Biržų savivaldybė paskelbė dvyliką konkurso „Metų ūkis 2025“ dalyvių

Kiekvienais metais Biržų rajono savivaldybės administracija kartu su žemdirbiškomis organizacijomis rajone rengia konkursą „Metų ūkis“, kuris skirtas skatinti rajono ūkininkus siekti inovacijų ir gamybos efektyvumo, ekologinės pusiausvyros, stiprinti bendruomeniškumą, iniciatyvumą, skleisti ūkių gerąją patirtį, didinti žemės ūkio veikla užsiimančių subjektų žinomumą

2025 m. konkursui dalyvius siūlė Savivaldybės mero potvarkiu sudarytos darbo grupės konkursui „Metų ūkis 2025“ organizuoti nariai bei seniūnijų seniūnų pavaduotojai. Šiemet konkurse 4 kategorijose – stambus ūkis, vidutinis ūkis, smulkus šeimos ūkis, jaunasis ūkininkas – varžosi 12 dalyvių. 

Stambus ūkis arba žemės ūkio bendrovė, arba įmonė vykdanti žemės ūkio veiklą (daugiau kaip 200 ha)

2015 m. Šiauriniame Biržų pakraštyje, Nemunėlio upės papėdėje, Tabokinės kaime įkurtas Jono Misevičiaus ūkis puikiai atspindi ekologiškos žemdirbystės dvasią. Ūkyje 212 ha plote auginami ekologiniai žieminiai kviečiai, avižos ir žirniai.

Totorkalnio kaime šiais metais kovo mėn. įkurtas moderniausias Pabaltijyje paukštynas, valdomas kompiuterizuotų sistemų, užtikrinantis gyvūnų gerovę bei pritaikytas ekologinei gamybai. 12 tūkst. vištų dedeklių suteikiamos optimalios gyvenimo sąlygos, leidžiančios vystytis natūraliai ir sveikai. Ateityje planuojama dar įsigyti 20 tūkst. vištų bei sertifikuoti ekologišką produkciją. Dar vienas iš ateities tikslų - vištas lesinti vien savo užaugintais grūdais. Kasdien vištų augintojas surenka apie 11 500 kiaušinių, kurie parduodami didmeninei rinkai. Pasak ūkininko, svarbiausia laimingos vištos.

Jonas Misevičius Biržų krašto ūkininkams linkėtų, kad daugiau jaunų žmonių sugrįžtų į  Lietuvą, o ūkininkavimas taptų dinamišku ir inovatyviu verslu. Sau ūkininkas linki kantrybės.

Biržų rajono Kirdonių žemės ūkio bendrovė – tai privati įmonė, veikianti mišriojo žemės ūkio sektoriuje. Įmonės pavadinimas siejamas su ilgamete veiklos patirtimi nuo 1992. Bendrovė įsikūrusi Kirdonių kaime Pabiržės sen., joje dirba 34 nuolatiniai darbuotojai. Šiuo metu deklaruojama 1763, 57 ha grūdinių kultūrų ir pievų. Auginama 320 galvijų. Šiais metais planuojama užbaigti statybos projektą ir naujose fermose ateityje įkurdinti dar apie 420 melžiamų karvių. Bendrovė išsiskiria stabiliais verslo rodikliais, nuosekliai augančiomis pajamomis, didėjančiais atlyginimais ir infrastruktūros plėtra, aktyviai prisitaiko prie rinkos pokyčių ir siekia stiprinti savo pozicijas žemės ūkio sektoriuje.

Bendrovės direktoriaus Ričardo Rinkevičiaus teigimu, didžiausią stresą kelia nežinomybė, todėl Biržų krašto ūkininkų bendruomenei palinkėtų pastovumo, kad nereikėtų galvoti, kas bus rytoj. Sau bendrovės vadovas linki kuo greičiau užbaigti statybas.

Ūkininkės Audros Kaziliūnienės ūkis, įsikūręs gražiame Mieliūnų kaime, yra tikras atkaklumo, ryžto ir išbandymų atlaikymo pavyzdys. Ūkininkauti pradėjo 1991 m. pasitelkus pagal Valstiečių įstatymą gautą vikšrinį traktorių ir 11 karvių. Šiuo metu deklaruojama 235,59 ha žieminių rapsų, kviečių, žirnių, pupų. Didžiausias ramstis ir pagalbininkas – sūnus Aurimas, kuris teisininko darbą iškeitė į ūkininkavimą.

