Birštono politikai į kitą posėdį rinksis liepą

Gegužės 28 d. vykusiame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtintas Birštono savivaldybės strateginis plėtros planas iki 2030 metų ir priimti kiti svarbūs sprendimai.

Pristatė naują komandos narę

Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė Tarybos nariams pristatė naują savo komandos narę – patarėją Rasą Šnapštienę, įvertindama ją už sukauptą patirtį, aktyvumą, savo srities išmanymą.
Anot merės, docentė, socialinių mokslų daktarė R.Šnapštienė dirbo Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto lektore, katedros vedėja, stažavosi Kanadoje, Norvegijoje, JAV, Vokietijoje, Italijoje, rengė ir įgyvendino mokslinius ir taikomuosius tyrimus viešojo valdymo, valstybės tarnybos, vietos valdžios veiklos tobulinimo, bendruomenių įgalinimo projektuose, vykdė ekspertinę veiklą, sėkmingai darbuojasi Regionų plėtros taryboje ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje. Merė pareiškė besitikinti, kad sulig naujosios patarėjos atėjimu politinė jos komanda dar labiau sustiprės.
„Mūšio lauke vienas karys – ne karys, todėl tikiuosi sulaukti geranoriško, argumentuoto bendradarbiavimo su Taryba. Turime parodyti, kad Birštono komanda gyva, kompetentinga ir siekianti kurortui iškeltų tikslų,“ – prisistatydama pabrėžė doc. dr. R.Šnapštienė.
R.Šnapštienė yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, iki praėjusių metų pabaigos ji ėjo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pavaduotojos pareigas.

Buvę turistų srautai atsigaus nebent kitais metais

Taryba pritarė Birštono turizmo informacijos centro 2020 metų veiklos ataskaitai, kurią išsamiai pristatė Centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.
Dėl kovo mėnesį prasidėjusios pasaulinės pandemijos praėjusieji metai turizmo sričiai buvo sudėtingi, pasak TIC direktorės, teko netgi „įjungti“ tylos pauzę, laikinai atsisakyti informacijos sklaidos internetinėje svetainėje, perplanuoti vasaros veiklas. Iš aštuonių prioritetinių (daugiausia užsienio turizmo) rinkų, į kurias buvo nukreiptos rinkodaros priemonės, beliko trys (buvo skatinamas keliavimas Baltijos šalių „burbule“), o rudenį beliko kliautis vien vietiniu turizmu.
Tokiomis sąlygomis 2020 metais Birštone apsilankė 128 tūkst. turistų, arba 25 proc. mažiau, nei 2019 m. Daugumą jų sudarė Lietuvos gyventojai. Drastiškiausiai turistų srautai sumažėjo antrame ketvirtyje – net 74,4 proc., palyginti su užpraėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Mažėjo ir nakvynių skaičius bei trukmė.
Birštono TIC direktorė nedrįso prognozuoti, kada turistų srautai sugrįš į buvusias vėžes. Anot jos, remiantis Europos kelionių komisijos, kuri atstovauja 33 nacionalinėms turizmo organizacijoms, įžvalgomis, Europoje turizmas pasieks prieškrizinį lygį iki 2023 m. Kadangi iki pandemijos 80–85 proc. Birštono kurorto lankytojų sudarė lietuviai, peršasi išankstinė išvada, jog 2018 m. turizmo rezultatai bus pasiekti 2022 m., žinoma, tikintis, kad nebus judėjimo apribojimų.
Pernai Lietuvos gyventojai keliavo po Lietuvą, vyko į kurortus, šiemet, karantinui laisvėjant, Birštonas susidūrė su nemenku iššūkiu – vienadienių turistų skaičiaus augimu.
„Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ rengia atvykstamojo turizmo skatinimo kampaniją, kviesdama gyventojus po Lietuvą keliauti su nakvynėmis. Turime siekti, kad atvykstančiųjų poilsis Birštone truktų kuo ilgiau,“ – apie šios vasaros tikslus kalbėjo R.Kapačinskaitė.
Dėl pandeminės situacijos Birštono TIC teįgyvendino vos pusę suplanuotų veiklų (renginiai, dalyvavimas tarptautinėse parodose, parengti maršrutai, informaciniai stendai, virtualūs kurorto išteklių pristatymai, bendradarbiavimas su turizmo agentūromis, žiniasklaida ir pan.), tačiau Tarybos nariai gerai įvertino Centro darbuotojų pastangas reprezentuoti kurortą ir sudėtingomis sąlygomis.
TIC direktorė R.Kapačinskaitė atsakė į Tarybos narių klausimus dėl turistinio vandens maršruto laivu Kaunas–Birštonas atnaujinimo vasaros sezonu, dėl Savivaldybės kaimiškose teritorijose sukurtų edukacijų įtraukimo į turistams siūlomus maršrutus, Jokūbo kelio ir „Šlamučio slėpynių“ populiarumo, verslo požiūrio į Galimybių paso taikymą, naujų maršrutų parengimo.

