Kultūra | 7 MIN.

Globaliame pasaulyje Berlynas tiek pat „už kampo“, kiek ir Šiauliai

Reporteris Mindaugas
2021 m. lapkričio 30 d. 16:54
markus-roduneris-savb-nuotr.jpg

Beveik tris dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis šveicaras, literatūros vertėjas Markus Roduneris matė, kaip augo mūsų valstybė, Šiauliai, literatūra ir visuomenė. Tautų literatūrinę draugystę per vertimus skiepijantis pašnekovas sako, kad šiuolaikinį žmogų sprausti į vienos ar kitos šalies rėmus negalima ir neįmanoma. Pasikalbėjome Šiaulių knygų mugėje apie bendradarbiavimą su Rimantu Kmita, lietuvių ir žemaičių kalbos ypatumus ir gyvenimą Lietuvoje, bandant atsakyti į klausimą – lietuvis jis ar šveicaras?

Lietuvis ar šveicaras?

Pašnekovas pasakoja, kad į Lietuvą iš Šveicarijos atvyko 1992 m., kai Lietuva dar tik vadavosi iš sovietų okupacijos. „Tai buvo net ne vystymasis, bet sprogimas, tam tikra prasme“, – juokiasi Markus.

Šiauliuose ir kituose miestuose daug laiko, beveik tiek pat kaip Šveicarijoje ar Vokietijoje praleidęs Markus Roduneris sako, kad jam labai sunku save įsprausti į kažkokius rėmus.

„Šiuolaikiniam žmogui pasakyti, kad jis lietuvis ar kitos tautybės, labai sunku. Manau, kad kažkuria dalimi esu lietuvis, kažkuria – šveicaras. Dažniausiai savęs neklausiu, kuri dalis yra kuri“, – teigia pašnekovas.

„Mano jauniausioji dukra šešiolikos, matau, kaip jaunimas bendrauja, jų požiūris nesiskiria nuo bet kurio Europoje gyvenančio. Lietuviai, italai, bet tuo pačiu jie priklauso europiniam, jei ne pasauliniam jaunimui“, – įsitikinęs Markus.

„Nežinau, ar čia mano požiūris iš išorės, kai tiek metų čia gyvenu. Jeigu tie žmonės, kurie po dvidešimties metų mažiau bendrauja su lietuviais, nėra įvaldę lietuvių kalbos, jie lieka išorėje. Man tai būtų nepatogu. Kažkada tam tikra prasme turi save identifikuoti su vietove, kur gyveni. Kartais matau, kad kažką kitaip suprantu. Bet tai normalu. Pritapti nereiškia asimiliuotis“, – sako pašnekovas.

„Neįsivaizduočiau, kaip tiek metų čia gyvendamas visai nebūčiau pritapęs, man tai būtų negeras jausmas. Nemanau, kad lietuviai yra atstumiantys, kad apsunkina kelią pritapti. Būna, kad mažai bendrauja, šaltokos tautos. (Juokiasi, – aut. pastaba.) Bet viena yra, kai sėdi su kažkokia grupe žmonių, ir tu esi atvykęs laikinai, jie tarpusavyje šnekės su tavimi angliškai pusvalandį, valandą. Po to pavargs ir bendraus tarpusavyje gimtąja kalba. Jeigu tu jos nemokėsi ir esi atvykęs ilgam, čia jausiesi kaip svečias“, – teigia Markus.

Į Lietuvą atvykęs tuo laiku, kai dar buvo uždaros sienos ir daugelis prisiminė sovietų ribojimus, geležinę uždangą, kelionės lėktuvu kainavo milžiniškus pinigus, Markus sako, kad dabar viskas paprasčiau. Iš Vilniaus nukeliauti į Vokietiją dabar beveik pigiau nei į Šiaulius.

„Skrisiu netrukus į Vokietiją, bilietas kainavo 5 eurus. Ir prieš pandemiją panašiai būdavo. Berlynas yra tiek pat už kampo, kiek ir Šiauliai“, – dabartinį gyvenimą apibūdina pašenkovas.

Jaunimui reikia žinomų vardų

Markus Roduneris daug metų praleido Šiauliuose. Čia rengė tarptautinį literatūros festivalį „Po Šiaurės Lietuvos dangumi“, kuriame susiburdavo lietuvių ir įvairių šalių užsienio autoriai, jų tekstai būdavo verčiami ir skaitomi gyvai abiem kalbomis, savotiškai įgyvendinant įvairių šalių autorių dialogą tiek tarpusavyje, tiek su skaitytojais. Markus taip pat keletą metų dėstė Šiaulių universitete.

