Beveik kas antras jaunas žmogus nėra patenkintas savo būstu

Jauni žmonės į būsto paieškas žvelgia pragmatiškai – jie ieško vietos, kur būtų patogu gyventi, dirbti ir greitai pasiekti reikiamas paslaugas. Tačiau jų norai ne visada dera su galimybėmis, o pasitenkinimo būstu lygis išlieka žemiausias tarp visų amžiaus grupių, rodo naujausio „Norstat“ tyrimo duomenys. Apie jaunų pirkėjų prioritetus ir sprendimus NT rinkoje pasakoja „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Jauno amžiaus pirkėjai būsto rinkoje elgiasi racionaliai, tačiau jų lūkesčiai ne visada sutampa su realybe, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. Daugiau nei trečdalis 18–29 m. amžiaus žmonių nurodo vertinantys darbo vietos artumą (33 proc.), viešojo transporto prieinamumą ( 37 proc.)  bei mikrorajono saugumą (35 proc.), tačiau mažiau dėmesio skiria gamtai (21 proc.) ar aplinkos išskirtinumui (6 proc.).

B ūsto paskolos gyventojams iki 30 m. amžiaus sudarė 27 proc. visų per 2024 m. išduotų būsto paskolų, o vidutinė tokios paskolos suma siekė 123 tūkst. eurų, rodo „Luminor“ banko duomenys.

Mažiau patenkinti esamu būstu

Jaunesni respondentai rečiau yra visiškai patenkinti savo gyvenamosiomis sąlygomis, nei vyresnio amžiaus žmonės. Vos 47 proc. 18–29 metų respondentų nurodė esantys patenkinti savo būstu, tuo metu tarp 30–39 metų amžiaus žmonių šis rodiklis siekia 52 proc., o tarp  40—49 m. net 60 proc.

Be to, jaunesni žmonės dažniau išreiškia ir žymesnį nepasitenkinimą: net 13 proc. 18–29 metų respondentų teigė, kad savo būstu yra labiau nepatenkinti nei patenkinti. Tarp vyresnių amžiaus grupių šis skaičius gerokai mažesnis – svyruoja nuo 5 iki 9 proc.

„Didesnį nepasitenkinimą galima sieti tiek su mažesniu finansiniu pajėgumu, tiek su pereinamuoju gyvenimo etapu. Jauni žmonės dažniau nuomojasi, gyvena su kitais šeimos nariais ar tik pradeda savarankišką gyvenimą, todėl jų pasirinkimai dažnai yra kompromisas tarp to, ko norėtų, ir to, ką šiuo metu gali sau leisti“, – pažymi L. Žukovė.

Pasak ekspertės, dažniausiai tokie gyventojai dairosi senesnės statybos būtų antrinėje rinkoje, o ateityje neretai yra linkę keisti būstą, taip gerindami gyvenimo sąlygas. Kita vertus, vyresni gyventojai dažniau jau yra įsigiję būstą, sukūrę šeimas ir įsitvirtinę darbo rinkoje, todėl natūralu, kad jų pasitenkinimo lygis būstu ir gyvenamąja aplinka yra aukštesnis.

Ieško patogumo, bet ne ramybės

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad jauni žmonės, planuodami įsigyti būstą, pirmiausia galvoja apie būsto kainą ( 50 proc.) ir  kasdienius poreikius – gerą paslaugų prieinamumą ( 40 proc.) , patogų susisiekimą viešuoju transportu (37 proc.), galimybę dirbti netoli namų (33 proc.). Pasak L. Žukovės, tai atspindi ir platesnes gyvenimo būdo tendencijas – jauni žmonės dažniau gyvena aktyviau, keliauja po miestą, nori greitai pasiekti tiek darbą, tiek laisvalaikio vietas.

„Jaunas NT pirkėjas dažnai sprendimą priima ne vien dėl komforto, bet ir dėl mobilumo – jis vertina laiką ir lankstumą, todėl būstas turi atitikti greitesnį gyvenimo ritmą. Dėl to prioritetas teikiamas ne ramybei, o funkcionalumui: arti darbas, parduotuvė, viešasis transportas“, – sako L. Žukovė.

Tai patvirtina ir tyrimo skaičiai – vos 29 proc. 18–29 metų amžiaus žmonių kaip svarbų kriterijų įvardijo mažą triukšmą ar nedidelį eismo lygį. Palyginimui, tarp 50– 59  metų atstovų šis aspektas reikšmingas net 58 proc.

Prioritetą teikia saugumui

Atlikta apklausa rodo ir aiškius kartų skirtumus. Daugiau nei pusė ( 58 proc.)  50–59 metų Lietuvos gyventojų dažniau linkę galvoti apie ramesniame rajone esantį būstą – tai svarbu vos 29 proc. 18–29 m. respondentų. Taip pat, priešingai nei jaunesni pirkėjai, jie žymiai mažiau nerimauja dėl geopolitinių rizikų – saugumo situacija Europoje jiems rečiau tampa sprendimą dėl NT įsigijimo lemiančiu veiksniu ( 8 proc. lyginant su 24 proc.).

Iš kitos pusės, mikrorajono saugumas – vienas svarbiausių prioritetų jaunimui. Šiam veiksniui renkantis būsto vietą 18—29 m. respondentai teikia dažniausiai iš visų kitų amžiaus grupių (35 proc., lyginant su 29 proc. 30–39 m. amžiaus žmonėmis, 22 proc.  50—59 m. ir pan.).

„Vyresnio amžiaus žmonės renkasi ramesnį būstą, daugiau dėmesio skiria komfortui, aplinkai, gyvenimo kokybei. Tuo metu jaunoji karta vis dar ieško, kaip optimaliai išnaudoti laiką ir erdvę, todėl jų būsto sprendimai šiandien skiriasi. Tačiau žmonės linkę keistis, todėl, nepriklausomai nuo amžiaus, anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai keisis ir jų poreikiai“, – apibendrina L. Žukovė.

Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2025 metų kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18-74 metų amžiaus žmonių.