Bitininkai prognozuoja menkesnį pavasarinio medaus derlių

Šaltu pavasariu skundžiasi ne vienas ūkininkas – šiemet reikia įdėti nemažai papildomų pastangų, kad pavasarinės gėrybės atsirastų ant prekystalių. Visgi yra ūkio sričių, kur net ir žmogus gali tik stebėti orus ir laukti, koks bus rezultatas. Bitininkų teigimu, pastaruosius kelerius metus pavasarinio medaus jie gali pasiūlyti tik nedidelį kiekį, nors medaus poreikis išlieka – pirkėjai ieško natūralių produktų. Tai patvirtina ir prekybos tinklo „Maxima“ atstovai.

„Medaus pardavimams įtakos turėjo ir pandemija – 2020 metais, palyginti su ankstesniais, medaus pardavimai išaugo net 15 proc. Tai tik patvirtina, kad medus vis dar siejamas su sveikata“, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Tiesa, ji pastebi, kad pandemijai slopstant parduotuvėse mažėjo ir medaus poreikis. Paklausai įtakos gali turėti ir kainų pokyčiai – palyginti su pernai, lietuviškas medus kainuoja apie 10 proc. daugiau. Dažniausiai medaus pirkėjai ieško gruodžio ir vasario mėnesiais. Tuo metu mažiausiai jo nuperkama vasarą.

Sukūrė alternatyvą uogienėms

Lietuvoje yra du medunešiai – pavasario ir vasaros. Šerkšnų šeimos bityno vadovas Dainius Šerkšnas sako, kad tik birželio pradžioje paaiškės, koks iš tiesų šis pavasaris bitėms buvo.

„Bitės peržiemojo gerai ir šiuo metu intensyviai darbuojasi, rinkdamos nektarą. Jų darbas prasideda oro temperatūrai pasiekus 12 laipsnių, tačiau nektaro kiekis augaluose priklauso nuo temperatūros – didesni kiekiai susidaro orui sušilus iki 18-24 laipsnių. Be kitų augalų, vienos svarbiausių pavasarį yra gerai pažįstamos pienės, žydintys augalai soduose, klevai, rapsai“ – aiškina ūkininkas D. Šerkšnas.

Jis džiaugiasi, kad Lietuvoje bitynai sėkmingai gyvuoja ir įveikia dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos kylančius iššūkius. Pavyzdžiui, visoje Europos Sąjungoje galima naudoti tik bitėms draugiškus chemikalus augalams, stebimi jų purškimo laikai. Žydinčius augalus galima purkšti tik vakarais, kai jau neskraido bites.

„Žinoma, svarbiausia, kad patys ūkininkai būtų sąmoningi ir to laikytųsi. Juk gyvename pasaulyje, kur viskas yra susiję, o bites yra be galo svarbi gamtoje vykstančių procesų dalis“, – primena šeimos verslui vadovaujantis D. Šerkšnas.

Jis taip pat sutinka, kad medaus poreikis didėja stiprėjant tendencijai vartoti natūralius produktus, o pats vadina medų supermaistu. Prekybos tinkle „Maxima“ tarp pirkėjų mėgstamiausio medaus yra D. Šerkšno gaminamas liepų medus bei medus su šaltalankiais ar avietėmis, kurį, beje, galima įsigyti ir vaistinėse.

„Medus yra įvairūs natūralūs cukrai, kurie skiriasi nuo mums pažįstamo balto cukraus. Meduje esantis cukrus įsisavinamas palaipsniui, dėl to net sergant cukralige jį leidžiama naudoti. Savo ūkyje natūralų medų maišome su įvairiomis liofilizuotomis uogomis. Tokie deriniai yra sveikesni nei uogienės, nes nėra pridėtinio cukraus, tik medus, o ir liofilizuotos uogos išsaugo savo savybes, nes nėra verdamos, – dėsto bitininkas bei priduria: toks derinys su uogomis leidžia iš naujo atrasti medų, kurį nuo seno įprasta vartoti gydymo tikslais, kaip desertą.“

Iššūkių netrūksta

Bitininkystė yra tokia verslo šaka, kuri kasmet priverčia susidurti su vis kitokiais naujais iššūkiais, sako lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ medų tiekiantis Utenos rajono bitininkas Gediminas Skardžius.

„Vienas iš pagrindinių – bičių šeimų priežiūra. Klimatui keičiantis, atsiranda daugiau ir įvairių bičių ligų, kurias turime spėti laiku sustabdyti, investuodami į naujas gydymo priemones. Tuo metu šalti pavasariai apsunkina parengiamuosius darbus vasaros sezonui. Šis pavasaris nėra išimtis. Net jei temperatūra šiltesnė, pučia šaltas ir stiprus vėjas, trukdantis bitėms dirbti. Gamtos veiksniams įtakos daryti negalime, dėl to tenka tik apgailestauti, kad, net ir atsižvelgiant į mūsų bitininkystės ūkio dydį, jau kelerius metai pavasarinio medaus galime pasiūlyti tik labai nedidelį kiekį“, – pasakoja bitininkas G. Skardžius.

Šiuo metu jo ūkyje prižiūrimos 1500 bičių šeimų, kurios darbuojasi rinkdamos natūralių augalų žiedų nektarą Aukštaitijos regione. Nors ūkis yra modernizuotas ir jame reikia daug mažiau rankų darbo apdorojant medų ir kitus bičių produktus, be žmogaus rankų darbas vis tiek neįmanomas. Pasak G. Skardžiaus, jiems, kaip ir daugeliui kitų šalies darbdavių, taip pat itin sunku rasti ūkyje norinčių dirbti žmonių, o pastaruoju metu neramina ir infliacija.

„Tikriausiai labiausiai baimę kelia didėjančios įvairių pakuočių, elektros, kuro bei kitų ūkio sąnaudų kainos. Nenorėtume, kad pašaliniai veiksniai paverstų medų prabangos preke“, – pabrėžia bitininkas ir džiaugiasi, kad žmonės vis labiau linksta vartoti natūralius produktus.