Birštono savivaldybėje planuojama įamžinti garsaus kurortologo, birštoniečio, dr. Vytauto Jurgio Meškos vardą

„Būdami gamtoje, mes ilsimės pievų ir gėlių margumynuose, debesų „pasakose“, kaleidoskopiškame vandens bangų mirguliavime. Šie vaizdai, susiliedami su saulės spinduliais, veikia mus ir raminamais, gaivinamai teigiamais įlydžiais „pakrauna“ mūsų vidinį pasaulį, o neigiamą psichinę energiją iškrauna. Gėrėdamiesi gamtovaizdžiais, mes praleidžiame laiką gryname ore, kuriame maža dulkių ir mikrobų, bet daug fitoncidų, yra naudingas organizmui lengvųjų ir sunkiųjų jonų santykis. Pušynų oras veikia kaip gydantis kvėpavimo takų dirgiklis“ (dr. Vytautas Jurgis Meška).

Dr. Vytautas Jurgis Meška – Lietuvos gydytojas kurortologas, fizioterapeutas, reabilitologas, buvęs Lietuvos fizioterapeutų ir kurortologų mokslo draugijos pirmininkas, Lietuvos S. Kneipo mokslinės medicinos asociacijos prezidentas, Birštono miesto savivaldybės tarybos pirmininkas, Birštono garbės pilietis. Dr. Vytautui Meškai suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo garbės vardas, jis apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštais.

Dr. Vytautas Jurgis Meška gimė 1930 m. birželio 1 d. Marijampolėje. Visa vaikystė prabėgo Ukmergėje, čia baigė gimnaziją. Vaikystėje mėgo gamtą, dienas leido prie Šventosios ir Kiemento ežero pakrančių. Jaunajam Vytautui patikdavo įsiklausyti į medžių šlamesį, vaikščioti gatvėmis, grožėtis parkais.
1956 m. baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, Vytautas Jurgis Meška su žmona Vanda ir keturių savaičių sūneliu atvyko dirbti ir gyventi į Birštono kurortą. Greičiausiai ir sodrus Žvėrinčiaus miškas, Vytauto kalnas, Nemuno vingiai ir nuoširdūs Birštono krašto žmonės, kurie supo gerbiamą gydytoją Vytautą Jurgį Mešką, prisidėjo prie to, jog jis tapo aukščiausios kvalifikacijos specialistu, nusipelniusiu kurortologu, buvo originalus, įžvalgus, kūrybiškas, spinduliuojantis meile gyvenimui, aplinkiniams, aukštos vidinės kultūros, nuoširdus. Visa jo tuometinė veikla buvo susijusi su kurortiniu gydymu. Besidomėdamas kurortiniu gydymu, jis aplankė daugybę garsių Europos kurortų, kuriuose gilino žinias apie tų kurortų gydyklų darbo organizavimą, gydymo metodus, gydytojų darbą.
Reikia paminėti, kad kurortai, turintys gydomųjų faktorių, veikia labai efektyviai gydant pačias įvairiausias uždegimines ligas ir funkcinius sutrikimus. Gydomųjų procedūrų pasirinkimas didelis: įvairiausios klimato, mineralinio vandens, purvo, fizioterapijos ir psichoterapijos procedūros. Kurortinis gydymas mūsų šalyje tapo atskira medicinos sritimi ir užima reikšmingą vietą sveikatos apsaugos sistemoje. XX a. pradžioje kurortologija, kurortinių veiksnių, kaip klimato, mineralinio vandens, gydomųjų durpių bei jų poveikio sveikam ir sergančiam organizmui tyrimas, taikant tikslius klinikinius-fiziologinius, biocheminius, biofizinius, psichologinius ir kitokius modernius metodus, pradėtas nagrinėti aukštosiose mokslinio tyrimo įstaigose, specialiuose kurortologijos, fizioterapijos institutuose, universitetų katedrose.
Lietuvoje nemažai mokslinių darbų atliko Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorija, kuriai nuo 1968–1990 m. vadovavo gydytojas kurortologas Vytautas Jurgis Meška. Jis aktyviai dalyvavo šios laboratorijos padalinio Birštone veikloje.

