„Bijau dėl savo vaiko“: neįgalų sūnų auginanti širvintiškė išpažino savo baimes dėl Ž. Pinskuvienės sprendimo

Prieš pat naujuosius mokslo metus Širvintų merė Živilė Pinskuvienė pareiškė, kad mokyklą lankantys neįgalūs ir specialiųjų poreikių turintys vaikai bus atskiriami nuo likusių klasės vaikų. Širvintose neįgalų vaiką auginanti moteris sutiko anonimiškai papasakoti Alfa.lt, ką toks merės sprendimas reikštų jų šeimai.

Savo patirtį nusprendusi papasakoti širvintiškė augina kelis vaikus, tarp jų – ir negalią turintį vaiką, kuris, jeigu merės sprendimas nepasikeis, bus atskirtas nuo klasės draugų.

„Kalbėsiu, bet tik anonimiškai. Žinote, bijau dėl vaiko“, – teigė neįgalų vaiką auginanti Rugilė (vardas pakeistas – red. past.).

Siekiant apsaugoti pasakotojos ir jos auginamo vaiko asmens duomenis, kai kurios šio pasakojimo detalės yra pakeistos nekeičiant pasakojimo esmės, tačiau tikrieji duomenys Alfa.lt redakcijai yra žinomi.

Vieną dieną, bet kurią – nežinia

Rugilės sūnus kartu su kitais miestelio vaikais lanko įprastą Širvintų mokyklą, nors Matas (vardas pakeistas – red. past.) turi fizinę ir intelektinę negalią. Motina nelengvai pripažino, kad dėl to, kiek išgyventi tenka tiek Matui, tiek visai šeimai, būtų paprasčiau, jeigu Mato negalia būtų sunkesnė – tuomet jis lankytų specializuotą mokyklą ir šiam netektų susidurti su tokia sudėtinga realybe, su kuria šis kasdien susiduria Širvintų mokykloje.

„Vaikas ganėtinai agresyvus, nesusivokia aplinkoje, nepažįsta pinigų, nemoka skaityti normaliai, nesupranta teksto, žodžių, kas yra šnekama. Jam labai sunku gyventi – jam reikia visada padėti gyventi. O susiduriame su tokiomis problemomis, kad tas vaikas yra absoliučiai nereikalingas mokyklai“, – pasakojo Rugilė.

Šiandien, kaip pasakojo Mato mama, jis dar mokosi kartu su kitais mokiniais, tačiau mintis, kad vieną dieną jos vaiką neįspėjus gali išvesti iš klasės, kankina. Rugilė teigė esanti susirūpinusi dėl to, kad niekas negali pasakyti, kaip sureaguos ir ką pamanys pats vaikas.

„Aš sakiau Matui, kad neišsigąsk, jeigu tave išves, pavyzdžiui, į biblioteką, tu nieko blogo nepadarei. Tau ten reikės mokytis, bet jis rėkia, kad nenori. Jis rėkia, kad nori būti su tais vaikais, kuriuos pažįsta. Jis įsivaizduoja, kad yra jų draugas, nors realiai to nėra, bet vaikui vis vien reikia to kolektyvo, prie kurio jis yra pripratęs“, – pasakojo ji.

Motina pripažįsta, kad Matui, nors berniukas ir nemoka bendrauti, kontaktas su kitais yra gyvybiškai svarbus.

„Jis nemoka, bet jis labai nori bendrauti. Mano vaikas nėra tas autistas, kuris būtų atsiskyręs nuo žmonių – jam reikia žmonių, vaikų, mokytojų, tad, jį uždarius bibliotekoje ar dar kažkur atskirai nuo kitų vaikų, aš nežinau, kas bus, kai jį iš ten išleis“, – savo baimėmis dalijosi pašnekovė.

Trūksta personalo

Nuo rugsėjo startavęs įtraukusis ugdymas numato, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai privalo priimti visus vaikus su specialiaisiais ugdymo poreikiais, jeigu tam pritaria jų tėvai. Vis dėlto dar prieš prasidedant naujiems mokslo metams Širvintų savivaldybės merė Ž. Pinskuvienė pareiškė, kad Širvintų rajono savivaldybei priklausančiose ugdymo įstaigose specialiųjų poreikių turintys mokiniai pagrindinių disciplinų bus mokomi atskirai.

Savivaldybės buvo iš anksto informuotos, kad jau šiemet galėtų priimti šiuos mokinius į savo ugdymo įstaigas, tačiau, kaip rašo 15min, Širvintų rajono savivaldybė buvo viena tų, kurios 2023 m. mažino finansavimą įtraukiajam ugdymui – 2022 m. savivaldybė tam skyrė 292 tūkst. eurų, o 2023 m. – vos 31,3 tūkst. eurų.

