Biudžete – per 29 mln. eurų, dėl karantino tikimasi pataupyti

Sausio 28 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtintas 2021 metų Savivaldybės biudžeto projektas. Į šių metų Savivaldybės biudžetą planuojama surinkti 29 358,6 tūkst. eurų pajamų, perkeltas ir praėjusiais metais nepanaudotas 200 tūkst. eurų likutis. Šiemetinis biudžetas už pernykštį didesnis 844,1 tūkst. eurų (2,9 proc.).

Kam ir kiek lėšų skirta?
Finansų skyriaus vedėja Jurgita Čerkauskienė išsamiai pristatė, kokios lėšos sudaro biudžeto pajamas: Savivaldybės pajamos – 18 438 tūkst. eurų (palyginti su 2020 m. didėja 247 tūkst. eurų, arba 1,35 proc.), iš jų – mokesčiai 16 538 tūkst. eurų, kitos pajamos –1 900 tūkst. eurų,  tikslinės dotacijos –10 912,2 tūkst. eurų, iš jų – valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti 3 002,5 tūkst. eurų, taip pat mokymo lėšos –7 614,1 tūkst. eurų, kitos tikslinės dotacijos –295,6 tūkst. eurų,  ES fondų lėšos – 8,4 tūkst. eurų.
Biudžetas bus vykdomas pagal 7 asignavimų valdytojams patvirtintas programas. Didžiausia biudžeto išlaidų dalis – 46,04 proc. (2020 m. 44,38 proc.) – tenka Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programai.
2021 m. biudžete darbo užmokesčiui (DU) yra skiriama 19 193,4 tūkst. eurų, arba 64,93 proc. (2020 m. 61,6 proc.) nuo bendrų biudžeto išlaidų. Palyginti su 2020 m., DU išlaidos didėja 1 506,40 tūkst. eurų.
J.Čerkauskienės teigimu, metų pradžios lėšų likutis, t.y. 200,0 tūkst. eurų, bus skiriamas Savivaldybės administracijos įsiskolinimams dengti.
Praėjusių metų pabaigoje bendras Savivaldybės kreditorinis įsipareigojimas buvo 2 726,3 tūkst. eurų (iš jų 2 391,5 tūkst. eurų paskolų) ir yra 442,3 tūkst. eurų mažesnis nei  2019 m.
Į 2021 m. Savivaldybės biudžeto apimtį neįskaityta kelių fondo bei kapitalo investicijų projektų lėšos. Savivaldybė, atsižvelgdama į iš valstybės institucijų ir įstaigų gautas dotacijas, įskaitant ES finansinės paramos lėšas, patvirtintą biudžetą tikslins metų eigoje.
Papildomai yra gauta 159,3 tūkst. eurų kitų tikslinių dotacijų, kurios paskirstytos neformaliajam švietimui (129,5 tūkst. eurų) ir Justino Marcinkevičiaus viešajai bibliotekai fondų papildymui, grožinės literatūros įsigijimui, renginiams (30,1 tūkst. eurų). Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų rėmimo fondas padidintas 10 tūkst. eurų (po 5 tūkst. eurų sumažinant Mero fondą ir Administracijos reprezentacines išlaidas), iš viso jam numatyta 40,0 tūkst. eurų.
Kaimo plėtrai (kartu su melioracijos projektais) bus skirta 177 tūkst. eurų, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms finansuoti numatyta 60 tūkst. eurų.
100 tūkst. eurų – tokia suma bus prisidėta prie poeto Justino Marcinkevičiaus atminimo įamžinimo projekto, įrengiant prie jo vardu pavadintos bibliotekos viešąją erdvę.
Siekiant subalansuoti biudžetą, 1 mln. eurų buvo sumažintos Administracijos lėšos investicijų programų vykdymui, taip pat 1 mln. eurų sumažinta biudžetinėms įstaigoms skiriamų asignavimų suma, šiemet ji suplanuota, atsižvelgiant į 2020 metų faktinius rodiklius ir atlyginimų didėjimą šiais metais.
J.Čerkauskienės pastebėjimu, pernai įstaigos dėl pandemijos ribojimų gyveno taupiau: atsisakė dalies renginių, dėl nuotolinio darbo, prastovų, darbuotojų turėtų nedarbingumo pažymėjimų mažiau lėšų išleido komunaliniams mokesčiams, darbo užmokesčiui ir kt. reikmėms.
Už šios apimties 2021 m. biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, septyni politikai susilaikė.

Netrūko pastabų, klausimų ir pasisakymų
Mero Alvydo Vaicekausko teigimu, šių metų biudžeto projektas buvo detaliai išanalizuotas ir aptartas su Tarybos nariais, įtraukti pasiūlymai, todėl jis maksimaliai atitinka poreikius.