Daugiau vartotojų naudosis vandens ir nuotekų tinklais

Birštono savivaldybės taryba pritarė UAB „Birštono vandentiekis“ 2020 metų metiniam pranešimui. Bendrovės direktoriui Cezarui Pacevičiui padėkota už tinkamą vandentiekio ir nuotekų tinklų priežiūrą, savalaikį gedimų ir avarijų likvidavimą.
Paprašytas Tarybos narių, įmonės vadovas Cezaras Pacevičius išsamiai pristatė ES fondų ir bendrovės lėšomis vykdomų dviejų projektų eigą. Jo teigimu, projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Birštono savivaldybėje“ metu numatyta rekonstruoti tinklus, kuriais nuotekos atiteka iš Kernuvių kaimo, taip pat Algirdo ir Kęstučio gatvėse. Taip pat – pakloti naujus nuotekų ir vandentiekio tinklus „Rūtos“ sodų bendrijoje. Atlikus darbus, sumažės gruntinio ir lietaus vandens infiltracija į tinklus bei nuotekų tvarkymo sąnaudos, be to, bus sudarytos sąlygos teikti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas naujiems vartotojams.
Iš viso bus nutiesta 309 m vandentiekio tinklų (prisijungs 29 vartotojai) bei 1,772 km nuotekų tinklų (60 vartotojų).
Pagal projektą „Vandens tiekimo infrastruktūros plėtra Birštono savivaldybės kaimiškosiose teritorijose“ bus nutiesta beveik 2,4 km naujų vandentiekio tinklų nuo Nemajūnų dienos centro Šilėnų sodų link: atnaujinti susidėvėję ir prastos būklės tinklai Geležūnų ir Bučiūnų kaimuose, įvestas vanduo Dimšiškių kaime. Prie tinklų prisijungtų 13 naujų vartotojų, o 22 vartotojai bus perjungti į naujus tinklus. Geležūnuose bus įrengtas našesnis vandens gręžinys (10-20 kub. m/val.).
Vienu iš prioritetinių bendrovės darbų išlieka bendrovės eksploatuojamų tinklų inventorizavimas bei teisinė šių tinklų registracija, kuri turi būti baigta iki 2021 m. liepos 1 d.
Dėl pandemijos pasekmių pernai sumažėjo ir suvartojamo vandens, ir sutvarkytų nuotekų kiekiai, todėl UAB „Birštono vandentiekis“ pagrindinės veiklos pajamos pernai sumažėjo beveik 132 tūkst. eurų, bendrovė patyrė daugiau nei 57 tūkst. eurų nuostolio, kuris persikėlė į šiuos metus. Nors geriamojo vandens kaina šiek tiek mažėjo, vartotojų skoloms tai nedarė įtakos. Anot C.Pacevičiaus, ieškiniai pateikti šešiems socialinių būstų gyventojams, skolų išieškojimu užsiima antstoliai.
159 butai mieste ir 83 privatūs namai ir sodo nameliai, daugiausia naudojami kaip antrasis būstas, per metus suvartoja tik iki 5 kub. m vandens, todėl, direktoriaus teigimu, dar yra rezervų didinti vandens suvartojimą.

Tikisi, kad nuostolinga veikla atsigaus

Išklausytas UAB „Birštono šiluma“ 2020 m. metinis pranešimas, pritarta bendrovės investicijų planui, bendrovės direktorius Gintaras Verseckas atsakė į politikus dominančius klausimus.
Praėjusiais metais Birštone dėl pandemijos daliai sanatorinio gydymo, sveikatingumo ir verslo įmonių užsidarius arba apribojus veiklą, suvartojamos šilumos kiekis krito 25 proc., tai atsiliepė ir bendrovės pajamoms – jos sumažėjo 145 tūkst. eurų. Tiesa, bendrovė buvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą mokesčių mokėtojų, susidūrusių su neigiamomis COVID-19 pasekmėmis, sąrašą, gavo SADM subsidiją darbuotojų darbo užmokesčiui.
Praėjusius metus bendrovė baigė su nepadengtu daugiau nei 600 tūkst. eurų nuostoliu. Kitos nuostolingos veiklos priežastys: nepakankama sąnaudų apimtis šilumos kainoje, vartotojų skolos, kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas, seni ir neefektyvūs katilai, technologiniai nuostoliai trasose ir kt.
Visgi bendrovės direktorius buvo nusiteikęs optimistiškai ir vylėsi, kad bendrovės veikla atsigaus. Bendrovė yra suplanavusi ir investicijas į priemones, mažinančias šilumos gamybos sąnaudas, t. y. ketina įsigyti 2–3 MW dujinį katilą, kuris pakeis 1980 m. gamybos nusidėvėjusį dujinį katilą, taip pat atlikti biokuro katilo remontą.
G.Versecko teigimu, numatytos investicijos nedidins šilumos kainos.

