Besiskiriančios šeimos pasaulis teismo psichologės ir teismo mediatoriaus akimis

Skyrybos – tai didžiulis iššūkis ne tik besiskiriantiems tėvams ir jų vaikams, bet ir specialistams, dirbantiems su skyrybas išgyvenančia griūvančia šeima. Kaip tinkamai pasikalbėti su tėvais ir vaiku, kokį vaidmenį per skyrybas vaidina teisminė mediacija, darbo patirtimi su socialiniais darbuotojais ir atvejo vadybininkais, dirbančiais su besiskiriančiomis šeimomis, pasidalino Šiaulių apylinkės teismo pirmininkas, teismo mediatorius Ernestas Šukys ir teismo psichologė Vaida Lisienė.

Į susitikimą, vykusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, susirinko daugiau nei 30 atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų, dirbančių su besiskiriančiomis šeimomis. Dar prieš susitikimą jie atsiuntė pranešėjams pluoštą klausimų. V. Lisienė kalbėjo apie šeimos konfliktų psichologinį portretą, kurį pavadino „Griūvančia pilimi“, teismo pirmininkas E. Šukys pasidalino savo patirtimi apie mediacijos procesą ir kylančius įvairius sunkumus.

Besiskiriančios šeimos vaikų pasaulis – „Griūvanti pilis“

„Dirbau su tėvų skyrybas išgyvenančiu vaiku. Paprašiau, kad smėlio dėžėje, pasitelkdamas įvairias figūrėles, sudėliotų savo pasaulį. Vaikas man sako: „Aš sustačiau savo pasaulį, kurį galima pavadinti „Griūvančia pilimi“, – apie tai, kaip jaučiasi vaikas, kuomet skiriasi jo tėvai, pasakojimą pradėjo teismo psichologė V. Lisienė. Anot jos, vaikams skyrybų situacija yra tarsi griūvantys namai, išgyvenamas stiprus netekties ir visko praradimo jausmas.

Darbas su besiskiriančia šeima turi dvi puses: tai darbas su vaikais ir jų tėvais, kuris, psichologės manymu, kartais sunkesnis, didelius iššūkius keliantis procesas. Kodėl? Psichologė pateikė pavyzdį, kaip dažniausiai vyksta pirmasis pokalbis su tėvais, kurie kreipiasi į psichologą: „Paskambina dažniausiai vienas iš tėvų ir vienas pirmųjų sakinių būna toks: vyksta skyrybų procesas ir reikia arba privalau specialistų siuntimu vaikus atvesti pas psichologą.“

Specialistė turi lūkestį, kad tėvai, kurie kreipiasi į psichologą, labiau rūpintųsi vaiko emocine būsena, jo išgyvenamomis emocijomis. Kreipiantis pagalbos prašymas būna trumpas ir konkretus: „Man reikia pažymėjimo teismui, atvejo vadybos specialistui, vaiko teisėms, kad būtų galima parodyti, kad mes kažką darome, kad ieškome pagalbos, kažkur lankomės“. Ir tai, pasak V. Lisienės, yra pirmasis ženklas, kad tėvams prioritetas – ne vaiko emocinė būsena, o formalus tėvų lūkestis atitikti darbuotojų keliamus reikalavimus, dažnai nuvertinant vaikų, kartais net savo išgyvenamas emocijas. Vaikui labiausiai kenkia ne skyrybos, o tėvų tarpusavio kova. Specialistė sako, kad kartais skyrybos gali tapti išeitimi iš stiprios, ilgai besitęsiančios konfliktinės situacijos.

Dažnai sužeisti tėvai savo vaikams tampa skausmo sukėlėjais

Dirbant su skyrybas išgyvenančia šeima, tiek suaugę, tiek vaikai atneša stiprias ir prieštaringas emocijas. Įprastai gyvenime tėvai bando suteikti saugumo garantą vaikams įvairiose, dažnai jiems sunkiose, situacijose, susivienija, padeda abu kartu. Tačiau skyrybų metu patys būdami sužeisti, tėvai tampa skausmo sukėlėjais savo vaikams. Anot vaikų ir paauglių psichologės V. Lisienės, per skyrybų procesą itin svarbu patiems tėvams atrasti vidinių jėgų kreiptis pagalbos į specialistus, bandant susitvarkyti su situacija, dažnai sunkiai pakeliamais jausmais.

