Bendraminčių susibūrime – mažeikiškiai kolekcininkai

Po netrumpos pertraukos Mažeikių rajono kolekcininkai susirinko į bendraminčių susibūrimą „Kolekcionierius 2025“. Jie sutarė parengti tris albumus su informacija apie mažeikiškius, kurie didžiąją laisvalaikio dalį skiria ypatingiems pomėgiams.

Susirinko po šešerių metų

Laikrodžius kolekcionuojančio Viktoro Ruzgaus ir Antrojo pasaulinio karo reliktus renkančio Alvydo Simaičio iniciatyva pirmasis mažeikiškių kolekcininkų susibūrimas vyko 2019 metais Ašvos malūne. A. Simaitis, vienas iš šių metų susitikimo organizatorių, „Santarvei“ pasakojo, kad prieš šešerius metus pavyko suburti dešimt rajono kolekcininkų. Šie atsivedė draugų, pažįstamų žmonių, tad renginys pavyko – mažeikiškiai ir savo kolekcijas parodė, ir patirtimi pasidalijo, ir pabendravo smagioje aplinkoje.

„Po to užklupo pandemija. Kai ji praėjo, kaimynystėje gyvenantis kolekcininkas Mindaugas Barauskis vis pakalbėdavo, kad reikia atgaivinti tradiciją. Taip ir prikalbėjo. Pavyko rasti tinkamą vietą, buvusią Mažeikių karo komendantūrą Stoties gatvėje, surasti tokių žmonių, kaip Roberta ir Dovydas Punios, kurie entuziastingai palaikė šį renginį. Tačiau viena problema buvo sunkiai išsprendžiama – nelengva buvo surinkti dalyvius, nemaža dalis jų nenori jokios reklamos, teko ilgai kalbinti“, – kalbėjo vienas iš organizatorių.

Šventės, kurioje vėl bendrauta, linksmintasi ir pristatytos kolekcijos, moto tapo žinomo XX amžiaus poeto Tomo Sternso Elioto posakis: „Kolekcionavimas – kaip poezija, leidžia laikui sustoti ir vėl atrasti gyvenimo prasmę.“

Pagerbė kolegos atminimą

Pirmu renginio akcentu tapo amžinybėn išėjusio kolekcininko Pauliaus Giedros pagerbimas Tirkšlių kapinėse.

Pasak A. Simaičio, aistringo lėktuvų ir kitų modeliukų kolekcininko P. Giedros, kuris juos klijuodavo, rinkdavo ir kartu stengdavosi suburti kolekcininkus į būrį, atminimas pagerbtas ir tuo, kad renginio kvietimo dizainui buvo parinktas vienas iš pagrindinių jo kolekcijos eksponatų – vokiško tanko „PZKW VI Tigr“ modeliukas.

Renginys sutraukė vienuolika kolekcininkų, savo stendus „Augalai“, „Gyvūnai“ jame pademonstravo Gabijos gimnazijos atstovai, informacija apie Gramofonų muziejų pasidalijo jo įkūrėjas Gedminas Stasiūnas, Všį „Akmenės istorijos muziejus“ direktorius Arūnas Ostrauskis papasakojo apie archeologiją, krašto paveldo objektus ir kolekcionavimo prasmę.

Pranešėjas taip pat pristatė savo kolekcijos, kuri skirta religinei tematikai, dalį. Renginio dalyviai galėjo pasimėgauti ir kitų mažeikiškių renkamų kolekcijų įvairove: varpeliais, monetomis, ančiukais, popieriniais pinigų banknotais, prieškariniais Lietuvos ir Antrojo pasaulinio karo reliktais, net alkoholinių gėrimų buteliukų kolekcija.

Renginio metu buvo nuspręsta parengti tris katalogus su informacija apie kolekcininkus ir juos perduoti Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkciam centrui, Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centrui bei Gramofonų muziejui – tam, kad informacija liktų ateičiai ir pasiektų norinčiuosius susipažinti su mažeikiškių pomėgiais.

Vertingiausia laiko karininko kepurę

Daiktus, susijusius su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, kolekcionuojantis A. Simaitis taip apibūdina būseną, kai pamatai tai, ką nori įsigyti: „Pamatai į akis kritusį daiktą, kuris papildytų kolekciją, tačiau dėl didelės kainos jo negali įsigyti. Išvažiuoji iš sendaikčių turgaus, bet negali užmigti. Turi to daikto savininko kontaktus ir visą laiką mąstai įvairius variantus.“

To laikotarpio reliktai buvo dažniausiai įgyjami važinėjantis po turgus Estijoje, ypač daug jų galima rasti Latvijoje. Kolekcininkai pažįsta vienas kitą ir keičiasi turimomis įdomybėmis.

A. Simaitis kalbėjo, kad jo kolekcionavimo pomėgis prasidėjo dar nuo mažų dienų, kai buvo aprengtas jūreiviška uniforma, po to buvo tarnyba sovietų armijoje, taip ir gimė noras rinkti sovietinių generolų ir maršalų uniformas.

„Prasidėjus karui Ukrainoje, sovietiniai reliktai yra nustumti į pakraštį. Dabar mane labiau domina vokiečių kariška buitis – vien indų, kurie buvo vokiečių karių naudojami, yra surinkta daugiau kaip šimtas. Kiek turiu karinės technikos detalių, kiek buities to laikotarpio įvairių daiktų, sunku ir suskaičiuoti. O įvardyti labiausiai mėgstamą galiu. Tai yra originali, geros būklės uniforminė vokiečių karininko kepurė“, – „Santarvei“ sakė kolekcininkas.

Kolekcijoje – ir lauktuvės

Kitą šio renginio organizatorių Mindaugą Barauskį domina lietuviškų pinigų, pagamintų nuo 1991 metų, banknotai ir įvairių šalių dviejų eurų monetos, o taip pat – 50 g alkoholinių gėrimų buteliukai.

„Nuo vaikystės bandžiau, kaip ir daugelis, rinkti pašto ženklus, tačiau vieną kitą kartą draugai parvežė iš užsienio tokių nedidelių alkoholio buteliukų. Pradėjau dėti juos į sekciją ir „užsikabinau“. Mano kolekcijoje dabar yra apie 500 tokių buteliukų, tačiau, kaip žinau, Mažeikiuose yra vienas kolekcininkas, kuris tokiais buteliukais yra apstatęs visą kambarį“, – pasakojo „Santarvės“ pašnekovas.

Apie dešimt metų renkama M. Barauskio kolekcija pasipildo įvairiais būdais: būna, kad mažeikiškis paprasčiausiai nueina į parduotuvę ir, pamatęs nematytą buteliuką, jį nusiperka. Kitą kartą pats nuvyksta į užsienį ir parsiveža ko nors įdomaus, be to, draugai žino, ką dovanoti lauktuvių. Rečiausiu eksponatu kolekcininkas laiko buteliuką su sake iš Japonijos. Jo kolekcijoje yra gėrimų su aukso dulkėmis, net skorpionu.