Patvirtino sporto paslaugų kainas

Vasarą bus atidarytas naujasis daugiafunkcis sporto centras, todėl Birštono sporto centro prašymu Taryba patvirtino pagrindinės salės, teniso aikštelės, treniruoklių aikštelės, dvikovinių sporto šakų ir aerobikos salės, naudojimosi sauna, vidaus reklamos paslaugų kainas.
Kaip sakė Sporto centro direktorius Saulius Smailys, šio sprendimo tikslas – sudaryti sąlygas uždirbti pajamų ir prisidėti prie naujų patalpų išlaikymo. Jo teigimu, naujo objekto veiklos sėkmė priklausys nuo to, kiek klientų pavyks pritraukti. Atsižvelgiant į vietos bendruomenės pageidavimus, ateityje daugiafunkciame centre ketinama teikti dar daugiau paslaugų.

Tarybos posėdžiai vyks ketvirtadieniais

Atskiru sprendimu buvo patvirtintas Birštono savivaldybės tarybos posėdžių grafikas antram pusmečiui. Nuo liepos mėnesio posėdžiai bus kviečiami ne penktadieniais, o ketvirtadieniais.

Dar kartą triukšmo tema…

Tarybos narys Juozas Aleksandravičius, sulaukęs ir daugiau nusiskundimų dėl perteklinio triukšmo keliuose ir Nemune, domėjosi, ar po praėjusiame posėdyje, „Birštoniečių tribūnoje“, išsakytų aktyvaus piliečio pastabų dėl motociklų keliamo triukšmo ir greičio viršijimo, buvo imtasi kokių nors priemonių pažeidėjams sutramdyti. Į šį paklausimą atsakė Savivaldybės administracijos direktorė Jovita Tirvienė, ją papildė merė Nijolė Dirginčienė.
Pasak merės, gegužę vykusiame savivaldos atstovų pasitarime su Lietuvos policijos generaliniu komisaru ir Kelių policijos vadovu Birštono savivaldybė buvo išskirta iš kitų, kaip pritaikiusi daugiausia priemonių transporto keliamam triukšmui suvaldyti. Įsigytas triukšmo matuoklis, motociklų eismas mieste iš dalies apribotas ženklais, Nemune galioja griežtos, bangavimą tam tikrose atkarpose draudžiančios taisyklės, kurių privalu laikytis plaukiojančioms motorinėms priemonėms.
Prasidėjus vasaros kurortiniam sezonui ir artėjant laukiamiausiam metų renginiui – Birštono miesto šventei, merė Nijolė Dirginčienė sakė gavusi pažadą, kad saugumui savivaldybėje užtikrinti bus skirta papildomų ekipažų, miesto gatvėse patruliuos daugiau pareigūnų, kaip laikomasi kelių eismo taisyklių, stebės nežymėto policijos automobilio ekipažas.
Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Jovitos Tirvienės, pasitarime buvo aptartos triukšmo mažinimo kurorte priemonės, šiuo klausimu bendradarbiaujama su policijos pareigūnais.
J.Tirvienė teigė, jog Birštono PK pareigūnai kas savaitgalį tikrino, ar į Birštoną atvykstančių motociklų keliamas triukšmas neviršija leidžiamo. Jos žiniomis, patikrintos dviratės transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos.
Taip pat, direktorės teigimu, Birštono PK darbuotojai tarėsi su kolegomis iš Prienų r. PK dėl dažnesnės eismo kontrolės kelyje, vedančiame į buvusią Turistinę bazę. Pasak gyventojų skundų, šiame kelyje jaunimas itin dažnai mėgsta išbandyti savo motociklų greičio galimybes. Tiesa, J.Tirvienė pripažino, kad A16 kelyje suvaldyti triukšmadarius ir greičio mėgėjus trūksta pajėgumų, todėl bus prašoma policijos vadovybės pagalbos.
Administracijos direktorė kalbėjo ir apie triukšmo mažinimo priemones Nemune. Upėje, ties Vytauto kalnu ir Žvėrinčiaus gatve, įrengti bangavimą draudžiantys ženklai, kurie motorinių valčių ir vandens motociklų naudotojus įpareigoja tam tikrą atstumą nuo kranto plaukti lėtai. Ji patvirtino, kad, bendradarbiaujant su Vidaus vandenų direkcija, Nemune vykdomi patikrinimai, kaip laikomasi taisyklių.
J.Tirvienė patikino, kad artimiausiu metu bus atnaujinta dar 2012 metais priimtos Triukšmo prevencijos Birštono savivaldybės viešosiose vietose taisyklės ir kiti dokumentai, bus svarstomos galimybės išplėsti tylos zonas kurorte.
Išvardintos priemonės rodo, kad Birštono savivaldybės administracija labai rimtai gina viešąjį interesą išsaugoti Birštono kurorte tylą ir ramybę, tačiau, kaip pastebėjo Tarybos narė Birutė Magdelena Vokietaitienė, ir iš pačių gyventojų norėtųsi didesnio pakantumo tiems vairuotojams, kurie vasaros sezono metu nori pakeliauti su motociklais.
Į Birštono miesto šventės programą įtrauktas ir tradicinis Lietuvos vandens motociklų čempionatas Nemune. Šventės organizatoriai viliasi, kad šventinio savaitgalio pramogos – su šiek tiek triukšmo, greičio ir adrenalino – viešų renginių išsiilgusiems žmonėms ramybės nesudrums.
Dalė Lazauskienė