Bent aštuoniose savivaldybėse paramos paprašė beveik visi pieno ūkiai

Įpusėjus terminui, per kurį pieno ūkiai gali teikti paraiškas paramai gauti, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau skaičiuoja, kad bent aštuoniose savivaldybėse prašymus pateikė beveik visi ūkininkai. Ministerijos turimais duomenimis, tą padarė 557 pieno gamintojai.

Anot ŽŪM, Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) duomenis apie išmokų prašančius ūkininkus pateikė Ignalinos, Jonavos, Klaipėdos, Pagėgių, Šalčininkų, Šiaulių, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybės, kurių ūkininkai bendrai laiko 5,84 tūkst. karvių.
Pateiktais skaičiavimais, išmokų paprašė visi Ignalinos (26), Jonavos (21), Klaipėdos (85), Šalčininkų (83), Šiaulių (69) bei Trakų (34) rajonų ūkininkai, kurie atitinka paramos skyrimo kriterijus. Pagėgių raj. tą padarė 99 proc. (228 iš 230) , Vilniaus raj. – 78 proc. (11 iš 14) pieno ūkių.

ŽŪM pažymi, kad kitų savivaldybių duomenų dar nėra, kadangi jos nėra įpareigotos ŽŪDC siųsti tarpinius duomenis, kol dar nesibaigęs paraiškų priėmimo terminas. Tačiau, ministerijos atstovų teigimu, pieno gamintojai kreipiasi aktyviai.

„Bendraujant su savivaldybėmis ir sulaukiant pačių ūkininkų skambučių matomas gana didelis aktyvumas“, – Eltą informavo ministerija.

Paraiškas pieno gamintojai gali teikti nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d., tačiau tik tie, kurie pirmąjį metų ketvirtį už litrą pieno vidutiniškai gavo mažiau nei 35 centus. Kooperatyvų nariai už karvę turėtų gauti apie 96 eurus, kiti pieno gamintojai – 87 eurus. Pasak ŽŪM, į paramą gali pretenduoti 9 iš 10 Lietuvos pieno ūkių.

8 mln. eurų dydžio paramos priemonė sukurta reaguojant į nuo metų pradžios itin nukritusias pieno supirkimo kainas. Kilus vadinamajai pieno krizei Lietuvos ūkininkai ėmė protestuoti, prašė 40 mln. eurų skubios paramos, nes dabar pieną tenka parduoti ir pigiau nei jo savikaina.

ŽŪM pritaikytą paramos modelį dalis ūkininkų gyrė, dalis – kritikavo. Lietuvos žemės ūkio rūmų ir Jaunųjų ūkininkų sąjungos atstovai yra sakę, jog išmokų tvarka yra teisinga, nes skirta iš tikrųjų nukentėjusiems smulkiesiems, o ne stambiems pieno ūkiams.

Savo ruožtu ministerijos sprendimais nepatenkinti ūkininkai, pavyzdžiui, stambius ūkius vienijanti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, tikino, jog modelis yra blogas. Asociacijos direktorius Jonas Sviderskis yra teigęs, kad valstybės parama reikalinga ir stambiesiems pieno gamintojams, investavusiems į savo ūkių plėtrą, gaminamos produkcijos kokybę.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas EK yra prašęs iš Europos Sąjungos Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo šalies pieno ūkiams suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol supirkimo kainos normalizuosis. Vis dėlto, už žemės ūkį atsakingo eurokomisaro Januszo Wojciechowskio pritarimo nesulaukta.

Su juo šią savaitę susitiko ir Lietuvos ūkininkų delegacija.

Ministerija yra atlikusi analizę, kurios duomenimis vasarį 91 proc. ūkininkų kilogramą pieno pardavė už 15–35 centus, kuomet likę 9 proc. – 35–70 centų. Šie 1057 ūkių pardavė 70 proc. viso pieno, gavo 77 proc. visų pajamų, o laiko 55 proc. visų karvių.

2023 metų pradžioje Lietuvoje buvo laikoma 222,95 tūkst. karvių, veikė 21,5 tūkst. jas laikančių ūkių.