Birutės Zokaitytės paroda „Aštrūs objektai“: „Vietos, kuriose aš nebuvau ir nebūsiu“

Gruodžio 22 d., trečiadienį, 17.30 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) vyks grafikės Birutės Zokaitytės kūrinių parodos „Aštrūs objektai“ atidarymas.

Šventinę nuotaiką atidarymui suteiks viena unikaliausių lietuviškos muzikos atlikėjų, grafikės dukra – Migloko.

ℹ Galimybių pasas privalomas. Būtina registracija prieš renginį, telefonu arba internetu.

▪ ▪ ▪

Paroda veiks iki 2022 m. sausio 15 d.

▪ ▪ ▪

Su Birutės Zokaitytės vardu siejamas lietuviškos grafikos meno atsinaujinimas, todėl kiekviena Birutės Zokaitytės paroda – reikšmingas meninis įvykis.

Šį kartą, panaudodama seną, sudėtingą skersinio medžio technologiją, autorė sukūrė naują medžio graviūrų ir erdvinių objektų ciklą. Medžio pjūviai ir ant jų išraižyti atspaudai tarsi minčių ir laiko įspaudai susilieja į vientisą pasakojimą apie praeities ir dabarties ryšį, gamtos ir žmogaus santykį.

▪ ▪ ▪

Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė:

„Iki šiol mums vis dar švietė Birutės Zokaitytės „atkurtų“ Mėnulio kraterių šviesa, pasąmonines įtampas keldami intrigavo „Mėlynbarzdžio“ ciklo kūriniai, miestietiškos reminiscencijos ir nuotaikos pernykštėje parodoje. O parodoje „Aštrūs objektai“ štai pasitaikė neeilinė galimybė išvysti penkerius metus kurtus naujausius grafikės darbus, kurie „išnešioti“ ir išraižyti, graviruoti ir atspausdinti sutelkiant visas patirtas emocijas, nuojautas, nuoskaudas, fantazijas bei moterišką išmintį.

Birutė Zokaitytė šį labai daugiasluoksnį, vizionierišką, vietomis ir siurrealų – tarsi levituojančių, sklendžiančių laike, erdvėje ir tarp sąmonės bei pasąmonės – vaizdinių ciklą sąlyginai įvardija kaip „Vietas, kuriose aš nebuvau ir nebūsiu“. Ir tikrai: reikia labai susikaupti, kad kultūrologiškai atsektum šio ciklo ženklų chronologiją, autentiškumą bei menamus šaltinius. Inspiracijų šaltinių čia – begalė, kaip ir begalė patirčių, supančių kiekvieną moterį-motiną-menininkę, moterį-mediumą, tarpininkę tarp keistųjų patirčių, vaizdinių, vizijų ir šio konkretaus Pasaulio, visas tas patirtis įrėžiant pačio kiečiausio lietuviško medžio trinkose.

<...>

Beribė Birutės Zokaitytės vaizduotė ir jos meninių, vizualinių bei gyvenimiškų patirčių galia sukuria nuostabius pasakojimus, kur moterys, tarsi švyturiai, išneriantys iš menamų jūrų, stebi vyriškąsias chimeras su žuvų uodegomis, kur aukšliagrybiai primena fantastinės architektūros statinius, o medūzos pakimba horizonte lyg skraidantys objektai iš kažkelintos paralelės pasaulių, kur ir baugu, ir būtina įžengti į paslapčių kupiną mišką, nors kamuoja pirmykštė miško tankmės, šešėlių ir drėgmės baimė...

<...>

Ypatingą įspūdį paliekantis didelio mosto estampas nustebins tikrai ne vieną žiūrovą. Nepamirškime, kad tai – kantrių ir talentingų Birutės rankų tvarinys ir spaudinys, kuris, kaip ir visa menininkės kūryba, gerokai praplečia mūsų supratimą apie tai, kokie nuostabūs galėtų būti estampai ir medžio raižiniai...“

▪ ▪ ▪

Parodos rengėja – Vilniaus rotušė

Parodos kuratorė – Patricija Poderytė

Partnerė – Šiaulių dailės galerija