Biblijos pranašystės pildosi – ar galime tikėtis pasaulio pabaigos?

Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie skirtingose pasaulio vietose siaučiančias stichines nelaimes, karus ir kitas pasaulinio masto problemas. Tuo pat metu socialiniuose tinkluose plinta įvairios konspiracijos teorijos, siejančios šiuos įvykius su Biblijos pranašystėmis. Ar tai – tik atsitiktinumas? O gal tai ženklas, kad artėjame prie pasaulio pabaigos?

Viena iš dažniausiai minimų pranašysčių yra aprašyta Naujajame testamente, Apreiškimo Jonui knygoje. Čia simboliškai perteikiama galimos apokalipsės versija, kurią sudaro keturių raitelių – karo, bado, maro ir mirties – pasirodymas. 

Pirmasis baltas žirgas simbolizuoja užkariavimą, pavyzdžiui, paremtą technologijomis, globalizacija ir naujausiais ginklais.

Antrasis ugniaspalvis žirgas reiškia karą, kurio atitikmuo galėtų būti kariniai konfliktai tarp Rusijos ir Ukrainos, Izraelio ir Palestinos. 

Trečiasis raitelis ant juodo žirgo neša žmonijai badą – panaši situacija šiuo metu vyskta Gazos Ruože, taip pat Afrikos valstybėse. 

Paskutinis raitelis su žirgu simbolizuoja mirtį, kuri po pirmųjų trijų žirgų atjos pasiimti dar daugiau gyvybių. 

Nepaisant daugelio sutapimų su pirmąja pranašyste, internete plinta dar vienas perspėjimas, aprašytas Evangelijos pagal Matą 24 skyriuje: „Girdėsite apie karus ir karų gandus. <...> Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus badmečių, marų ir žemės drebėjimų.“ 

Šios pranašystės išsipildymas jau beveik išpildytas – Žemę ne tik purto drebėjimai, bet ir skalauja potvyniai, siaučia uraganai ir vyksta sunkiai paaiškinamos anomalijos. Apžvelgiame, kokias stichines nelaimes pasaulyje teko išgyventi žmonėms per pastaruosius mėnesius: 

Birželio 28 diena. Žemės drebėjimas, siekęs 7,2 balų stiprumą, supurtė Peru. Jo metu sužeisti 8 žmonės. Vietiniai gyventojai socialiniuose tinkluose dalinosi istorijomis, kaip pajautė drebančią žemę. Iškart po to šio įvykio buvo pranešama apie galimą cunamio pavojų šalyje, tačiau vėliau jis buvo atšauktas.

Tą pačią dieną Ilinojaus valstijoje (JAV) atsivėrė smegduobė. Ji atsirado futbolo aikštėje ir kartu su savimi pasiglemžė dalį buvusio stadiono. Šios deformacijos apraiškos metu žmonės nenukentėjo, tačiau padaryta didelė žala aikštei.

Liepos 9-11 dienomis. Po poros savaičių nuo pirmųjų įvykių Teksase praūžė uraganas „Beryl“. Didžiausias vėjo greitis piko metu siekė beveik 266 kilometrus per valandą. Tris paras siautęs mirtinas ir destruktyvus atogrąžų ciklonas pareikalavo apie 70 gyvybių bei padarė nuostolių už daugiau 6,27 milijardus eurų.

Liepos 21 diena. Kretoje prasidėjo žemės drebėjimai – pirmasis buvo 5,3 balų stiprumo. Dar vienas drebėjimas Kretoje fiksuotas rugpjūčio 7 dieną ir siekė 4,8 balo. Trečiasis drebėjimas įvyko rugpjūčio 28 dieną jūroje prie Kretos salos ir siekė 5,1 balo. 

Liepos 21-22 dienomis. Smarkios liūtys sukėlė tris iš eilės nuošliaužų lavinas pietinėje Etiopijos dalyje. Šio įvykio metu mažiausiai 228 žmonės žuvo ir daugiau nei 14 000 buvo sužeisti. Tai yra daugiausiai gyvybių pareikalavusi stichinė nelaimė, kada nors ištikusi Etiopiją.

Liepos 30 diena. Indijos pietinę dalį nusiaubė musoninės liūtys, o vėliau užplūdo ir mirtina nuošliauža. Žuvusiųjų skaičius viršijo 150, daugelį žmonių nuošliauža užvirto kai jie miegojo, todėl šie negalėjo išsigelbėti. Saugos ir gelbėjimo darbus apsunkino ir tiltų, svarbių susisiekimo kelių griūtys.  

