Birštono sporto centro vadovas Giedrius Gustas: gyvenime nėra klaidų, tik pamokos

Buvęs profesionalus krepšininkas ir daugkartinis čempionas Giedrius Gustas 2023 m. rugsėjį tapo Birštono sporto centro vadovu. Buvęs žaidėjas sporto vadybą vadina „aukso viduriu“ tarp profesionalaus sportininko ir trenerio darbo. Nors vadovaujant galioja griežtos taisyklės kaip ir sporte, intensyvią darbotvarkę atsveria Birštono kurorto ramybė.

Didžiąją gyvenimo dalį skyrėte krepšiniui, buvote Eurolygos čempionas, Europos čempionas ir dar daug kitų titulų iškovojote krepšinio aikštelėje. Kaip nusprendėte imtis Birštono sporto centro vadovo pozicijos?

Pradėsiu nuo kontraversiškos minties, kad būti sportininku – pats lengviausias darbas: atėjai, padarei, kas liepta, ir išėjai. Pats sunkiausias – būti treneriu, nes esi atsakingas nuo A iki Z: ir strategiją kuri, ir planuoji, ir treniruoji, visada esi šalia žaidėjų, o dirbi 20 valandų per parą. Sporto vadyba yra kažkur per vidurį, ją pasirinkau po profesionalios krepšininko karjeros, pamatęs skelbimą apie Birštono sporto centro vadovo atranką. Pagalvojau, kodėl gi ne – kurortas netoli Kauno, sporto centre daug kitų veiklų. Dar ir šiandien džiaugiuosi šiuo sprendimu ir galimybe dirbti mažoje bendruomenėje, kuri palaiko, gerbia ir padeda.

Kokias asmenines savybes išugdė sportas, profesionali krepšininko karjera? Ar pritaikote jas dabartiniame darbe?

Džiaugiuosi, kad nuo paauglystės užsiėmiau komandiniu sportu. Dėkinga buvo ir mano pozicija krepšinio aikštelėje. Įžaidėjas – tas žmogus, kuris reguliuoja, užduoda tempą. Jei jis nesudėlios komandos, aikštelėje įsivyraus chaosas. Įžaidėjas yra tarsi antrasis treneris, tad perėjimas nuo krepšinio į vadovaujančią poziciją buvo labai natūralus. Krepšininko karjeroje perėjau visus etapus: buvo ir sunkių momentų, kai turėjau susitvarkyti su savimi, nepalūžti, ir laimėjimų. Bet sporte galioja griežtos taisyklės: kad ir kaip nesiseka, galbūt esi prastos nuotaikos ar savijautos, bet vis tiek keliesi ir dirbi toliau. Analizuoji situaciją po pralaimėjimų, tobulini strategiją ir eini pirmyn. Sportas moko, kad gyvenime nėra klaidų, tik pamokos.

Kaip vertinote Birštono kurortą prieš pradėdamas dirbti?

Nebuvau dažnas svečias Birštone, retkarčiais užsukdavau, norėdamas pakeisti aplinką ar pavakarieniauti. Pamenu savo paskutinį pasivaikščiojimą su augintiniu, prieš pradedant dirbti kurorte. Netoli sporto centro pastačiau automobilį, tąkart žaidė Vilniaus „Vilkai“, trumpai šnektelėjau su treneriu Kęstučiu Kemzūra ir pagalvojau apie darbą čia – taip mintis ir materializavosi. Žinoma, patinka kurorto geografija. Birštonas žymiai geresnėje lokacijoje nei Druskininkai. Šalia – Vilnius, Kaunas, gali užsukti trumpam ar likti savaitgaliui. Platus spektras sanatorijų, viešbučių, SPA procedūrų – kiekvienam pagal finansines išgales ir poreikius. Labai gera vieta atvažiuoti iš didmiesčio ir pasisemti ramybės, „pravėdinti“ galvą. Ramybė šiuo metu – labai svarbi, ypač stebint dabartinę geopolitinę situaciją, kuri daugelį jaudina. Tą itin vertina turistai iš Izraelio, jiems Birštonas – rojus, turime ir patys nepamiršti šių privalumų.

Nauja šluota naujai šluoja – kas pasikeitė per pusantrų metų Jums čia dirbant?

Prieš tai buvęs centro vadovas padarė didžiulį darbą – reikšmingai praplėtė sporto infrastruktūrą nuo stadiono iki daugiafunkcinės salės. Aš atvažiavau siekti kitokių tikslų. Man svarbu buvo įsivertinti ir įdarbinti jau esamą infrastruktūrą: kiek yra reguliariai sportuojančių, kokie treneriai dirba, kaip didinti sporto centro užimtumą? Prioritetas, žinoma, ir dabar skiriamas Birštono bendruomenei, po to jau rikiuojasi dėmesys turistams, organizacijoms. Ne kiekvienas miestas turi tokias galimybes ir įrankius sportuoti. Birštone rasite krepšinį, futbolą, tenisą, paplūdimio futbolą, petankės aikštyną. Sporto centre reguliariai lankosi apie 5 tūkstančiai žmonių per metus. Su Birštoniečio kortele yra idealios sąlygos sportuoti. Abejoju, ar kurioje nors kitoje savivaldybėje yra tokios draugiškos kainos gyventojams, kaip mūsų sporto centre.

