Biudžetas įveikė antrą svarstymą – kol valdantieji džiaugiasi dosnumu, opozicija kritikuoja dėl deficito

Ketvirtadienį svarstomą ateinančių metų biudžetą atstovaujamos koalicijos frakcijos vardu aptarę parlamentarai dėkojo už didėjantį finansavimą mokslui ir pabrėžė būtinybę išlaikyti žmonių perkamąją galią. Visgi opozicija tradiciškai pažėrė kritikos – biudžete pasigedo tvarių pajamų šaltinių.

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas dėkojo Vyriausybei už patobulintą biudžetą. Pasak jo, koreguotas projektas antrajam svarstymui į Seimą grįžo dar geresnis. V. Mitalas labiau džiaugėsi didėjančiu finansavimu švietimui ir papildomais 20 mln. eurų, skirtiems moksliniams tyrimams.

„Džiugina, kad kitų metų biudžeto projekte yra trečdaliu padidintas finansavimas mokslui. Man atrodo, kad tai yra didelis visų mūsų laimėjimas. Žinoma, kad toks ilgalaikės investicijos vaisius bus raškomas tik po kurio laiko, nes rezultatai iš karto nepasimato. Prireiks kantrybės sulaukti grąžos, bet, kai ateis, neabejoju, visi pamatysime, jog esame padarę gerą sprendimą“, – Seime kalbėjo V. Mitalas.

Politikas taip pat dėkojo už priimtą pasiūlymą gausiau finansuoti didinant priklausomybių reabilitacijos ir gydymo apimtis.

V. Mitalas palinkėjo, kad Lietuvos ekonomika kitais metais nestrigtų ir į biudžetą pavyktų surinkti planuojamas pajamas.

„Labai tikiuosi, kad ekonomikos variklis kitąmet nesustos, ir (...) mes galėsime turėti progą ir produktyvius metus šitą biudžetą iš tikrųjų įgyvendinti realistiškai, užtikrinti pajamų augimą. Taip pat užtikrinti ne tik, kad susitvarkytume su iššūkiais, kurie kamuoja mus šiuo metu, bet ir darytume protingas, pamatuotas investicijas į priekį“, – teigė V. Mitalas

M. Majauskas: perkamoji galia mažėti negali

Konservatorius Mykolas Majauskas, aptardamas patobulintą 2022 m. biudžetą, kalbėjo apie būtinybę mažinti 3,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiantį deficitą ir 44,8 proc. BVP sudarysiančią šalies skolą.

„Ilgesniu laikotarpiu turime kalbėti apie skolos mažėjimą, kuri turėtų mažėti iki maždaug 40 proc. nuo BVP. Tai reikalinga tam, kad turėtume fiskalinės erdvės ateities krizėms, kurios yra neišvengiamos“, – sakė M. Majauskas.

Jis nerimauja, kad kitų metų pajamų plane nėra numatytos stabilios ilgalaikės valstybės pajamos, o gausios išlaidos paremtos ekonomikos augimo prognozėmis. Parlamentaras įsitikinęs būtinybe kitais metais keisti mokesčių sistemą.

„Ekonomikos augimas lėtės. Tai reiškia, kad pajamų augimą turėsime mažesnį. Neišvengiamai turėsime sugrįžti prie mokesčių diskusijos, ir čia labai svarbus sutarimas, kad mokesčiai nepažeistų mažiausiai uždirbančių ir vidurinės klasės, o būtų nukreipti į stambaus verslo apmokestinimąׅ“, – teigė M. Majauskas, taip pat pabrėždamas, kad kitais metais privaloma peržiūrėti mokestines lengvatas advokatams, notarams, antstoliams ir kt.

Politikas dar akcentavo numatytas išlaidas atlyginimų didinimui valstybės tarnautojams, gydytojams, pareigūnams ir mokytojams, taip pat didėjančią minimalią mėnesinę algą bei neapmokestinamąjį pajamų dydį, 50 eurų kylančias pensijas. M. Majausko teigimu, pajamų augimas kitais metais yra būtinas, kad nemažėtų gyventojų perkamoji galia.

„Neabejoju, kad kiekviena vyriausybė esančiomis infliacijos sąlygomis priimtų tokį sprendimą, nes turime užtikrinti, kad žmonių perkamoji galia esamos infliacijos sąlygomis nemažėtų“, – tikino jis.

M. Majauskas Vyriausybės Seimui grąžintą biudžetą vadina populiariu, be to, atkreipia dėmesį, kad apskaičiuotas pajamų augimas aplenks kitais metais prognozuojamą infliaciją, todėl daugumai gyventojų pragyvenimo lygis nesmuks.