Ūkininkė, ilgametė Mieliūnų kaimo bendruomenės pirmininkė, dabar yra aktyvi narė, visuomet skatinanti bendruomenę veiklą. Ji sugeba ne tik preciziškai tvarkyti savo ūkį, bet ir rasti laiko kelionėms bei mėgstamoms veikloms: tai puikus pavyzdys, kad subalansuotas gyvenimas yra įmanomas.

Biržų krašto ūkininkams ji palinkėtų, kad gamta ir valdžia neskriaustų, o žemdirbiai būtų gerbiami už savo sunkų darbą. Sau ji linki kantrybės, ištvermės ir, žinoma, gero oro – kad kiekvienas darbas būtų apdovanotas gausiu derliumi.

Vidutinis ūkis (nuo 30 ha iki 200 ha)

Ligito Kuginio augalininkystės ūkis įsikūręs Parovėjos kaime (Parovėjos sen.). Baigęs mechanikos inžinieriaus studijas ir iš močiutės gavęs 1,8 ha, 2014 metais įregistravo ūkį ir pradėjo žemės ūkio veiklą. Šiuo metu deklaruoja 119,15 ha žieminių ir vasarinių javų, rapsų žirnių. Plėstis ir pirkti daugiau žemės neplanuoja, nes nori ūkininkauti kokybiškai. Pasistatė naują angarą, įsigijo pirkštuvą, trašų barstytuvą, ateities planuose -  grūdų bokštas. Ūkininkas save laiko optimistu, nes ir po nepalankaus pavasario tikisi gerų derlių. Ūkyje taiko neariminę žemdirbystę.

Biržų krašto ūkininkų bendruomenei linki vienybės, nekonkuruoti, daugiau tartis, kurti kooperatyvus. Paklausus, ko palinkėtų sau, nespėjo nieko pasakyti, nes dukrytė Adelė drąsiai pasakė, kad palinkėtų daugiau pinigų.

Ūkininko Kęstučio Valentinavičiaus  ūkis įsikūręs Mockūnų kaime (Vabalninko sen.). 1991 metais baigęs agronomijos mokslus Lietuvos žemės ūkio akademijoje ir įsikūręs tėviškėje pradėjo ūkininkauti turėdamas 15 ha žemės, 4 paršiukus ir telyčią, kuriuos gavo vestuvių proga dovanų. Augino viską: burokėlius, morkas, bulves, linus, cukrinius runkelius. Po truputį ūkis išsiplėtė iki 40 karvių ir daugiau kaip 100 ha. Tačiau laikui bėgant ūkininkas suprato, kad su tiek karvių ūkininkauti neefektyvu ir jau treti metai kaip mišrų ūkį pakeitė į augalininkystės. Šiuo metu deklaruoja 135,97 ha žieminių ir vasarinių javų, rapsų.

Ūkininkas sako, kad myli tai ką turi, prieš ką nors keisdamas labai gerai pagalvoja, stengiasi ūkininkauti tvariai, puoselėja tradicijas. Biržų krašto kulinarinio paveldo pasididžiavimas – alus. Kvapai, lydintys alaus gamybą, Kęstučiui pažįstami nuo vaikystės. Alų darė ir Kęstučio tėvas, senelis, o ir dar senesnių giminės kartų atmintis tebėra gyva tradicijoje, kurią ūkininkas tęsia.

Biržų krašto ūkininkų bendruomenei linki būti vieningiems ir stipriems kartu. Sau palinkėtų nepamest noro toliau ūkininkauti, domėtis, tobulėti, mėgautis ir išlaikyti tai, ką turi ir svarbiausia - anūkų.

Biržų technologijų ir verslo mokymo centro (BTVMC) Vabalninko skyrius įsikūręs Vabalninko mieste. Veikla sėkmingai vykdoma jau šimtmetį. Prasidėjo nuo mergaičių namų ruošos mokyklos, vėliau tapo žemės ūkio mokykla, nuo 2011 metų sujungus su Biržų politechnikos mokykla tapo Biržų technologijų ir verslo mokymo centru. Žemės ūkio sektoriuje mokosi apie 32 % mokinių, kurie dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose profesinio meistriškumo konkursuose, vyksta į tarptautines stažuotes, padeda ūkyje.