„Gaila universiteto, kuris pats sau padarė meškos paslaugą, išstumdamas vardą turinčius dėstytojus. Mažesniam miestui reikia labai pasistengti, kad pritrauktų jaunimą. Vilnius, Amsterdamas, Londonas – ten visi važiuoja studijuoti, tai savaime suprantama, visi mes ieškome, kur geriau. Neturint žinomų profesorių, sudėtinga pritraukti jaunimą. Rezultatą matome. Manau, šansas išlikti buvo, bet juo nepasinaudota“, – mano Markus.

– Universitetas, akademinė bendruomenė yra gyvybę palaikantis pulsas, ar ne?, – klausiame pašnekovo.

– Kiekvienam miestui taip yra. Visur susirenka intelektualų, kūrybingų žmonių bendruomenė, bet mažesniame mieste reikia ją labai puoselėti. Dideliame mieste kitaip, visi traukia į sostinę. Kai verčiu rašytojų kūrinius, daug autorių vilniečiai. Yra dar kauniečių. Bet kad būtų tokių reikšmingų autorių kaip Rimantas Kmita, kurie būtų iš Šiaulių ir dar gyventų ten, neprisimenu. Nežinau, ar miestas gali dėl to ką padaryti, – samprotauja Markus.

Prakalbino šnekamąja kalba

Kartu su rašytoju Rimantu Kmita vertėjas Markus Roduneris bendradarbiauja jau daugiau nei dešimt metų. Bendrai abu į šiaulietišką šnektą išvertė šveicarų autoriaus Pedro Lenzo romaną „Čia aš varatarius“ (2010 m., Saulės delta), pagal kurią vėliau sukurtas ir spektaklis (rež. Antanas Gluskinas). Vėliau Markus pastangomis į vokiečių šnekamąją kalbą išverstas Rimanto Kmitos popromanas „Pietinia kronikos“.

„Šveicarų leidėjas leidžia ir lietuvių knygų vertimus. Jis iš to paties miestelio kilęs, tad norėjo padėti knygai rasti kelią. Lietuvių kalba man nėra gimtoji, tad negaliu lietuvių skaitytojui pasiūlyti galutinio vertimo, reikia gero redaktoriaus. Bet šios knygos atveju, ten labai daug šnekamosios kalbos ir kilo klausimas, kaip autentiškai tai perteikti. Buvo taip, kad Pedro Lenzas atvažiavo į Lietuvą kaip poetas ir Rimantas buvo jo poeziją vertęs. Pasikalbėjome. Jis dar ilgai mąstė, kad gal versti į šnekamąją bendrinę. Bet kokia yra šnekamoji bendrinė? (Juokiasi, – aut. pastaba.) Juk kiekviename mieste šnekama vis kitaip. Toji dešimto dešimtmečio Šiaulių šnekta Rimantui yra kaip gimtoji“, – pasakoja Markus.

– Verčiant labai svarbu pajusti kiekvieno žodžio, reiškinio, posakio skonį. Bendrinėje kalboje išlaviruoji, bet ne šnekamojoje. Daugelis galvoja, kad versti labai lengva. Ne. (Juokiasi, – aut. pastaba.) Jei nesi vartojęs vieno ar kito slengo, gali labai greitai apsijuokti. Kai verčiau „Pietinio kronikas“, stengiausi perteikti to laikmečio šnekamąją vokiečių kalbą, kokia buvo vartojama tarp jaunimo, repo dainose, „Viva“ muzikiniame kanale. Tai buvo beveik mano jaunystės laikai. Dabar jaunimas Vokietijoje taip nešneka, jaunimo žargono žodynai ten leidžiami kas penkerius metus, jis taip greitai keičiasi. Penkiolikmečiui dvidešimtmetis yra jau senis, o trisdešimtmetis jau turėtų būti miręs. (Juokiasi, – aut. pastaba.) Jei bandai vartoti slengą, kurio nesi girdėjęs ar vartojęs, vaidini paauglį.

– Atrodo keistai?

– Atrodo labai keistai. Dėl to visiškai atsisakyčiau versti dabartinio jaunimo slengu parašytą knygą. Turėtų versti tas, kas aktyviai vartoja tą kalbą.

Daug dėmesio kalboms

Markus Roduneris daug dėmesio skiria kalbai, ypač mažų bendruomenių, regionų kalboms, dialektams. Su pašnekovu aptarėme ir žemaičių požiūrį į savo kalbą. Kalbininkai ilgą laiką laikėsi požiūrio, kad žemaičių kalba yra tarmė, nors patys žemaičiai, iš dalies ir Markus, mano, kad tai vis dėlto yra kalba, kitokia nei lietuvių. Tad pasiteiravau, kaip saviraiška per kalbą yra svarbi lietuviams ir žemaičiams.

