais. Tačiau be problemų neapsieita. Kitą rytą po griovimo darbų savo nepasitenkinimą pareiškė Pugainių bendruomenė.

Šio projekto sumanytoja, Lietuvos gamtos fondo atstovė Karolina Gurjazkaitė tikina, jog jau nebe pirmus metus jos viena didžiausių ambicijų yra sutelkta į Lietuvos upes.
„Mano, kaip aplinkosaugos eks­pertės, didžiausia ambicija yra atkurti natūralias ir gyvybingas upes Lietuvoje. Mane labai žavi laukinės gamtos atkūrimo idėja. Noriu suburti Lietuvos mokslininkus, institucijas ir nevyriausybines organizacijas tam, kad šalyje būtų demontuojamos nereikalingos užtvankos. Nuolat siekiu išsaugoti ir atkurti gyvybingą gamtą Lietuvoje“, – pasakoja pašnekovė.
Savo tikslą K. Gurjazkaitė pradėjo įgyvendinti šiek tiek daugiau nei prieš metus. Padedama Pasaulinio gamtos fondo ir Europinės užtvankų demontavimo iniciatyvos „Dam Removal Europe“, aplinkosaugos aktyvistė pradėjo lėšų telkimo kampaniją internete, o jos metu pavyko surinkti 15 tūkst. eurų. Projektas investuotojus žavėjo tuo, jog buvo pažadėta, kad Bražuolės upės užtvanka taps pirmąja Lietuvoje, kuri bus demontuota tik gamtosauginiais tikslais.
Panašu, kad tokią vietovę ir statinį projekto iniciatoriai pasirinko neatsitiktinai. Kaip pasakoja Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė, užtvanka neturėjo ekonominio vaidmens ir su kiekvienais metais kėlė vis didesnį pavojų šioje vietoje apsilankantiems turistams.
„Šis statinys užtvenkė gamtiniu požiūriu svarbią upę, kurioje yra retų gyvūnų rūšių, lašišinių žuvų nerštavietės. Demontuota užtvanka neturėjo jokio ekonominio vaidmens, ji buvo bešeimininkė, neprižiūrima, avarinės būklės“, –  teigė A. Žičkutė.
Tam pritaria ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Gintautas Sabas. Jis įsitikinęs, kad ūkiniams tikslams nenaudojamos užtvankos ne tik daro žalą aplinkai, bet ir kelia pavojų žmonių saugumui ir turtui.
„Blogos būklės neprižiūrimos ir nenaudojamos užtvankos kelia didžiulę grėsmę aplinkai, žmonių sveikatai ir jų turtui. Tai yra didžiulė problema, kurią reikia spręsti. Bražuolės užtvankos demontavimo projektas yra geras pavyzdys, kaip galima spręsti nenaudojamų užtvankų problemą“, – sakė agentūros atstovas.
Tačiau specialistas pažymi, jog valstybė neturi ir nesiruošia atrasti išteklių tokioms problemoms spręsti.
„Visų užtvankų sutvarkymui ir jų geros būklės palaikymui, akivaizdu, valstybė neturi nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių, jų neatsiras ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – informuoja G. Sabas.
Ir nors iniciatyva įgyvendinta sėkmingai, be nesklandumų neapsieita. Ankstyvą penktadienio rytą dėl įvykdytų griovimo darbų nepasitenkinimą pareiškė Pugainių bendruomenė. Jos atstovai teigia, jog apie demontavimo darbus trūko informacijos, o sužinoję, kad bus griaunami ir akmeninio statinio griuvėsiai, buvo nustebinti dar labiau.
Tuo metu Lietuvos gamtos fondo atstovai atsiprašė už padarytas klaidas ir susitikimą suplanavo pavėluotai.
„Labai apgailestaujame, kad ne visa reikiama informacija dėl Bražuolės užtvankos demontavimo darbų laiku pasiekė Pugainių bend­ruomenę. Susitikimas su jos nariais, nors ir vėluojant, įvyko. Tikimės, kad šis susitikimas buvo abipusiai naudingas, nes galėjome atsakyti į bend­ruomenei rūpimus klausimus, o patys ateityje išvengsime panašių nesusipratimų. Buvo noras išsaugoti ir sienas, ir griuvėsius, kadangi ekspertiniu vertinimu buvo nustatyta, kad nei viena siena ilgai neatlaikys, nusprendėme traukti visą konstrukciją. Suprasdami Jūsų liūdesį dėl mylimos vietos pokyčių, kartu esame visiškai tikri, jog šis sprendimas buvo teisingas ir būtinas“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo Lietuvos gamtos fondas.
Praėjusią savaitę Aplinkos ministerija informavo, jog buvo numačiusi lėšų užtvankų šalinimo darbams, tačiau niekas nepretendavo į tokią paramą. Lietuvoje yra maždaug 1,5 tūkst. užtvankų. Daugelis jų yra tokios pat, kaip Bražuolės upėje – bešeimininkės, apleistos ir neneša ekonominės naudos. Dėl tokios situacijos užtvankų avarijų įvyksta kasmet.
Siekiant atverti žuvų migracijos kelius, Europoje jau išardyta beveik 5 tūkst. užtvankų. Europos Komisijos neseniai paskelbta naujoji Biologinės įvairovės strategija numato demontuo­jant užtvankas atverti 25 tūkst. kilometrų laisvos upės ruožų visoje Europos Sąjungoje.

Lukas Paškevičius,
VU Komunikacijos fakulteto
studentas, praktikantas