BTVMC Vabalninko skyrius deklaruoja 73,06 ha žieminių ir vasarinių javų, žirnių, bulvių. Turi 0,5 ha sodą ir šiltnamį. Nuolat ūkyje dirba du darbuotojai. Iš gautų subsidijų atsinaujina tiek darbinę, tiek mokomąją bazę. Produkciją parduoda iš karto, gautos lėšos panaudojamos įstaigos reikmėms.

BTVMC Vabalninko skyriaus vedėja apie Biržų krašto ūkininkų bendruomenę sako, kad lietuviai darbštūs žmonės ir nori dirbti, tad linki, kad jiems netrukdytų valdžia, kad nenaikintų žemės ūkio. Sau linki ir toliau išlaikyti glaudų ir šiltą ryšį su buvusiais mokiniais. Toliau sėkmingai bendradarbiauti su ūkininkais, kurie tampa ir darbdaviais, ir praktikų vadovais, ir rėmėjais. Taip pat išlaikyti bendrystės ryšį su seniūnija. , kuriai padeda puošti ir prižiūrėti miestelio gėlynus.

Smulkus šeimos ūkis (nedaugiau kaip 29 ha)

Ūkininko Tado Bėliako ūkis įsikūręs Suosto kaime (N. Radviliškio sen.). Deklaruoja 25,07 ha žieminių javų, pievų, braškių. Tadas ir Erika Bėliakai žinomi kaip „Suosto uoga“ šeimininkai. Laukuose braškių plotai užima apie 9 haktarus ir dar 1 haktaras uogų noksta moderniuose šiltnamiuose, kuriuose viskas automatizuota, klimatas reguliuojamas pagal nuosavos meteorologinės stotelės duomenis. Iš Olandijos atvežtos kamanės šiltnamiuose darbuojasi jau nuo balandžio mėnesio. Ūkininkas pajuokauja, kad klimatą reguliuoja išmaniosios technologijos, bet prie augalų neišvengiamai reikia rankų darbo. Pavasarį šiltnamiuose dirba 3-4 žmonės, o prasidėjus uogoms laukuose pagal poreikį įdarbinama iki 20 darbuotojų. Per metus ūkyje būna du braškių derliai ir uogos pirkėjams tiekiamos 7 mėnesius. Dalis produkcijos eksportuojama į Latviją, Estiją.

Biržų krašto ūkininkų bendruomenei Tadas linki nepasiduoti, dirbti ir kad viskas būtų gerai. Sau ūkininkas palinkėjo nuvažiuoti prie jūros, kai šilta ir saulė šviečia.

Ūkininkės Justinos Tuomienės ūkis įsikūręs Peleniškių kaime (Pačeriaukštės sen.). Deklaruoja 7,71 ha, kuriuose augina juoduosius serbentus, braškes, arbūzus, česnakus, krapus, morkas, burokėlius, cukinijas, moliūgus, ridikus ir kitas daržoves. Šeimos ūkyje viskas auginama pagal tausojančią vaisių, uogų ir daržovių programą (NKP). Taip pat užsiimama perdirbimu, daržovių rauginimu. Šiuo metu ūkis gali perdirbti iki 1,5 tonos daržovių per metus, planuose - naujos patalpos ir perdirbimas iki 10 tonų. Produktus tiekia visiems Biržų miesto vaikų darželiams, prekiauja patys. Planuojama pereiti prie ekologinio ūkininkavimo. Ūkininkai taip pat svajoja apie daržininkystės edukacijas vaikams ir  suaugusiems.

Šie metai dėl lietingų orų nebuvo lengvi, bet kartu su vyru dirbanti Justina nestokoja entuziazmo ir geros nuotaikos.

Biržų krašto ūkininkų bendruomenei Justina linki kantrybės ir, kad nereikėtų širdies lašiukų. Sau palinkėtų neprarasti optimizmo, sveikatos ir rasti daugiau laiko sau.