Dirbdami su tokiomis šeimomis specialistai tėvams, auginantiems vaikus, dažnai pateikia rekomendacijas: „Tėvai turėtų“, „Tėvams reikėtų“, „Jie turi išmanyti“ ir pan. Psichologė kelia klausimą, kiek tėvai arba dažnai, kuris nors vienas iš jų, emociškai yra pajėgūs atlikti savo tėvų pareigas ir padėti vaikui? „Mes negimstame būdami tėvais, išmokstame jais būti. Dažnai per įvairias patirtis, skaitymą, mokymąsi, savęs tyrinėjimą, kartais iš pačių netikėčiausių pusių. Individuali tėvų terapija ar grupinė pagalba, įvairūs tėvystės mokymai tokiose situacijose yra labai svarbūs“, – sako V. Lisienė.

Būkite čia ir dabar su vaiku!

Dažnai suaugusieji klausia, kaip bendrauti su vaiku? Psichologė pataria: „Būkite čia ir dabar“. Kalbėkitės apie viską, tylėkite kartu, žaiskite, dėliokite, gaminkite, drauge išgerkite arbatos... Nėra stebuklingo, vienintelio recepto. Vienas svarbiausių vaiko poreikių – būti mylimam savo tėvų, tai reiškia – būti kartu. Be išmaniųjų, vaikų fotografavimų, filmavimų. Tiesiog būti.

Psichologės klausia tėvai, ką pasakyti vaikui, jeigu prie jo akių įvyko tėvų barnis ar susistumdymas? Teismo psichologė pabrėžė, kad ir patiems tėvams svarbu išmokti atspindėti, įvardyti savo emocijas: „Šiuo metu man yra labai sunku, aš esu labai piktas ir kartais nemoku suvaldyti savo veiksmų. Atsiprašau, kad tau teko išgirsti, kad mes su mama ar tėčiu negalėjome išbūti šitoje situacijoje kažkaip kitaip, susitarti, ramiai pasikalbėti.“

Specialistai turi pamatyti ir gerbti vaiką

Vaiko pečius užgriuvus skyrybų situacijai, svarbus su vaiku dirbančių specialistų vaidmuo. Pirmiausia, anot psichologės, reikia tinkamai pasiruošti pokalbiui su vaiku: nusimatyti, kokius klausimus jam pateikti, kur vyks pokalbis. Tai svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus, turėtų galimybę drąsiau išreikšti savo jausmus: „Vaikui leiskite būti vaiku, legaliai pasakojančiu apie save, susidariusią situaciją jo akimis, nerenkant gražiausių, tinkamų žodžių“.

V. Lisienė atkreipė socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų dėmesį, kad svarbus darbas – tinkamas vaiko paruošimas laukiančioms procedūroms: apklausoms teisme, nuomonės išklausymui ir pan. Vaikui svarbu žinoti, akcentuoti, kad jis nėra atsakingas už savo tėvų emocinius sunkumus, skyrybas ar galimus ateities sprendimus. Jis turi iš anksto žinoti apie jo laukiančius pokyčius. Skyrybas išgyvenantiems tėvams, specialistams pagrindiniu uždaviniu turėtų tapti vaikų supratimas ir įsiklausymas, stengiantis suvokti apie ką yra jų pyktis, įvairios baimės, nenoras matytis su vienu iš tėvų ar stiprus pasipriešinimas. Pagarba vaikui ir jo emocinei būsenai turėtų tapti visų prioritetu.

Mediacijos vaidmuo sprendžiant besiskiriančių šeimų nesutarimus

Teismo mediatorius, sutikdamas su psichologės metafora apie griūvančias pilis, vertino, kad santuokai baigiantis kartais pilys griūna ne visada abiem sutuoktiniams, būna tokių mediacijų, kuriose tokį griuvimą išgyvena tik vienas sutuoktinis, tačiau griūvanti pilis visada paliečia besiskiriančiųjų vaikus. Anot mediatoriaus, dėl skyrybų keičiasi tėvų santykiai ir labai keičiasi vaikų būsenos bei jų jausenos.

E. Šukys įvardijo etapus, kada prasidėjus ginčams tarp sutuoktinių, galimas taikus susitarimas. Pirmiausia, anot teismo mediatoriaus, yra sutuoktinių namai – jų erdvė, kuriuose jie patys galėjo susitaikyti arba sutarti santuoką nutraukti taikiai. Jei susitarti jiems patiems nepavyksta, toliau yra ikiteisminė privalomoji mediacija šeimos bylose, kurioje jie padedant mediatoriui gali sutarti dėl santuokos nutraukimo geruoju. Būna ir taip, kad privalomoji mediacija šeimos bylose įvyksta tik formaliai, bet vis tiek ši procedūra turi būti įvykdyta. Tokio etapo neįvykdžius, teismas paprastai atsisako priimti procesinius dokumentus. Nesutarus dėl santuokos nutraukimo ikiteisminėje mediacijoje šalys gali susitaikyti per bylos pasirengimo stadiją teisme, nes teisėjas turi pareigą siekti, kad šalys susitaikytų, tačiau jeigu ir šiame etape šalys neranda bendro sprendimo, ginčas gali būti perduotas vykdyti teisminei mediacijai. Toks ginčas, esant ginčo šalių sutikimui, yra perduodamas teismo mediatoriui, kuris paprastai visada yra teisėjas. Beje, per privalomąją mediaciją ir teisminę mediaciją yra galimybė proceso šalims pasirinkti mediatorių.