Laboratorija yra pateikusi nemažai pasiūlymų, sukūrusi originalių prietaisų ir metodų, kurie padeda įvertinti organizmo veiklos sutrikimus, ligonio būklę. Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos tikslas – buvo ruošti kurortinius profilaktikos, gydymo ir medicininius ligonių reabilitavimo metodus, efektyviau panaudoti kurorto gydomuosius veiksnius, derinant su naujausiais medicinos pasiekimais. Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorija savo mokslinę veiklą pradėjo nuo problemų, kurias kasdien kėlė ir kelia kurortinė praktika. Šiuo laikotarpiu buvo patikslintos kurortinių veiksnių taikymo indikacijos ir kontraindikacijos, parengtos originalios, optimaliau veikiančios kurortinės profilaktikos, gydymo ir reabilitacijos metodikos, sukurti informatyvūs kurortinės diagnostikos testai, leidžiantys nustatyti ne vien tik ligos ypatybes, bet ir fiziologinių organizmo sveikimo procesų būklę, sveikatos išteklius, kompleksinės kurortinės pagalbos efektyvumą. Laboratorijoje sukurti aparatai ir metodai, naudojami kurortinės diagnostikos tikslams, taip pat leidžia nustatyti besiartinančių orų poveikį organizmui. Tai – įvairūs elektrofiziologiniai, biofiziniai, psichologiniai testai.