Rugpjūčio 16 diena. Taivaną supurtė 6,1 balo stiprumo žemės drebėjimas. Didelės žalos nebuvo padaryta, tačiau tai ne vienintelis toks įvykis šiais metais Taivane: balandžio 2 dieną rytinę Taivano pakrantę supurtė 7,4 balo stiprumo žemės drebėjimas. Jo metu buvo apgadinti daugelis pastatų, o aukų skaičius siekė apie septynis. Taip pat buvo fiksuota iki 736 sužeistųjų. 

Rugpjūčio 22 diena. Islandijoje išsiveržė ugnikalnis. Tai jau šeštas šio ugnikalnio išsiveržimas nuo 2023 metų žiemos. Dėl išsiveržusios lavos buvo evakuoti netoliese įvykio vietos įsikūrę gyventojai, uždaryta ir turizmo vieta, siekiant išvengti sužalojimų ar aukų.

Rugsėjo 11-21 dienomis. Vidurio Europoje siautė audra „Boris“. Po 3-4 dienų smarkios audros prasidėjo potvynis Austrijoje ir Čekijoje, vėliau išplito į Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, o galiausiai išsiliejo ir į Vokietijos bei Vengrijos teritorijas. Buvo užtvindytos gatvės, paskandinti ištisi gyvenamieji kvartalai, daugelyje vietų nutrauktas elektros energijos tiekimas ir transporto paslaugos. Taip pat fiksuotos 27 mirtys, o nuostolis siekė virš dviejų milijardų eurų. 

Rugsėjo 9-27 dienomis. Šanchajui per vieną savaitę smogė du taifūnai – „Bebinca“ ir  „Pulasanas“. Pirmos audros metu buvo išversta per 1500 medžių, visiškai sustabdytas eismas. Į saugias vietas evakuota virš 400 tūkstančių žmonių. „Bebinca“ buvo stipriausia audra Kinijoje per 75 metus. Fiksuotos 8 mirtys, 12 sužeistųjų ir du dingę žmonės. Bendrai šis ciklonas padarė 1,3 milijardo eurų nuostolių. 

Dar daugiau žalos Kinijai ir aplinkinėms valstybėms pakenkė taifūnas „Pulasanas“, kurio metu didžiausias vėjo grietis siekė net 110 km/h. Šios stichinės nelaimės metu žuvo 15 žmonių, 47 buvo sužeisti, o 12 – paskelbti dingusiais be žinios. 

Rugsėjo 18 diena. Šią dieną buvo pranešta apie didžiulių intakų į Amazonės upę Brazilijoje vandens lygio sumažėjimą, dėl kurio visą šalį užklupo sausra. Šis pavojingas reiškinys ne tik trukdo žmonėms keliauti upe valtimis, bet ir naikina Amazonėje gyvenančią florą ir fauną. Nuo sausros jau nukentėjo apie 60 % šalies, įskaitant Brazilijos sostinę, kur daugiau nei 160 dienų nebuvo lietaus. 

Rugsėjo 20-22 dienomis. Pietų Afrikoje įvyko labai retas reiškinys – iškrito sniegas, vietomis pusnys siekė net du metrus. Dėl šios anomalijos buvo stabdomas eismas keliuose, uždarytas greitkelis, gelbėjimo tarnybos skubėjo padėti keliuose įstrigusiems vairuotojams. 

Rugsėjo 23 diena. Oregono valstijoje (JAV) vėl siaučia kasmetiniai laukų gaisrai. Rugsėjo 23-ąją buvo gauti pranešimai, kad jau apytikriai išdegė 7689 km² ploto. Tai viršijo prieš ketverius metus gaisrų sezono metu pasiektą rekordą. 

Rugsėjo 22-27 dienomis. Meksikos krantus pasiekė trečios kategorijos uraganas „John“. Šis galingas ciklonas sukėlė stiprų vėją, kuris daugiausiai siekė 195 km/h, potvynius ir daugybę purvo nuošliaužų pietvakarių Meksikoje. Gyventojai buvo perspėjami dėl gyvybei pavojingos situacijos. Dėl šios stichinės nelaimės daugiau nei 98 tūkstančiai gyventojų prarado elektrą, fiksuotos ir 29 mirtys bei didesnė bei 46 milijonų eurų žala.