Su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas?

Jei prieš kokius penkerius ar dešimt metų labiau aktualus klausimas buvo dėl vaikų gyvenamosios vietos, tai yra, su kuo iš tėvų gyvens vaikai santuoką nutraukus, dabar dažnokai šis klausimas nekyla todėl, kad nesvarbu, kur bus vaiko gyvenamoji vieta, svarbu, kad būtų nustatyta plati bendravimo tvarka, tai yra pusę laiko vaikas būtų su mama, o kitą pusę laiko – su tėčiu.

Teismo mediatorius E. Šukys prisiminė vykdytą mediaciją mažesniame miestelyje Šiaulių apskrityje, kur mediacijos metu tarp tėvų kilo ginčas dėl 50 / 50 bendravimo tvarkos su vaiku. Tėvai sakė, kad jų miestelyje taip dar nėra buvę ir ką pasakysiantys žmonės. „Mes neskubėjome, dar susitikome ir su vaiku, taip ir palikome numatytą bendravimo tvarką. Vėliau tėvai džiaugėsi, kad pasirinko tokį bendravimo būdą su vaiku“, – prisiminė E. Šukys.

Mediatorius dalinosi, kad vieno recepto visiems nėra – ir šiandien esančios kelios psichologų mokyklos: vieni sako, kad vaikas turėtų turėti bazinius namus ir būti kaip paukštelis, kuris iš lizdo išlenda bei saugiai dairosi į visas puses stebėdamas pasaulį. Kita mokykla nurodo, kad kuo daugiau vaikas turės su saugumo ir užtikrintumo ribom patirčių, tuo lankstesnė ir platesnė asmenybė jis gali būti.

Jeigu skirsi daugiau pinigų – dažniau matysiesi su vaiku

„Dažnai per skyrybas yra toks procesas, kurį sau vadinu „prekyba vaikais“, kai tariamasi dėl bendravimo tvarkos“, – pasakoja teismo mediatorius E. Šukys. Anot jo, tėvai susitaria, kad vaiko gyvenamoji vieta bus pas mamą ir toliau pradeda tartis dėl išlaikymo dydžio, o tada prasideda „turgus“: jeigu vaikui išlaikymas bus 400 Eur, tai tada galima sutarti, kad matysitės su vaiku antradienį, trečiadienį ir penktadienį, bet jeigu išlaikymas bus tik 300 Eur, tai matysitės tik dvi dienas per savaitę. E. Šukys sako, kad liūdna, jog svarstant vaiko ateitį, atsiranda „prekybinis elementas“. Anot jo, tai ne ekonominės bylos ir ne verslo reikalai. „Tačiau vaikai, man atrodo, tikrai dažnai tampa valiuta, per kurią tėvai sprendžia visus su vaiku susijusius klausimus“ – susitikime sakė mediatorius.

Tėvų susitarimą turi žinoti vaikas

Teismo mediatorius, teisėjas E. Šukys įsitikinęs, kad vaikas, kuris yra sulaukęs dešimties ir daugiau metų sugeba išreikšti savo nuomonę, tačiau vaiko nuomonė ir pageidavimai nebūtinai sutampa su geriausiais vaiko interesais. Kai susitarimas tarp tėvų yra pasiektas, nors jis ir labai trapus, atsiranda drąsos pasakyti tėvams, kad padarom pauzę ir mediatorius dar pasikalbės su vaiku, kad tai, ką jūs sutarėte, sužinotų ir vaikas. Aišku, mediatorius įsikiša tada, kai jis savo vidiniu įsitikinimu padaro pagrįstą išvadą, kad tėvai vaikui negalės objektyviai ir saugiai pristatyti, koks yra tikrasis jų pasiektas susitarimas.

Per teismo mediatoriaus darbo praktiką E. Šukys ne kartą į mediaciją buvo pasikvietęs vaikų, kuriems per teisminę mediaciją pristatė pasiektą tėvų susitarimą.