Mokslo metų pradžios šventė (asociatyvi nuotrauka) / Žygimantas Gedvila/ELTA

Tai, kad Širvintų mokyklas lanko ne vienas specialiųjų poreikių turintis vaikas, Alfa.lt paliudijo Rugilė – „tokių vaikų yra daugiau, tikrai ne vienas ir ne du“. Vis dėlto, kaip pasakojo moteris, mokykla negali suteikti pagrindinių paslaugų, kurios yra reikalingos Matui.

„Mano vaikui reikalingas psichologas mokykloje, kad jis galėtų bandyti papasakoti, ką jaučia, kodėl jis supyko. Jo nėra, bet mokykla vis žada, kad duos“, – pasakojo moteris. Ji teigė, kad Matas su psichologu dirba ir privačiai – tai būtina norint ugdyti vaiko emocinį raštingumą, ir moteris nesitiki, kad mokykla prisiims visą atsakomybę už vaiko ugdymą. „Važinėjam pas psichologus į skirtingus miestus, lankomės sanatorijose, raidos centruose, pas medikus, geriam vaistus, kiekvieną mielą dieną su juo reikia dirbti, o kartais vakare tiesiog atsisėdi ir verki, nes nebežinai, nei kur eiti, nei ką daryti. Jau nebematai toliau, ką daryti. Kaip jam dar padėti? Nebėra kaip“, – liūdnai pripažino ji.

Visgi, kaip teigė moteris, nepaisant darbo privačiuose kabinetuose, psichologas mokykloje yra būtinas tam, kad atsiradus poreikiui Matas bet kurią akimirką galėtų pasikalbėti su specialistu.

Moteris teigė, kad jau ne kartą kreipėsi į mokyklos administraciją dėl to, jog vaikas negauna kokybiškų paslaugų mokykloje. „Buvo aiškinta, kad jam reikia daugiau, kad per pertraukas galbūt kitą kartą nesusiorientuoja, kur nueiti, ką daryti, bet nėra specialistų“, – pasakojo moteris ir prisiminė incidentą mokykloje, kai dėl prastos priežiūros Matas sirgo pakaitom keliomis ligomis. „Nesužiūrimos ir patyčios iš vaiko. Žada, bet nieko nedaro“, – apibendrino ji.

Už mokyklos vartų

Rugilė pasakojo, kad spaudimą, kai dėl Mato negalios visa šeima turi laikytis atokiau nuo bendruomenės, jaučia nuolatos.

„Dauguma tėvų klasėje manęs net nemato. Ir rugsėjo 2-ąją, kai vedėme vaikus, manęs tarytum nebuvo, net nesisveikino. Yra engimo, kad ir kur nueitum. Net ir į viešas erdves stengiamės neiti, o po darbų važiuojame kur nors toliau prasiblaškyti. Pats vaikas to nesuvokia, bet mes – šeima – puikiai matome, kad yra visai kitoks požiūris į vaiką“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad mieste tik vienas kitas žmogus yra tolerantiškas ir „supranta, kad vaikas yra neįgalus, o visi kiti tik grasina vaikų teisėmis, kad neauklėji ir neprižiūri savo vaiko“.

Vaikų žaidimo aikštelė (asociatyvi nuotrauka) / Saulius Žiūra

Moteris teigė, kad, be mokyklos, Matas daugiau neturi integracinės erdvės – jo nepriima nei būreliai, nei meno mokykla ar net suaugusiųjų neįgaliųjų bendruomenė. „Neįgaliam vietos čia nėra. Aš nuėjau į suaugusių neįgaliųjų draugiją, paklausiau dėl neįgalaus vaiko, bet jie atsakė, kad jiems nieko nereikia. Būreliai nenori priimti, meno mokykla nenori priimti“, – teigė ji.

„Širvintose niekas nenori pripažinti ir suprasti, kas yra ta negalia ir kad vaikas gali būti toks ir ne kitoks ir kad jis nesuvokia, ką tu jam sakai. Pavyzdžiui, sakai, kad negalima muštis, bėgioti, jis to nesupranta, bet, jų nuomone, tu jo neauklėji. Tokius vaikus labai nori išprašyti iš klasės ir mokyklos“, – pasakojo ji ir prisiminė vieną iškalbingą epizodą. Vieną dieną, atėjus į mokyklą pasiimti Mato, berniukas žaidė su kitu mokyklos vaiku, kurio mama, išvydusi savo sūnų kartu su Matu, išplūdo jį prie pat Rugilės. „Aš tau sakiau su tuo debilu nežaisti!“ – rūsčios motinos žodžius prisiminė Rugilė.