„Populiarus biudžetas, atliepiantis plačios visuomenės poreikius, atsižvelgia į didelį infliacinį spaudimą ir siekia užtikrinti, kad žmonių pajamos į rankas didėtų kartais sparčiau, nei didėja infliacija. Ateinančiais metais pajamų didėjimas prognozuojamas apie 9–10 proc., infliacija tikėtina 4 proc. Taigi iš tiesų ne kiekvienam tai atsilieps tokiu santykiu, bet didžioji dalis žmonių turėtų jaustis taip, kad jų perkamoji galia nesumažės“, – 2022 m. Lietuvos finansinį planą įvertino M. Majauskas.

A. Butkevičius: nesilaikoma fiskalinės drausmės

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius pabrėžė esąs griežtos fiskalinės drausmės šalininkas. Todėl jis išsakė nemažai pastabų dėl dar padidėjusio biudžeto deficito. Politikas tvirtina, kad dar didėjantį deficitą jis būtų pateisinęs tik tuomet, jeigu būtų numatoma reikšmingai didesnė išlaidų suma švietimo finansavimui.

„Kai pamačiau, kad antrajame biudžeto įstatymo projekte yra dar didinamas fiskalinis deficitas, lyginant su pirmuoju projektu, aš galėčiau sutikti su viena sąlyga. Jeigu Lietuvos politikai būtų supratę, kad pagaliau reikia padidinti finansavimą mokslui ne 20 mln., o 220 mln., tuomet sakyčiau, kad reikia su ta situacija susitaikyti“, – Seimo kalbėjo A. Butkevičius.

„Kitais atvejais aš visiškai nepateisinu dėl to, kad ekonomika ateinančiais metais augs 4 procentais“, – tvirtino jis.

Politikas atkreipia dėmesį, kad projekte nėra atsižvelgiama į Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos pastabas dėl išlaidų pagrindimo tvariomis pajamomis. Pasak jo, jau kitais metais gali trūkti 210 mln. eurų pensijų finansavimui iš tvarių pajamų šaltinių.

„Ilgalaikėje perspektyvoje mes susidursime su tokia situacija, kad jau 2022 metais suplanuoti ilgalaikiai įsipareigojimai viešųjų finansų srityje nėra numatyti padengti tvariomis pajamomis“, – teigė A. Butkevičius.

V. Fiodorovas: biudžeto projektas nei labai geras, nei labai blogas

Tuo metu opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas patikslintą biudžeto projektą vadino „pilku“. Politikas įžvelgė tam tikrą pozityvą, kadangi kai kurie biudžeto pokyčiai sutampa ir su „darbiečių“ rinkimine programa. Tačiau kartu jis sakė pasigendąs aiškaus mokestinių pokyčių plano.

„Turiu pripažinti, kad jis (biudžetas – ELTA) nėra nei labai geras, kaip čia džiaugiamasi, bet nėra ir labai blogas. Ypač tose srityse, kuriose valdantieji vykdo mūsų partijos programą. Pavyzdžiui, dėl minimalaus atlyginimo kilimo. Džiaugiuosi, kad jis kils kitais metais“, – savo poziciją dėl biudžeto parlamentarams išsakė V. Fiodorovas.

Vis tik, „darbiečio“ nuomone, numatytas gyventojų pajamų augimas bus nepakankamas dėl augančios infliacijos.

„Nors kai kurių dirbančiųjų pajamos didėja, jas, panašu, tikrai suris augančios prekių ir paslaugų kainos. Infliacija jau dabar yra kosminių aukštumų“, – įsitikinęs jis.

Taip pat politikas sakė pasigendąs ir aiškesnės krypties dėl mokestinių pakeitimų ir šalies investicinės aplinkos gerinimo.

„Visiškai nieko nenumatyta ir investicinės aplinkos gerinime tam, kad būtų sukurta kuo daugiau naujų darbo vietų. Mokesčių reforma vis dar slepiama po kilimu. Valdantieji karštligiškai dairosi, ką dar apmokestinti. Aiškaus plano, kaip neepizodiškai gerinti gyvenimo sąlygas, nėra“, – tvirtino V. Fiodorovas.

Vyriausybės patobulintame 2022 m. biudžeto projekte išlaidos sieks 16,63 mlrd. eurų. Tuo metu pajamų valstybė turėtų surinkti 14,38 mlrd. eurų.

Socialinei apsaugai bus skiriama virš 7,5 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 3 mlrd., švietimui – 2,1 mlrd. eurų. Valstybės saugumui ir gynybai numatytos lėšos sudarys 1,25 mlrd. eurų.

Patikslintame biudžeto projekte numatytas didesnis biudžeto deficitas – nuo 3,1 proc. prognozuojamas deficitas šoktels iki 3,3 proc.

Finansų ministerijos skaičiavimais, 2023 m. biudžeto deficitas sumažės iki 1,1 proc., o 2024 m. dar smuks iki 0,5 proc. Valstybės skola 2022 m. pabaigoje sudarys 44,8 proc. nuo šalies BVP. Ministerijos prognozėmis, 2023 m. ji turėtų augti iki 46,2 proc., o dar po metų sumažėti iki 44,4 proc.

ELTA