Beveik žlugus vilčiai rasti išgyvenusiųjų po drebėjimo, Turkijoje išgelbėta daugiau žmonių

Praėjus savaitei po galingo žemės drebėjimo gelbėtojai pirmadienį iš pastato nuolaužų ištraukė 40-metę moterį, tačiau pranešimų apie išgelbėtuosius pasitaiko vis rečiau, nes žmogaus organizmas nebegali tiek ilgai išgyventi be vandens, ypač esant minusinei temperatūrai.

7,8 ir 7,5 balo stiprumo drebėjimai vasario 6 dieną įvyko devynių valandų intervalu Turkijos pietryčiuose ir Sirijos šiaurėje. Jie nusinešė mažiausiai 33 185 gyvybes ir pavertė daugelį milijonų žmonių gyvenamų miestų ir miestelių betono ir metalo nuolaužų krūvomis.

Prognozuojama, kad aukų skaičius gerokai padidės, nes paieškos komandos randa daugiau kūnų.

Gelbėtojai iš penkiaaukščio pastato nuolaužų Gaziantepo provincijos Islahijės mieste pirmadienį ištraukė 40 metų moterį vardu Sibel Kaya (Sibel Kaja). Ją, po griuvėsiais praleidusią 170 valandų, išgelbėjo mišri komanda, kurioje buvo ir Turkijos anglies kasyklų gelbėtojų komandos narių.

Anksčiau vakarinio Manisos miesto komanda iš Adijamano provincijos Besnio miesto griuvėsių taip pat ištraukė 60-metę moterį vardu Erengul Onder (Erengiul Ender).

„Gavome žinią apie stebuklą iš Besnio, kuris padėjo šiek tiek numalšinti mūsų širdyse siautėjančią ugnį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Manisos meras Cengizas Ergunas (Džengizas Ergiunas). 

Maža tikimybė rasti išgyvenusiųjų

Meksikos nacionalinio autonominio universiteto Inžinerijos instituto profesorius Eduardo Reinoso Angulo (Eduardas Reinosas Anchulas) sakė, kad tikimybė rasti gyvų žmonių yra „labai, labai maža“.

Pagrindinis 2017 metais atlikto tyrimo, susijusio su mirtimis per žemės drebėjimus nukentėjusiuose pastatuose, autorius E. R. Angulo teigė, kad po penkių dienų griuvėsiuose įstrigusių žmonių tikimybė išgyventi smarkiai sumažėja, o po devynių dienų ji beveik lygi nuliui, nors būta ir išimčių.

Londono universitetinio koledžo nepaprastųjų situacijų planavimo ir valdymo profesorius Davidas Alexanderis (Deividas Aleksanderis) su tuo sutiko, sakydamas, kad galimybė ištraukti gyvus žmones iš griuvėsių „beveik baigėsi“.

Tačiau, pasak jo, šansai iš pradžių nebuvo labai dideli. Daugelis pastatų buvo taip prastai pastatyti, kad subyrėjo į labai smulkias dalis, todėl liko labai nedaug erdvių, kuriose žmonės galėtų išgyventi, sakė D. Alexanderis.

„Jei koks nors karkasinis pastatas griūva, paprastai griuvėsių krūvoje randame atvirų erdvių, – sakė D. Alexanderis. – Žiūrint į kai kurias nuotraukas iš Turkijos ir Sirijos, tokių erdvių tiesiog nėra.“

Žiemiškos sąlygos dar labiau sumažina galimybę išgyventi. Temperatūra regione naktį nukrito iki minus 6 laipsnių Celsijaus.

„Įprastas būdas, kuriuo organizmas kompensuoja hipotermiją, yra drebulys, o drebulys reikalauja daug kalorijų“, – sakė Virdžinijos technikos universiteto skubiosios medicinos profesorė daktarė Stephanie Lareau (Stefani Laro). – Taigi, jei žmogus kelias dienas negauna maisto ir yra veikiamas žemos temperatūros, jis tikriausiai greičiau pasiduos hipotermijai.“

„Nepakeliama žala“

Praėjus savaitei po žemės drebėjimo, daugybė žmonių vis dar buvo be pastogės gatvėse. Kai kurie išgyvenusieji vis dar laukė prie sugriuvusių pastatų, tikėdamiesi, kad bus iškelti jų artimųjų kūnai.

Daugelis Turkijos gyventojų dėl didžiulės griūties kaltina nekokybiškas statybas, o pareigūnai pradėjo persekioti rangovus, kurie, kaip įtariama, yra susiję su sugriuvusiais pastatais.

Pareigūnai teigė, kad dėl įtariamos atsakomybės už pastatų, kurie neatlaikė žemės drebėjimų, statybą tiriamas mažiausiai 131 asmuo.

Turkijoje įvestos statybos taisyklės, atitinkančios žemės drebėjimų inžinerijos standartus, tačiau ekspertai teigia, kad šių taisyklių retai laikomasi.

Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) teigė, kad tarptautinė bendruomenė nesugebėjo suteikti pagalbos Sirijoje.

Sekmadienį apsilankęs Turkijos ir Sirijos pasienyje M. Griffithsas sakė, kad sirai „laukia tarptautinės pagalbos, kuri dar neatvyko“.

„Iki šiol nuvylėme šiaurės vakarų Sirijos žmones. Jie pagrįstai jaučiasi apleisti, – sakė jis. – Mano pareiga ir mūsų įsipareigojimas – kuo greičiau ištaisyti šią nesėkmę.“

Gelbėjimo grupės „Baltieji šalmai“ duomenimis, žuvusiųjų per žemės drebėjimą Sirijos šiaurės vakarų sukilėlių kontroliuojamame regione skaičius pasiekė 2 166.

Šeštadienį bendras žuvusiųjų Sirijoje skaičius siekė 3 553, nors duomenys iš vyriausybės kontroliuojamų šalies dalių jau kelias dienas nebuvo atnaujinti. Sekmadienį Turkijoje žuvusiųjų skaičius siekė 29 605.

Sirijos sostinėje Damaske Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas perspėjo, kad skausmas bus jaučiamas ir toliau, ir pavadino nelaimę „besitęsiančia tragedija, nuo kurios kenčia milijonai žmonių“.

„Konflikto, COVID-19, choleros, ekonomikos nuosmukio, o dabar ir žemės drebėjimo sukeltos krizės padarė nepakeliamą žalą“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).