Birutės vandenvietėje daugiabučių namų atstovai sėmėsi žinių apie vandenį

Per kasmet atliekamas klientų apklausas UAB „Šiaulių vandenys“ sulaukia klausimų apie geriamojo vandens kokybę, ir ypač dėl kieto vandens. Susirūpinę šiauliečiai klausia – kodėl vandentiekio vanduo kietas, ar galima gerti kietą vandenį, ar tokį vandenį galima vadinti kokybišku ir pan. Nuogąstaujama, kad naudojant kietą vandenį apkalkėja arbatinukai ir kita buitinė technika, o santechnika ir vonios baldų paviršiai pasidengia baltomis apnašomis.

Įvairūs mitai apie kietą vandenį ir jo vartojimą dažnai klaidina. UAB „Šiaulių vandenys“ nusprendė atsakyti į gyventojams aktualius klausimus suorganizuojant pažintinę ekskursiją po Šiaulių miesto Birutės vandenvietę, į kurią pakvietė daugiabučių namų bendrijų pirmininkus ir administratorius. Šia ekskursija bendrovė siekė supažindinti daugiabučių atstovus su geriamojo vandens gavybos, gerinimo ir tiekimo technologijomis, suteikti žinių apie vandentiekio vandens kokybę. 

Degustavo ir tyrė vandenį

Birželio 11 d. į išskirtinę ekskursiją susirinko 16 dalyvių. Atvykusieji turėjo galimybę ne tik pasižvalgyti po modernią Birutės vandenvietę, bet ir sudalyvauti edukacinėje veikloje, kurios metu buvo degustuojamas trijų rūšių vanduo bei atliekami vandens tyrimai indikatorinėmis juostelėmis. Būtent šios edukacijos metu ir paaiškėjo atsakymai į mitais apipintus klausimus – kodėl vanduo yra kietas ir ar galima gerti tokį vandenį. Susirinkusius konsultavo patyrę UAB „Šiaulių vandenys“ specialistai.

Edukacijos metu indikatorinėmis juostelėmis buvo tiriamas vandens kietumas ir vandenilio jonų koncentracija (pH). Pagal pasikeitusias juostelių spalvas buvo nustatomas degustuoto vandens kietumo ir pH lygis. Paaiškėjo, kad vienas iš tiriamų vandenų labai minkštas (distiliuotas), o kituose mėginiuose vanduo buvo kietas. pH indikatorinės juostelės parodė, kad labai minkšto vandens pH rodiklis siekė apie 5.5–6.0 vnt., kas reikštų, jog vandenyje vyrauja rūgtinė terpė, tuo tarpu kietame vandenyje vyravo šarminė terpė – apie 7,5–8.0 vnt.

Kodėl vandentiekio vanduo yra kietas?

Šiauliečiams tiekiamas tik požeminis geriamasis vanduo, išgautas Birutės ir Lepšių vandenvietėse iš 160–200 m gylio gręžinių. Požeminis vanduo natūraliai praturtintas žmogaus organizmui naudingomis mineralinėmis medžiagomis ir mikroelementais, yra geros kokybės ir apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos. Geriamajame vandenyje yra nedideli mineralinių medžiagų (kalcio, magnio, natrio, kalio, chloridų, sulfatų, hidrokarbonatų ir kt.) ir mikroelementų (fluoro, mangano, geležies, cinko, vario ir kt.) kiekiai. Vartojant vandenį iš čiaupo, organizmas gauna visų minėtų naudingų medžiagų.

Išgautas požeminis vanduo pasižymi didesniu gamtinės kilmės geležies ir amonio kiekiu, todėl prieš tiekimą vanduo paruošiamas Birutės ir Lepšių vandenviečių vandens kokybės gerinimo įrenginiuose ir Rėkyvos vandens ruošykloje. Modernūs slėginiai filtrai sulaiko tik tas medžiagas, kurių yra per daug, šiuo atveju – geležies ir amonio perteklių.

