Belgijai uždraudus vienkartines el. cigaretes, kitos šalys daugiausia dėmesio skiria vartotojų amžiui

Šių metų pradžioje Belgija tapo pirmąją ES šalimi, visiškai uždraudusia prekybą vienkartinėmis el. cigaretėmis. Svarstymai, kad Lietuvai reikėtų eiti panašiu keliu, buvo girdimi Priklausomybių prevencijos komisijoje, tačiau realių pasiūlymų dar nėra. Tuo tarpu už kontrolę atsakingos institucijos į naujus planus žiūri atsargiai ir teigia, kad įvedus naujų reikalavimų vertėtų peržiūrėti ir kontrolei skirtas lėšas.

Per praėjusius metus Lietuvoje įsigaliojo ne vienas sprendimas, susijęs su el. cigaretėmis: uždrausti skoniniai gaminiai, elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, kuriame yra cukraus ar saldiklių, o nuo šių metų – apribotas tabako gaminių, įskaitant ir el. cigaretes eksponavimas prekybos vietose. Visgi, vartotojai tikina vis dar galintys įsigyti skoninių el. cigarečių prekybos vietose, o kartais jų randa ir internete. Lietuvos policijos duomenimis, per praėjusius metus nustatyti 34 nelegalaus tabako gaminių platinimo atvejai. Pareigūnai pastebi, kad spręsti apie šių metų pokyčius dar anksti, nes sugriežtinta tvarka įsigaliojusi neseniai. 

„Elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių pardavimas ar kitoks realizavimas, išskyrus administracinio kodekso 77 straipsnio 3, 4 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 220 iki 320 eurų. Pakartotinis nusižengimas vertinamas 320–580 eurų bauda“, – teigia policijos atstovai.

Reguliavimo daug, tačiau efektyvumas kelia klausimų

Lietuvos policijos duomenimis, už veiklos, susijusios su tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, neapdorotu tabaku, priežiūrą yra atsakingos kelios institucijos: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), savivaldybių merai arba jų įgaliotos savivaldybių administracijos, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos Respublikos muitinė, policija, kitos valstybinės priežiūros ir teisėsaugos institucijos. 

Kalbinti VVTAT atstovai, paklausti apie draudžiamų prekių prieinamumą rinkoje pabrėžia, kad patikrinimai vykdomi pagal tai, kiek resursų tam skirta.

„Atskiras finansavimas el. cigarečių rinkos priežiūrai nėra numatytas. Patikrinimai ir bandymai atliekami iš gaunamų asignavimų, paskirsčius resursus pagal prioritetus ir situaciją rinkoje. Taigi, skyrus didesnius resursus el. cigarečių rinkos priežiūrai, mažiau resursų tenka kitų prekių grupių (žaislų, tekstilės, elektros buitinių prietaisų, chemijos gaminių ir pan.), kurias prižiūri VVTAT, kontrolei“, – sako VVTAT atstovai.

Be to, VVTAT žmogiškieji resursai naudojami ne tik rinkos priežiūrai, bet ir vėlesniems teisminiams procesams, o didžioji dalis tarnybos nutarčių yra skundžiami teismui.

„Procesai užtrunka, VVTAT teisininkai turi teikti dokumentus, atsiliepimus. Kol kas visi pirmoje teismo instancijoje priimti sprendimai patvirtino VVTAT nutarimus, tačiau daugelis teismo sprendimų yra toliau skundžiami“, – pasakoja specialistai.

Tarnybos atstovai pripažįsta, kad įvedus naujus, papildomus ribojimus ir išplėtus kontrolės apimtis, reikėtų naujų kompetencijų ir atitinkamos srities specialistų, todėl sėkmingam reguliavimui papildomas finansavimas būtų reikalingas.

Europoje – amžiaus cenzo ir rūšiavimo klausimai

Ispanijos dienraščio „El Confidencial“ duomenimis, per 2023 metus šalyje parduota kaitinamojo tabako gaminių už 24 069 077 eurus, o penktadalis ispanų nors kartą gyvenime yra rūkę el. cigaretę. Vienintelis iki šiol galiojantis el. cigarečių ribojimas šalyje grįstas amžiumi – rūkalai neparduodami jaunesniems nei 18 metų asmenims. Matydama paklausos augimą, praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo „Kovos su tabaku“ planą, kuriame numatomos galimybės šalyje įvesti nerūkymo zonas bei geriau informuoti vartotojus apie kylančias grėsmes. 