Ar išaugo Birštono sporto centro patalpų užimtumas? Kaip pritraukiate įvairių sporto šakų atstovus, respublikinių ir tarptautinių turnyrų organizatorius?

Pateiksiu vieną iškalbingą pavyzdį. Birštono krepšinio komandos „Milasta“ vadovas mane sutikęs prašė stabdyti salės užimtumą, nes sakė, kad greitai nebeturės aikštelės treniruotėms. Priėmiau tai, kaip komplimentą, nes komerciniams renginiams skiriame pirmenybę, kad sporto centras užsidirbtų. Taigi, komercinių sporto renginių segmentas sėkmingai auga. Kita mūsų strategija – prisitraukti užsienio organizacijas. Birštonas siūlo visų kategorijų apgyvendinimą – nuo ekonominės klasės iki prabangių viešbučių. Pavyzdžiui, kalbamės su viena Turkijos organizacija, kuri rengia futbolo stovyklas, turi virš 200 unikalių kontaktų. Jie organizuoja futbolo stovyklas vaikams, bet klimato atšilimas veikia – vasaros darosi per karštos sportuoti, todėl jie dairosi Šiaurės Europos šalių. Mūsų išskirtinumas – sporto infrastruktūra, maitinimas, apgyvendinimas – viskas vienoje vietoje. Pavyzdžiui, netgi tokie miestai, kaip Marijampolė ir Alytus jiems netinka, nes neturi pakankamai apgyvendinimo įstaigų. Taip pat labai svarbus saugumas, ypač kalbant apie paauglius. Birštonas – viena saugiausių savivaldybių, čia mažiau pagundų, mažiau galvos skausmo treneriams. Nėra kazino, naktinių barų, klubų kaip Palangoje, todėl iš tos pusės labai patrauklu.

Ko gero, kurorte dėmesys skiriamas ne tik krepšiniui. Į kurias kitas sporto šakas orientuojasi Birštono sporto centras?

Strateginės, vienos sporto rūšies, kuriai skiriame daugiausia dėmesio, neturime. Žinoma, krepšinis lieka vienas populiariausių. Supraskite, tai dviejų valandų renginys – ateini anksčiau, bendrauji, vaikai piešia plakatus, serga už savo komandą, žmonės bendrauja tarpusavyje. Krepšinis yra kontaktinis sportas, emocija. Atvažiavęs dirbti radau šias sporto šakas: krepšinį, futbolą, tenisą, irklavimą, šachmatus, jėgos trikovę, lengvąją atletiką, aerobinę gimnastiką. Esame maža savivaldybė, todėl galime kalbėti apie bet kokį sportą, bet jei nebus trenerio – nebus ir tos sporto šakos. Neseniai pradėjo dirbti naujas futbolo treneris, kuris jau į pirmąją treniruotę pritraukė daug vaikų. Turime puikius ėjimo, teniso, irklavimo trenerius, gebančius rasti bendrą kalbą su jaunimu. Yra geras balansas tarp jaunesnių ir vyresnių trenerių, nauja ir patogi infrastruktūra. Mūsų vizija – tapti regiono traukos lyderiais. 

Kokie svarbiausi susitarimai su sporto klubais, sporto organizatoriais sudaryti 2025-2026 m.? Kokie esminiai sporto centro renginiai laukia?

Turime susitarimus dėl tinklinio, sportinių šokių, vasaros stovyklų. Matome potencialą sporto stovykloms. Taip pat atsirado studentų lengvosios atletikos, ėjimo varžybos, Birštone planuojamas rengti ir pusmaratonis. Vienas iš sporto centro tikslų – turėti keturis stiprius renginius per metus. Galiu paminėti „Nemuno galiūną“, Antano Mikėno ėjimo varžybas, sportinių šokių varžybas „Birštono ruduo“ ir šiais metais atsirasiantį pusmaratonį. Siekiame į ketvirtį turėti po vieną stiprų tarptautinį renginį, kuris būtų atpažįstamas Birštono kontekste. Nepamirštame ir tokių bendruomenės mėgstamų renginių kaip bėgimas į apžvalgos bokštą ar tradicinis Kovo 11-osios bėgimas.

Koks sporto centro pasiekimas Jums vadovaujant atrodo reikšmingiausias?

Kalbame apie kompleksinius dalykus, nėra vieno konkretaus. Tai ir bendruomenės telkimas, ir organizacijų pritraukimas. Kai statai namą, svarbūs tie dalykai, kurie plika akimi nematomi – santechnika, vėdinimas, elektra. Nors fasadas gali būti gražus, svarbu, kad vidiniai dalykai būtų teisingai padaryti. Kasdien dėlioju vidinius procesus taip, kad būtų skaidru ir aišku, kaip veikia ir ko siekia sporto centras. Šią žiemą atostogavau Egipte ir sutiktiems bendrakeleiviams ir užsieniečiams nuolat pasakojau apie Birštoną, o grįžęs pagalvojau – kodėl? Juk aš iš Kauno, galėjau ir apie Kauną papasakoti (juokiasi).