Ūkininko Vyganto Januševičiaus ūkis įsikūręs Kilučių kaime, Širvėnos sen. Viso deklaruoja 5,61 ha, iš kurių 0,40 ha česnakai, likę - vasariniai ir žieminiai kviečiai. Ūkininkauja jau 12 metų. Dalydamasis patirtimi ūkininkas pasakojo, kad su žmona Justina viską pradėjo beveik nuo nulio. Jauna šeima dėkingumą išreiškė tėvams, Vyganto mamai, kuri sūnui grįžusiam iš Norvegijos padovanojo 0,5 ha žemės - taip ir prasidėjo ūkininkavimas. Tėčiui dėkingi už patirtį ir žinias. Taip pat didžiulę pagalbą teikė Justinos a.a. tėtis, kuris buvo stambaus ūkio agronomas. Šeima ūkį vadina eksperimentiniu, nes kiekvienais metais išbando vis ką nors naujo. Ūkyje vykdomas perdirbimas. 30 proc. užauginto derliaus liofilizuojama ir gaminamos česnakų granulės, milteliai. Produkcija parduodama mugėse, vietinėje arbatos krautuvėlėje. Ateityje šeima svajoja auginti ir braškes, avietes, gėles.

Ūkininkų bendruomenei Vygantas linki stiprybės, gerų orų. Sau – kad nedingtų entuziazmas, atkaklumas.

Jaunasis ūkininkas (ūkis įsikurtas 5 m. laikotarpiu, ūkininko amžius - iki 40 m.)

Ūkininko Karolio Paulo ūkis įkurtas 2022 m. Germaniškio kaime (N. Radviliškio sen.). Deklaruoja 1,67 ha pievų, liucernų, facelijų pasėlių ir prižiūri apie 50 bičių šeimų.Ūkininkas dar  būdamas 8 metų dovanų gavo du avilius. Taip bitininkas ir užaugo kartu su bitėmis. Pasak ūkininko, bičių gyvenimas įkvepia ir moko, kas kart sužinai ką nors naujo. Iš bičių išmoko nuoseklumo, bendruomeniškumo, komandinio darbo. Bitės visada ramina. Dabar bitininkystė atrodo kaip hobis, bet tikisi, kad hobis virs darbu, iš kurio pragyvens. Ūkininkauti įsibėgėjo pamažu: nusipirko buvusį paštą, kuriame šiuo metu jau yra visa darbui reikalinga įranga. Įkūrė „Bičių paštą“, pats prižiūri bičių šeimas, suka medų, fasuoja, prekiauja medumi ir jo produktais.

Biržų krašto ūkininkų bendruomenei Karolis linki bendruomeniškumo, susitelkimo, kad būtų ne konkurentai, o viską darytų kartu. Sau – sveikatos.

Ūkininko Regimanto Kairio augalininkystė ūkis įsikūręs Latvygalos kaime (Papilio sen.). Ūkis įkurtas 2023 m. Deklaruoja 40,84 ha. Augina žieminius ir vasarinius javus, rapsus, žirnius. Ūkio darbai Regimantui pažįstami nuo vaikystės, nes ūkininkauja tėvai, ūkininkavo ir seneliai. Jų žemėje jaunasis ūkininkas ir įsikūrė. Dirba visa šeima kartu, padeda vieni kitiems. Jaunas ūkininkas netik spėja puikiai sutvarkyti  ir puoselėti namų aplinką, ūkį, bet yra aktyvus Ūkininkų sąjungos narys.

Regimantas Biržų krašto ūkininkų bendruomenei linki vienybės, o sau gerų derlių.

Ūkininko Martyno Plungės ūkis įsikūręs močiutės ir mamos tėviškėje Rimšių k., Parovėjos sen,. Ūkis įkurtas 2023 m. Deklaruojama beveik 3 ha, iš kurių 0,74 ha lazdynai, likę - krienai. Prieš 10 metų Martynas išsikėlė tikslą sugrįžti į senelių žemę ir šiuo metu iki tikslo įgyvendinimo liko visai nebedaug. Vizijoje – stiprus krienų auginimo ir jų perdirbimo ūkis. Krienų auginimo technologijos ūkininkas mokinosi iš Austrijos ūkininkų, iš ten įsigijo ir sodinukų. Dalį sklypo ūkininkas apsodino ąžuoliukais, svajoja, kad ąžuolų ir lazdynų alėjoje stovės ilgas ąžuolinis stalas, kuris taps artimųjų susitikimų centru.

Biržų krašto ūkininkų bendruomenei Martynas linki to, kuo pats vadovaujasi - visada dalintis viskuo: pagalba, geru žodžiu, patirtimi, technika. Sau – nenuleisti rankų.