Vandens kietumas paskaičiuojamas sumuojant vandenyje ištirpusių kalcio ir magnio druskų kiekį (suminis kalcis ir magnis). Ir kuo didesnė šių mineralinių medžiagų koncentracija vandenyje, tuo vanduo kietesnis.

Vandens kietumas pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nėra normuojamas, t. y. šio rodiklio net nereikia tirti vandenyje, nes kalcio ir magnio druskos yra vertingos žmogaus sveikatai. 

Tačiau kietas vanduo nepageidaujamas buityje. Kalcio ir magnio mineralai yra tirpūs, mes jų nematome, bet kai vandenį kaitiname ar viriname, šios medžiagos iškrenta nuosėdomis. Štai todėl ir atsiranda kalkių apnašos arbatinuke, ant vonios paviršių ir santechnikos įrangos. Vienus žmones tai erzina, o kiti nesuka dėl to galvos – kalkių nuosėdas lengvai nuvalo nebrangiomis ekologiškomis priemonėmis – actu ar citrinos rūgštimi.

Kai kurie šią problemą sprendžia įsirengdami vandens minkštinimo filtrus. Svarbu prisiminti, jog be reikalo buityje naudojami minkštinimo filtrai iš vandens pašalina ne tik kalcį ir magnį, bet ir kitus mineralus (kalį, sulfatus, hidrokarbonatus, kt.), o pastarąsias medžiagas, būtinas mūsų organizmui, jie pakeičia natriu, kurio ribinė vertė geriamajame vandenyje yra 200 mg/l. Todėl nugeležinimo ar minkštinimo filtrais apdorotą vandenį, skirtą maistui gaminti, būtina ištirti laboratorijoje ir įsitikinti, ar filtruotas vanduo atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2023 reikalavimus. 

Minkštintas vanduo yra bevertis, techninis, tinka tik buities darbams ar asmens higienai. Todėl patariama filtrus statyti prieš buitinius prietaisus (skalbykles, indaploves, kt.). Minkštintame vandenyje labiau putoja skalbimo priemonės, šampūnai ir prausikliai, tad šias priemones naudosite skalsiau. 

Maistui minkštintas vanduo netinka. Gerdami filtruotą vandenį, mes kenkiame savo sveikatai, nes ne tik negauname būtinųjų elementų – kalcio, magnio, kt. – bet ir išplauname juos iš savo organizmo.

Šiaulių vandenviečių vanduo yra skirtingos mineralizacijos, todėl ir vandens kietumas (suminis kalcis ir magnis) yra nevienodas. Lepšių vandenvietės vanduo yra 3,26 mmol/l (vidutiniškai kietas), o Birutės vandenvietės – 4,48 mmol/l (kietas).

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, vandens kietumą lemiančių medžiagų kalcio ir magnio druskų kiekis yra laikomas reikšmingu mineralinių medžiagų šaltiniu, reikalingu žmogaus fiziologinėms funkcijoms palaikyti.

Ką atskleidžia vandenilio jonų koncentracijos (pH) tyrimas?

Vandenilio jonų koncentracijos (pH) rodiklis nusako, kokia terpė – rūgštinė ar šarminė – vyrauja skystyje. pH reikšmės gali svyruoti nuo 0 iki 14 vienetų. Neutrali reikšmė yra 7 vnt. – kai vandenyje vandenilio ir hidroksilo jonų yra po lygiai. Jeigu vyrauja daugiau šarminių hidroksilo jonų, pH reikšmė kinta nuo 7 iki 14-os vnt. Kuo šis skaičius didesnis, tuo skystis šarmingesnis. Ir atvirkščiai, pH mažėjant nuo 7 iki 0 vnt. skystis darosi vis labiau rūgštinis, t. y. jame vyrauja rūgštiniai vandenilio jonai. 

Žmogaus organizmui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH yra 6,5–9,5 vnt.

Vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų. Kuo labiau jis išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo jis rūgštingesnis, nebetinkantis žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, distiliuoto vandens pH yra apie 5 vnt. Toks vanduo negyvas, puikiai tinka buitiniams prietaisams ir mašinų akumuliatoriams, bet ne gerti ar maistui gaminti.