Laboratorijoje dr. Vytautas Jurgis Meška subūrė energingus, jaunus specialistus-gydytojus, kurie sėkmingai įgyvendino ilgai brandintas idėjas, kurdami ir diegdami originalias ir modernias diagnostikos, profilaktikos, ligonių reabilitavimo metodikas. Per 25 veiklos metus Kurortinės laboratorijos darbuotojai padarė 21 išradimą, pateikė per 200 racionalizacinių siūlymų, parengė ir išleido 82 metodines rekomendacijas, paskelbė per 600 mokslinių straipsnių ir tezių.
Dr. Vytauto Jurgio Meškos pastangomis, Lietuvos kurortologai glaudžiai bendradarbiavo su žinomais Lietuvos mokslininkais – profesoriais J.Šopausku, H.Guobiu, A.Žiugžda, J.Dievaitiene, V.Sadausku ir kitais. Birštonietis dr. Vytautas Jurgis Meška teigė, jog „pagrindinis įvairių purvo-balneologinių procedūrų veikimo faktorius yra šiluma, kurios tam tikras kiekis minėtų procedūrų priėmimo metu patenka į organizmą ir skatina visą eilę fiziologinių funkcijų ir biocheminių reakcijų“. „Purvo-balneologinių procedūrų metu patenkančio į organizmą šilumos kiekio nustatymas yra svarbus kurortinei praktikai, nes leidžia individualiai vertinti kiekvienos mineralinės vonios arba purvo aplikacijos efektyvumą, nustatyti bendrą jų kursinio panaudojimo poveikį organizmo neuroreguliacinėms funkcijoms“.
Kartu su inžinieriumi radiotechniku Sigitu Čemeška Vytautas Jurgis Meška sukūrė elektroninį prietaisą skausmui ir emocinei įtampai matuoti – enciklopedijos didumo aparatą su paprasta skale ir laidais. Vienas elektrodas prijungiamas prie rankos, kitu – baksnojamas odos paviršius. Rodyklė rodo, kur iš tikrųjų skauda.
1992 m. Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorija Birštone uždaryta ir moksliniai tyrimai šioje srityje neatliekami.
Dr.Vytautas Jurgis Meška paskelbė per 600 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, išleido 7 knygas kurortologijos klausimais, pateikė 52 metodines rekomendacijas, pateikė 59 racionalius pasiūlymus, padarė 19 išradimų. Jam vadovaujant parengtos ir apgintos 7 daktaro disertacijos, o moksliniai tyrinėjimai kurortologijos srityje, streso ir emocinės įtampos išmatavimo atradimas – aktualūs ir tebetaikomi šiandienos kurortiniame gydyme.
Dr. Vytautas Jurgis Meška mirė 2015 m. gegužės 8 d.
Buvusiam Lietuvos gydytojui kurortologui ir fizioterapeutui, reabilitologui, dr. Vytautui Jurgiui Meškai 2020 metų gegužę būtų sukakęs garbingas jubiliejus – 90 metų. Jaučiant ypatingą Birštone pragyvenusio ir miestui nusipelniusio gydytojo indėlį į Lietuvos ir Birštono kurortologiją, Savivaldybės tarybai pritarus, planuojama įamžinti Vytauto Jurgio Meškos vardą Birštono savivaldybėje. Tai – pagarbos ir dėkingumo Anapilin iškeliavusiam gerb. gydytojui, birštoniečiui ženklas. Tikimasi, jog tai taps paskata gyventojams, svečiams, o ypač moksleiviams bei jauniems žmonėms, domėtis kurortologija, sveika gyvensena, kruopščiai laikytis sveiko gyvenimo būdo, daugiau laiko leisti gryname ore, Birštono pušų apsuptyje.
„Žmogus – gamtos kūdikis, todėl jos įtaka žmogaus sveikatai, nuotaikai yra labai didelė, jo ryšiai su gamta yra gyvybiškai būtini. Niekur žmogus negali taip pailsėti, atsipalaiduoti, kaip gamtoje. Čia pasijunti pats savimi, perpranti, kad nuoskaudos, abejonės, rūpesčiai tėra smulkmena. Gamtos grožis – lyg muzika, todėl jau šiandien kurortuose landšafto terapija yra taikoma ligonių emocinei korekcijai. Teigiamai emocijas veikia natūralūs garsai: medžių šlamėjimas, krintančio lietaus lašai“, – teigė dr. Vytautas Jurgis Meška.
Kristina Šalčiūtė
Birštono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus
vyr. kalbos tvarkytoja

Dr. Vytautas Jurgis Meška:

1950–1956 m. studijavo VU Medicinos fakultete;
1957–1959 m. dirbo Birštono sanatorijos Nr. 2 gydytoju ordinatoriumi, vyriausiuoju gydytoju, Lietuvos eksperimentinės medicinos instituto moksliniu darbuotoju;
1963 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Kurortinio gydymo įtaka sergančiųjų sąnarių ligomis fizinei termoreguliacijai, antinksčių žievės funkcinei būklei ir kapiliarų pralaidumui“;
1964–1968 m. dirbo Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute Vilniuje, moksliniu darbuotoju;
1968–1990 m. buvo Kurortologijos laboratorijos Vilniuje vadovas, aktyviai dalyvavo šios laboratorijos padalinio Birštone veikloje;
1978–1992 m. Lietuvos fizioterapeutų ir kurortologų mokslinės draugijos pirmininkas;
1990–1992 m. Birštono miesto tarybos pirmininkas;
1990–2005 m. bendradarbiavo Kanados lietuvių savaitraštyje „Tėviškės žiburiai“.

Knygos kurortų ir kurortinio gydymo tema, kurių autorius ir bendraautorius buvo dr. Vytautas Jurgis Meška:
„Kurortai ir poilsiavietės“, „Efektyvus sveikatos stiprinimo ir reabilitavimo metodas“, „Funkcinių centrinės nervų sistemos sutrikimų diagnostika ir sanatorinis-kurortinis gydymas“, „Streso malšinimas“, „Kurortinė medicina“, „Laiškai iš Birštono“, „Kurortologo atsiminimai“.