Kodėl keletas Tarybos narių susilaikė nuo balsavimo, nuomonę buvo galima susidaryti iš jų gausių klausimų pranešėjai ir merui A.Vaicekauskui, taip pat iš pasisakymų, kuriuose buvo įvardintos sritys, jų nuomone, nesulaukiančios Savivaldybės dėmesio.
Tarybos narys Egidijus Visockas klausė, ar lėšos biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams suplanuotos visiems metams. Panašų klausimą pateikė ir Vytas Bujanauskas, nuogąstaudamas dėl galimo atlyginimų sumažėjimo darbuotojams.
Meras nuramino sakydamas, jog atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams nesumažės, nes pagal įstatymus nuo šio sausio yra didinama minimali mėnesinė alga, didėja baziniai pareiginių algų koeficientai.
Pasak jo, nors įtampų dėl atlyginimų išmokėjimo ir kyla, biudžetinės įstaigos paprastai išsiverčia pataupydamos ir naudodamos rezervus.
Tebesitęsiantis karantinas leis sutaupyti ir šiemet. Pasak J.Čerkauskienės, biudžetinėms įstaigoms asignavimai suplanuoti manant, kad lėšų darbo užmokesčiui pakaks.
Egidijui Visockui parūpo, kodėl buvo sumažintos lėšos Kontrolės ir audito tarnybai, nejaugi bus atsisakyta ekspertų paslaugų? Į savo klausimą jis gavo du atsakymus. Finansų skyriaus vedėja J.Čerkauskienė Tarybos nariui paaiškino, kodėl mažiau lėšų skirta kompiuterinei įrangai įsigyti. Jos teigimu, tarnyba ketina įsigyti naują kompiuterinę programą, todėl jai įdiegti ir išbandyti pirmiausia bus nupirktas vienas naujas kompiuteris. Jeigu darbas su senais kompiuteriais „strigs“, metų eigoje bus rasta pinigų ir nupirkta daugiau kompiuterių.
Meras patikslino, kad, esant būtinybei, atlikti auditus bus kviečiami ir ekspertai, jų paslaugų sąskaita tikrai nebus taupoma. A.Vaicekausko įsitikinimu, Savivaldybės kontrolieriams kompetencijos pakanka, todėl daugelį darbų jie atlieka patys.
E.Visockas taip pat teiravosi, ar tikslinga į šiuos metus perkelti 10 tūkst. eurų, kuriuos buvo numatyta skirti tiems kelių tvarkymo projektams, prie kurių prisidės ir patys gyventojai ar įmonės savo lėšomis.
Administracijos direktorė Jūratė Zailskienė paaiškino, kad praėjusiais metais Savivaldybei patvirtinus tokią programą ir paskelbus kvietimą nebuvo gauta nė vienos paraiškos dėl darbų su prisidėjimu. J.Čerkauskienė vylėsi, kad šiemet konkursas bus sėkmingesnis, ir lėšos šioms reikmėms bus panaudotos.
Tarybos narys Arūnas Vaidogas prašė paaiškinti, iš kur susidaro vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos. Juk, anot jo, pernai vietinės rinkliavos surinkta 174 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais (planuota suma – 900 tūkst. eurų, o surinkta gerokai per milijoną eurų).
Meras A.Vaicekauskas patikslino, jog turimos omenyje ne gyventojų ar įmonių skolos, o kreditorinis įsiskolinimas už atliekas. J.Zailskienės teigimu, už atliekų surinkimo paslaugą galima atsiskaityti tik iš gyventojų surinktų lėšų. Pernai buvo susidaręs 180 tūkst. eurų įsiskolinimas, šiuo metu jis sumažėjęs iki 60 tūkst. eurų. Pasinaudodama proga, ji padėkojo Tarybos nariams, ankstesniame posėdyje priėmusiems sprendimą dėl kainų sureguliavimo, tai, jos įsitikinimu, per metus kitus leis padengti susikaupusį įsiskolinimą.
Tarybos narys Jonas Vilionis priminė apie būtinybę peržiūrėti vietinės rinkliavos apskaičiavimą ūkininkams. Jį piktina tai, kad ūkininkai už komunalines atliekas moka ne pagal faktinį jų kiekį, o pagal fermų, sandėlių, kitų pastatų plotą, nors jie patys savaime negeneruoja atliekų. Meras A.Vaicekauskas teigė nemanantis, jog ūkininkus reikėtų kaip nors išskirti iš kitų vietinės rinkliavos mokėtojų, anot jo, šiuo metu jiems taikomas mažiausias įkainis už atliekas.

„Tam davė, tam davė, o tam… ir neliko“?
Audrius Narvydas savo pasisakyme pastebėjo, jog naujasis Savivaldybės biudžetas ir prieš jį patvirtintas Savivaldybės 2021–2023 m. strateginis veiklos planas galimai buvo suformuoti neturint ambicijų. Tarybos narys tai pavadino „kišenėlių užkaišiojimu“ pagal skaičiuotę „tam davė, tam davė, o tam … ir neliko“.
