Bičiuolių dienos

Gražia bitininkų tradicija tapusi keturiasdešimt penktąjį kartą švenčiama bitininkų šventė šiemet dūzgė Zarasų rajono Antazavės dvare.

Lietuvos bitininkų sąjunga vienija keturiasdešimt keturias rajonų bitininkų draugijas, turinčias apie tris tūkstančius penkis šimtus narių. Jų dėka Lietuvos laukuose darbuojasi apie šimtą tūkstančių bičių šeimų. Vien Utenos bitininkų draugijoje, vienijančioje 52 narius prižiūrima apie tris tūkstančius du šimtus bičių šeimų.

Šventė, prasidėjusi šventomis mišiomis Dievo apvaizdos bažnyčioje, išilgai miestelio nuklegėjo prie Antazavės dvaro sodybos. Lietuvos bitininkų eisenoje buvo senų draugų delegacijos – Švedijos, Estijos ir Punsko lietuvių bitininkų draugijos. Delegacijas pasveikino tos šalies kalbomis, Punsko lietuvių bitininkus – lenkiškai. Į bitininkus kreipėsi Lietuvos bitininkų sąjungos Prezidentas Juozas Olekas sveikindamas su dar viena švente – Bitininko diena, kuri nuo šiol bus švenčiama pirmą rugpjūčio šeštadienį. Idėją iškėlė Kupiškio bitininkų draugija ir jos pirmininkas Rimgaudas Markelis, taip pagerbiant ir primenant visuomenei apie bitininkų, kaip specifinės, senas tradicijas turinčios žemės ūkio šakos ir socialinio reiškinio, peržengiančio vien ūkinį aspektą, bendruomenę. Bičių auginimas nėra vien ūkio šaka, bet ir praktinis pavyzdys, kaip žmonės kuria solidarumo ir tarpusavio pasitikėjimo ryšius.

Bitininkus sveikino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė. Šventėn atjojusi Emilija Pliaterytė perskaitė manifestą, kurį kartu su pusbroliu Cezariu Pliateriu ir adjutante Marija Prušinskaite 1831 metų kovo dvidešimt devintą dieną perskaitė Dusetų bažnyčioje, taip paskelbdami sukilimo pradžią. Emilija pasveikino bičiuolius su švente, sveikinimo kopiją įteikė LBS Prezidentui Juozui Olekai. Šventės rengėjai pasidarbavo iš peties – sugalvojo tiek veiklų, kad aprėpti buvo sunku. Be didžiulės bitininkų įrankių ir įrangos mugės vyko gyva prekyba žaislais, suvenyrais, skanumynais, bičių produktais ir tautodailės dirbiniais. Linksmiausia, be pertrūkio vykusi programa buvo šėlionės vaikams. O kur dar edukacinė programa: bitininkystės ūkis „Saldūs ūsai“ supažindino su bitininko profesija, Dalios ir Rimo Vaikutaičių bitininkystės ūkis „Medus“ mokino žvakių liejimo meno senoviniu būdu, Senovinės bitininkystės muziejus – bičių produktų aromo terapijos. Jurga Kaščiukaitė Kairienė buvo atidariusi šiaudinių bitučių ir sodų rišimo dirbtuves, Gediminas Kairys rodė, kaip gimsta dirbiniai iš medžio, o tapybos ant medžio buvo galima pramokti pas Eugenijų Raugą.

Dvaro rūmuose šalia veikiančių meno ir istorijos parodų bei po rūmų menes išdėstytos Zarasų bitininkų draugijos pirmininkės Meilutės Močiškytės išvestų jurginų veislių parodos vyko edukacinės programos: Pauliaus Bernadišiaus „Kasdieninė bičių terapija namuose – vidaus patalpų avilys“, midaus gamybos paslaptimis dalinosi midudaris Erikas Augustinavičius, miesto bitininkas Paulius Chockevičius pasakojo apie miesto bitininkystę ir bičių įtaką bioįvairovei, medaus somelje Ilma Paluckė pasakojo apie medaus rūšis ir skonius, Lietuvos apiterapeutų asociacijos vadovas Povilas Rimkus sukvietė į paskaitą „Apiterapija: praeitis, dabartis, ateitis“. Etnokosmologas Libertas Klimka paskaitoje „Bitės lietuvių mitologijoje, papročiuose ir istorijoje“ nuklydo į laikus, kai žinios buvo perduodamos iš lūpų į lūpas.

Mokykloje vykusiame paskaitų cikle paskaitininkai Sigitas Ūselis UAB „Bičių austėja“ savininkas supažindino su praktiniais bičių sveikatingumo patarimais, apie bitininkystės ypatumus Norvegijoje kalbėjo Laurynas Sirutis, su bičių šeimelių sudarymo ir spietimo prevencijos paslaptimis supažindino Imantas Masiulis, o apie bitininkavimą naudojant perų pertraukas ir medinguosius augalus bityne pasakojo Kęstutis Garalevičius ir Tomas Bočys. Šventės dalyviams viską pamatyti ir dalyvauti laiko buvo per mažai, kadangi be paminėtų veikų tuo pačiu metu vyko Sauliaus Savickio organizuota paroda – degustacija „skaniausias šventės medus, pirmas lietuviško midaus čempionatas, pievoje Algirdas Amšiejus išaiškino geriausią bičių motinėlių gaudytoją, Dainius Rauckis pakvietė į bitininkų meistriškumo varžybas, Jūratė Galvonienė pagarsino konkurso „Medaus žinovas“ nugalėtoją.

Sudėliojus balus ir taškus oficialūs rungčių rezultatai: geriausiai bičių motinėles gaudė Kupiškio bitininkų draugijos bitininkas Ignas Jackevičius, Vytautas Grigutis iš Joniškio ir mažeikiškis Edvardas Venckus. Meistriškumo varžybose nugalėjo Molėtų bitininkų draugija, nuo jų nedaug atsiliko Plungės bitininkų draugija „Spiečius“, o trečią vietą užėmė Pakruojo bitininkų draugija „Dobilas“. Medaus žinovo konkurse vietos pasiskirstė taip: zarasiškis Laimonas Galvonas surinko 36 balsus, Ukmergės bitininkų draugijos atstovo Lino Kazėno žinios įvertintos 24 balais ir tik dviem balais mažiau įvertintas Paulius Chockevičius iš Kauno bitininkų draugijos.

Vertinant eisenas organizuočiausiai pasirodė Kretingos, Klaipėdos ir Mažeikių bitininkai o stovyklą gražiausiai įrengė ir papuošė stalus joniškiečiai, kretingiškiai ir kupiškėnai. Visus rezultatus sudėjus į vieną vietą „Šauniausios bitininkų draugijos 23“ vardas pripažintas Joniškio bitininkų draugijai.

Išblėso šurmulys, bitininkai ruošiasi dar vienai, dabar jau medkopio pabaigos šventei „Ulioja bitelė“ Senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose Ignalinos rajone, po to laukia pasiruošimas žiemos sezonui. IKI pasimatymo sekančių metų Bitininkų dienos šventėje pirmą rugpjūčio savaitgalį Jurbarke.