„Ši iniciatyva yra Tabako vartojimo prevencijos ir kontrolės 2024-2027 m. išsamaus plano dalis ir joje daugiausia dėmesio skiriama tokiems aspektams kaip gaminių turinys, kokybės ir saugos reikalavimai bei išorinė pakuotė. Šiuo metu mūsų šalyje yra daug įvairių tabako gaminių, pasižyminčių skirtingomis savybėmis: su tabaku ar be jo, su nikotinu ar be jo, su elektroniniais komponentais ar be jų ir net hibridinių aspektų, dėl kurių juos sunku klasifikuoti. Ši įvairovė kelia iššūkių ir reikalauja tinkamo techninio atsako, kad būtų užtikrinta šiuos naujus gaminius vartojančių asmenų sveikatos apsauga“, – teigia Ispanijos SAM atstovai. 

Ispanijoje vienkartinių el. cigarečių galima įsigyti įvairiose prekybos vietose, pavyzdžiui: tabako gaminių parduotuvėse ir interneto platformose. Laisvas prieinamumas matomas ir Austrijoje. Austrijos sveikatos tyrimų instituto (GÖG) atlikto didelio masto tyrimo duomenimis, kasdien arba beveik kasdien elektronines cigaretes ar tabako šildytuvus vartojančių žmonių dalis per dvejus metus išaugo trigubai, o el. cigarečių galima įsigyti praktiškai visose prekybos vietose ir specialiuose tabakomatuose. Daugiau klausimų šalyje kelia ne el. cigarečių naudojimas, bet tinkamas jų utilizavimas ir būtent todėl pasigirsta kalbų apie galimus draudimus.

„Austrijos atliekų tvarkymo įmonių asociacija (VOEB) jau kurį laiką vykdė kampaniją dėl vienkartinių el. cigarečių draudimo. Jei jos netinkamai išmetamos į likutines atliekas, perdirbimo centruose vis dažniau kyla gaisrai. Be to, pačių cigarečių gamyba brangi, jų gyvavimo laikas trumpas, be to, švaistomos retos žaliavos“, – sakė VOEB prezidentė Gabriele Jüly.

Rumunijoje griežtesnių el. cigarečių ribojimų taip pat nėra, tačiau šalyje vis daugiau dėmesio skiriama nepilnamečių apsaugai. 

„Rumunijos prezidentas 2024 m. pavasarį paskelbė įstatymą, kuriuo draudžiama parduoti visus tabako turinčius gaminius nepilnamečiams. Mažmenininkai privalo prašyti klientų pateikti asmens tapatybės dokumentą, o pardavėjams internetu yra draudžiama pristatyti tokius užsakymus į paštomatus. Jei šie gaminiai parduodami per kurjerių tarnybas, ant pakuotės turi būti aiškus įspėjimas ir prašoma patikrinti amžių. Be to, uždrausta rūkyti visose šalies švietimo įstaigose, įskaitant garinimą ir kaitinamo tabako gaminius. Tačiau nėra teisės aktų, draudžiančių prekiauti šiais gaminiais šalia vietų, kuriose lankosi vaikai“, – pasakoja žurnalistė Alexandra Nistor.

Svarbu ir reguliuoti, ir edukuoti

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas Eltai teigė, kad sprendimai riboti sveikatai žalingus gaminius yra logiški, o Valstybės vaidmuo šiame reguliavime yra būtinas.

„Skoninių el. cigarečių, skysčių ir pildyklių draudimas yra svarbus, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, ypač pažeidžiamiausias grupes, tokias kaip jaunimas. Elektroninių cigarečių rinkodara dažnai nukreipta būtent į juos, o vartotojai ne visada gauna objektyvią ir išsamią informaciją apie el. cigarečių naudojimo pasekmes. Draudimas padeda užtikrinti saugesnę aplinką ir mažinti visuomenės sveikatos problemas. Nors sąmoningumas apie rūkymo žalą didėja, vis dar matome trūkumų, kai žmonės neįvertina el. cigarečių ilgalaikės žalos arba klaidingai laiko jas mažiau pavojingomis“, – pasakoja pašnekovas.

Jam pritaria ir įmonės „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Baltijos šalims Liudas Zakarevičius, pastebėdamas, kad tabako gaminiai, ypač nepilnamečiams, neturėtų būti prieinami.

 „Nors savo produktų krepšelyje Lietuvoje elektroninių cigarečių neturime, tačiau laikomės ir laikysimės nuoseklios pozicijos –  visi be išimties nikotino gaminiai nėra skirti nepilnamečiams. Ir to užtikrinimas turėtų būti ne tik valstybės, bet ir už gaminius atsakingo verslo pareiga. Tačiau, kaip rodo pasaulinė praktika, vien draudimai problemos neišspręs. Būtini ne tik racionalūs ir subalansuoti sprendimai, bet ir efektyvus jų įgyvendinimas bei priežiūra“, – Eltai sakė L. Zakarevičius.