A.Narvydas išvardino tas sritis, kuriose, jo manymu, pasigendama Savivaldybės rūpesčio: Stadiono mikrorajono kiemai prastai apšviesti ir nesaugūs, deramai nesutvarkyti įvažiavimai į kiemus ir aikšteles, nėra kompleksinio požiūrio į miesto centre esančio senųjų kapinių ansamblio tvarkymą, apleistas vaikų lopšelis-darželis „Gintarėlis“.
Meras Alvydas Vaicekauskas, reaguodamas į pastabas, sakė, jog visų darbų atlikti iškart neįmanoma. Jis priminė apie tai, kad pamažu gerinama Stadiono mikrorajono aplinka – pernai nutiestas pėsčiųjų takas, suprojektuota aikštelė. Pasak jo, suprantamas susirūpinimas dėl senųjų kapinių, tik eilė jų sutvarkymui ateis vėliau. Pagal galimybes kapinės nuolat šienaujamos, genimi medžiai, šiemet planuojama sutvarkyti vieną taką.
A.Vaicekauskas priminė Tarybos nariams žinomą faktą, kad Savivaldybė negali tvarkyti daugiabučių namų aikšteles iš Kelių direkcijos skiriamų lėšų, todėl kasmet šioms reikmėms lėšų numatoma Savivaldybės biudžete. Visgi poreikis yra didelis ir, pasak mero, ne visuomet pavyksta susidėlioti prioritetus.
Meras tvirtino, kad „Gintarėlis“ nepamirštas – naujuoju finansavimo laikotarpiu europiniams fondams ketinama teikti lopšelio-darželio pastatų modernizavimo paraišką. Darbams reikia didelių lėšų, nes planuojama ne tik apšiltinti pastato išorę, bet ir suremontuoti grupes. Meras žadėjo dvi grupes remontuoti dar šiemet. Jis priminė, kad panašios apimties darbų reikia ir „Pasakos“ lopšelyje-darželyje, todėl pastato apšiltinimui bus ieškoma europinių lėšų.
Arūnas Vaidogas atkreipė dėmesį į tai, kad kasmet vienai seniūnijai nuperkama po traktorių, tačiau su technika dirbantys darbuotojai turi tenkintis minimaliu atlyginimu. Jis siūlė padidinti darbo užmokestį – antraip technika bus priskirta valdyti žmonėms, neturintiems reikiamos kvalifikacijos.
Politikui taip pat rūpėjo, kada bus baigta Jiezno PSPC rekonstrukcija ir pacientai bei personalas galės persikelti į sutvarkytas patalpas. Jis kvietė kuo greičiau priimti sprendimus dėl Kęstučio gatvės tako pratęsimo ir sujungimo su Birštono savivaldybe, kad žmonės galėtų saugiai dviračiais ar pėsčiomis pasiekti buvusios Turistinės bazės teritoriją, persikelti per Nemuną į Birštoną ir grįžti kitu maršrutu.
A.Vaidogui norėtųsi, kad daugiau lėšų būtų skirta ir socialinių būstų išorės remontui: langams, stogams, sienoms.
Tarybos narys taip pat turėjo ir kuo pasidžiaugti: jis padėkojo už lėšas, skirtas Jiezno gimnazijos tvorai ir religinėms bendruomenėms, prisidedant prie jų vykdomų projektų.
Meras patvirtino, kad dar šiemet Jiezno PSPC pastato renovacijos projektas bus baigtas. Pasak jo, kai kurie sprendimai, susiję su Kęstučio gatvėje nutiesto tako įteisinimu, plėtra, pėsčiųjų perėjos ties nauja erdve prie Nemuno įrengimu, stringa dėl nesutarimų su Valstybine automobilių kelių direkcija. A.Vaicekauskas prasitarė, kad Savivaldybė sieks perimti šią gatvę savo nuosavybėn.
Jis pripažino, kad socialiniai būstai iš tikrųjų yra apleisti, bet pastaraisiais metais jų būklei skiriamas didesnis dėmesys: visi būstai inventorizuoti, patvirtinta strategija, kuriuos būstus būtina tvarkyti, o kurie tinkami tik nugriauti. Anot mero, socialinių būstų gyventojai privalo turėti orias gyvenimo sąlygas, naudotis komunaliniais patogumais.
Tarybos narė Dovilė Ručytė paragino Savivaldybės administraciją aktyviau ieškoti galimybių ir pasinaudoti europinių fondų finansavimu. Jos kolegė Rima Zablackienė Administracijai turėjo pastabų dėl galimai neišnaudojamo nuotolinio darbo potencialo. O Tarybos narė Rasa Ivanauskienė domėjosi, kodėl tokia lėta Ivoniškių kapinių plėtra. Į šiuos ir kitus Tarybos narių klausimus buvo išsamiai atsakyta.
Dalė Lazauskienė