Rugsėjo 24-29 dienomis. Uraganas „Helene“ smogė Floridai (JAV). Šis atogrąžų ciklonas pareikalavo daugiau nei 250 gyvybių, taip pat virš 200 žmonių buvo paskelbti dingusiais. Virš 1,3 milijono gyventojų neturėjo elektros energijos, buvo stabdomas eismas ir transporto paslaugos.  Audra „Helene“, pasiekusi 4 kategorijos uraganą, tapo daugiausiai gyvybių nusinešusiu uraganu žemyninėje dalyje nuo 2005 m. uragano „Katrina“. Skaičiuojama, kad šios stichinės nelaimės nuostoliai viršija 36 milijardus eurų.

Rugsėjo 26 – spalio 4 dienomis. Taivaną ir Filipinus pasiekė taifūnas „Krathon“. Tai buvo galingas ir nepastovus atogrąžų ciklonas, kurio didžiausias greitis siekė 240 km/h. Vietos gyventojai buvo įspėti saugoti savo gyvybę ir laikytis atsargumo priemonių, nes griuvo kai kurie pastatai, reklaminiai stendai, medžiai ir kiti objektai. Taifūno metu fiksuota daugiau bei 18 žuvusiųjų, virš 730 sužeistųjų, o daugiau nei 5 žmonės vis dar laikomi dingusiais. Ši stichinė nelaimė atnešė nuostolių, kurių vertė siekia daugiau nei 41 milijoną eurų.

Rugsėjo 27-28 dienomis. Nepale siautė stiprūs lietūs, sukėlę potvynius visoje šalyje. Apie 8 400  žmonių buvo evakuota į saugesnes vietas, tačiau visų išgelbėti nepavyko – per 7 dienas nuo potvynių pradžios buvo pranešta apie daugiau nei 300 mirčių, 173 sužeistuosius, o 19 žmonių paskelbti dingusiais be žinios. Fiksuota ir apgadintos infrastruktūros elementų, tiltų, kelių. Taip pat stabdytas oro transportas. 

Spalio 5-12 dienomis. Penktos kategorijos uraganas „Milton“ siaubė JAV. Daugiausia šis viską naikinantis ciklonas siautėjo Floridoje, kur didžiausias vėjo greitis siekė net 285 km/h. Uraganas „Milton“ smogė Floridai su įnirtingais vėjais ir liūtimis, o gyventojai, vos prieš porą savaičių išgyvenę uraganą „Helene“, rengėsi ilgai ir sunkiai kovai su gamta. „Monstru“ vadinamas uraganas nusinešė virš 26 gyvybių, o sukelta žala siekia 27 milijardus eurų. Vietos gyventojai antrą kartą pradėjo sunkų ir skausmingą tvarkymosi procesą po antro didžiausio kada nors registruoto visų laikų ciklono. 

Spalio 7-10 dienomis. Kol pusė pasaulio buvo niokojama audrų, žmoniją pasiekė problemos iš kosmoso – į Žemę atkeliavo geomagnetinė audra. 3 dienas buvo fiksuojama stipri Saulės spinduliuotės audra, kuri galėjo paveikti tarptautinių skrydžių keleivius bei įgulą, skrendančią ties poliariniais regionais. Nors šie Saulės žybsniai vietomis trikdė radijo ryšį, elektros tinklus ir navigaciją, daugelis žmonių labiau mėgavosi negu bijojo šios audros padarinių – poliarinių pašvaisčių.

Spalio 8 diena. Nors uraganas „Milton“ Europai grėsmės nesukėlė, tačiau jos pusėn pajudėjo nauja audra – „Kirk“. Po kelių dienų buvo apskaičiuota, kad „Kirk“ netaps uraganu, o žemyną pasieks tik stipri audra. Būtent ji po 3 dienų ir smogė Prancūzijai, atnešdama rekordinį kiekį kritulių. Tai pat smarkaus lietaus kliuvo ir Ispanijai bei Portugalijai. Audros metu žuvo vienas žvejys, buvo sustabdytas eismas, virš 48 tūkstančių vietos gyventojų liko be elektros energijos.

Spalio 11 diena. Pietryčių Maroke esančią Sacharos dykumą užtvindė vanduo. Per dvi dienas iškrito didesnė nei visų metų kritulių norma, vanduo užpylė sausumą. Tai pirmasis toks įvykis Sacharoje per 50 metų. Potvynis Maroke praėjusį mėnesį nusinešė 18 žmonių gyvybes, tačiau kol kas šios stichinės nelaimės pasekmės dar tik skaičiuojamos. 

Nepaisant to, kad pasaulis susiduria su daugybe problemų, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad artėjame prie pasaulio pabaigos. Nors Biblijos pranašystės gali būti interpretuojamos įvairiai, o jų simbolika neretai sunkiai paaiškinama, nereikėtų visų tekstų suprasti pažodžiui ir jais beatodairiškai pasitikėti.