Birželį ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo

Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, birželį, palyginti su geguže, padidėjo 1 procentiniu punktu ir sudarė 7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Apklausos rezultatai parodė, kad situacija, susidariusi dėl COVID-19 pandemijos, po truputį gerėja: respondentų, nurodžiusių, kad jų įmonės veiklą apribojo karantinas, sumažėjo nuo 28 proc. (gegužę) iki 24 proc. Labiausiai pandemijos įtaką jautė prekybos (30 proc., prieš mėnesį – 36 proc.) ir paslaugų sektorius (32 proc., prieš mėnesį – 37 proc.), mažiau – pramonės (11 proc., prieš mėnesį – 13 proc.) ir statybos sektorius (12 proc., prieš mėnesį – 17 proc.). Prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 6, vartotojų – 5, paslaugų sektoriaus – 4 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3, statybos – 1 procentiniu punktu.

Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2020 m. birželiu, – 23 procentiniais punktais didesnis. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 46, prekybos – 25, statybos – 20, pramonės – 15, vartotojų – 7 procentiniais punktais.

Duomenys buvo renkami birželio 1–23 dienomis.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis

Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad birželį, palyginti su geguže, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo blogesnis pagamintos produkcijos atsargų vertinimas.

Dauguma (88 proc.) įmonių vadovų gaminamos produkcijos atsargas vertina kaip pakankamas, nuo 18 iki 9 proc. sumažėjo respondentų, teigiančių, kad atsargos per mažos. Panašiai, kaip ir praėjusį mėnesį, dauguma (77 proc.) apklaustų įmonių vadovų gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, 20 proc. – kaip per mažą, 3 proc. – kaip per didelę. Birželį, palyginti su geguže, pramonės produkcijos gamyba padidėjo: gamybos padidėjimą nurodė 45 proc. apklaustų įmonių vadovų, 14 proc. – sumažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 32 ir 18 proc.).

Daugiau nei pusė (54 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad produkcijos gamyba per artimiausius 3 mėn. nesikeis, 35 proc. manė, kad ji didės, 11 proc. – kad mažės. Optimistinė ir gaminių eksporto prognozė: 25 proc. įmonių prognozavo eksporto didėjimą, 10 proc. – mažėjimą. Dauguma (80 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 20 proc. nurodė, kad darbuotojų skaičius didės.

Statybos pasitikėjimo rodiklis

Statybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad birželį, palyginti su geguže, verslo tendencijos statybos sektoriuje šiek tiek suprastėjo. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė.

Nors dauguma (68 proc.) apklaustų įmonių vadovų birželį teigė, kad darbuotojų skaičius artimiausiu metu nesikeis, tačiau prognozuojančių jį didinti dalis sumažėjo nuo 29 iki 26 proc. Blogesnė ir statybos darbų užsakymų prognozė: daugiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 19 proc. apklaustų įmonių vadovų, 15 proc. prognozavo, kad užsakymų mažės (prieš mėnesį – atitinkamai 28 ir 10 proc.). 50 proc. respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos didės, 49 proc. – kad nesikeis, ir tik 1 proc. – kad mažės.

Birželį statybos darbų paklausos vertinimas išliko panašus kaip ir gegužę: daugiau nei pusė (56 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbų paklausą vertino kaip pakankamą, 42 proc. – kaip per mažą. Statybos darbų apimties tendencijos, palyginti su geguže, pagerėjo: respondentų, teigiančių, kad statybos darbų padaugėjo, dalis padidėjo nuo 19 iki 30 proc., o kad jų mažėjo – sumažėjo nuo 27 iki 21 proc.

Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis

Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad birželį, palyginti su geguže, prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 6 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pagerėjusi prekybos įmonių verslo padėtis bei optimistiškesnė jos prognozė artimiausiems mėnesiams.

Respondentų, teigiančių, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius mėnesius pagerėjo, dalis padidėjo nuo 22 iki 24 proc., o kad ji pablogėjo – sumažėjo nuo 16 iki 5 proc.

Dauguma (74 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, tačiau nuo 21 iki 23 proc. padaugėjo manančiųjų, kad ji pagerės. Daugiau prekių nei prieš mėnesį įsigyti planavo 17 proc. apklaustų įmonių, mažiau – 6 proc., o 77 proc. nurodė, kad prekių įsigis tiek pat.

Didžioji dalis (76 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 22 proc. nurodė, kad darbuotojų skaičius didės. 82 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 17 proc. – kad didės.

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis

Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad birželį, palyginti su geguže, verslo tendencijos paslaugų sektoriuje pagerėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo geriau vertinama teikiamų paslaugų paklausa bei pagerėjusi įmonių verslo padėtis.

Respondentų, teigiančių, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius mėnesius pagerėjo, dalis padidėjo nuo 19 iki 21 proc., o kad ji pablogėjo – sumažėjo nuo 11 iki 8 proc. Birželį įmonių vadovai geriau vertino ir teikiamų paslaugų paklausą: 27 proc. respondentų nurodė, kad paklausa padidėjo, 12 proc. – kad sumažėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 24 ir 17 proc.).

Kaip ir praėjusį mėnesį, 28 proc. respondentų per artimiausius 3 mėn. numatė teikiamų paslaugų paklausos didėjimą, 7 proc. – mažėjimą. Dauguma (68 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 22 proc. planavo priimti naujų. 85 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 13 proc. – kad didės.

ELTA