„Žemaičiai savo tapatybę išreiškia per kalbą. Šveicarams panašiai. Jie rašo bendrine vokiečių kalba, kuria niekas nekalba. Bet ten tokia nusistovėjusi tvarka. Manau, kad ir žemaičiai ne visais atvejais parašys žemaitiškai. Priklauso, apie ką jie rašo. Jeigu norėtų kas parašyti tokio tipo romaną, kaip „Čia aš varatarius“, žemaitis turėtų parašyti žemaitiškai. Romanas pilnas dialogų, būtų juokinga rašyti bendrine kalba, juk žmonės taip nešneka“, – juokdamasis pastebi Markus.

Ir tada pokalbis pasisuka kalbos išsaugojimo linkme. Markus pastebi, kad daug jo dukros bendraamžių tarpusavyje bendrauja ne lietuviškai, bet angliškai. Tačiau, mano pašnekovas, absoliučiais draudimais pasiekti kalbos išsaugojimo nepavyks. Žmogus iš prigimties priešinasi draudimams, ieško laisvės.

„Ne rėkaujant, ne badant pirštu reikia rasti sprendimą, reikia išsiaiškinti priežastis, kodėl taip vyksta. Gal po kažkiek metų čia bus dvi, trys valstybinės kalbos, kaip yra kitose šalyse. Nemanau, kad tai kenkia. Bet reikia jausti, kurioje situacijoje kuria kalba kalbėti ir reikia gerai kalbėti. Jeigu angliškai ir lietuviškai kalbėsi pusėtinai, nei tas, nei tas nėra gerai. Mano tėvas, paprastas šveicarų ūkininkas be jokios problemos balse juokauja, kad anksčiau ar vėliau visi angliškai kalbės. Bet jeigu tai natūrali eiga, tie, kuriems tai nepatinka, turėtų labiau pasistengti, kad taip neatsitiktų. Draudimu nieko nepasieksi. Žmogus yra linkęs gyventi savaip, nesileisti kažkieno nurodomas. Juk ir Berlyno sieną statė, nes žmonės bėgo iš to darbininkų ir ūkininkų rojaus į supuvusius vakarus. (Juokiasi, – aut. pastaba.) Bet bėgo, nes jiems kažkas viską draudė“, – pastebi pašnekovas.

Šis straipsnis yra parašytas kaip projekto „Esu europietis“ dalis su finansine Europos Sąjungos bei Estijos Užsienio reikalų ministerijos pagalba. Už straipsnio turinį atsako VšĮ „Pilietinio atsparumo iniciatyva“. Jokiomis aplinkybėmis šio turinio negalima vertinti kaip Europos Sąjungos ar kitų organizacijų pozicijos.


Šiauliai
Kalėdų eglutės puošimas – nuo nuodingų burbulų iki baltos nosinaitės
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Vilnius
Lietuva
Po incidento Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje praėjusią savaitę vykusiame proteste, kuomet visuomenininkas Valdas Bartkevičius spjovė į veidą Antanui Kandrotui-Celofanui ir paskui kitus žmones socialiniame tinkle paragino spjauti „koloborantams į snukį“, pastarasis prašo teismo sostinėje vykstančios jo bylos posėdžiuose leisti dalyvauti nuotoliniu būdu.
Kriminalai | 3 MIN.
7
Vėl metas pasinerti į jaukių kalėdinių filmų pasaulį. Išsirinkite iš trijų kino juostų, kurios sušildys, privers nusišypsoti ir patikėti stebuklais.
Lietuva | 3 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Vėl metas pasinerti į jaukių kalėdinių filmų pasaulį. Išsirinkite iš trijų kino juostų, kurios sušildys, privers nusišypsoti ir patikėti stebuklais.
Lietuva | 3 MIN.
0
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Ne visiems šiemet pavyko sėkmingai sulaukti Kalėdų. Policija praneša, kad Radviliškyje vyrą mirtis pasiglemžė prieš pat šventes, o pačių miestiečių laukė šokiruojantis radinys.
Kriminalai | 2 MIN.
1
Prieš Kalėdas nuotaikos Šiauliuose kaito – policija dabar pranešė, kad kelios dienos prieš Kūčias viename iš Saulės miesto naktinių klubų buvo sumušta moteris.
Kriminalai | 2 MIN.
1


Akmenė
Šiauliai
Ankstų pirmadienio rytą Naujojoje Akmenėje sulaikytas neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Pirmadienį vienoje centrinės Šiaulių dalies sankryžoje laikinai neveikia šviesoforas. Apie tai vairuotojus ir kitus eismo dalyvius perspėja bendrovė „Šiaulių šviesa“.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Alytus
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Vėl metas pasinerti į jaukių kalėdinių filmų pasaulį. Išsirinkite iš trijų kino juostų, kurios sušildys, privers nusišypsoti ir patikėti stebuklais.
Laisvalaikis | 3 MIN.
0
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Gruodžio 24-oji – šv. Kūčios.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0