REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sportas2024 m. Kovo 29 d. 10:10

Bėgikas ir treneris Justinas Beržanskis: didžiausia klaida – išsyk forsuoti dėl rezultato

Mažeikiai

J. Beržanskis pažymėjo, kad visada smagu rungtyniauti Mažeikiuose, kur palaiko artimieji ir pažįstami. Kazio Paulausko nuotr.

Vidas StankusŠaltinis: „Santarvė“ inf.


296511

„Iškovojęs medalį juo pasidžiaugiu. Paskui padedu į lentyną ir užmirštu, nes prieš akis – jau kiti tikslai“, – pasakojo mūsų kraštietis Justinas Beržanskis, daugkartinis šalies ilgų distancijų bėgimo čempionas, ne kartą triumfavęs „Bėgame už laisvę“ 10 kilometrų distancijoje Mažeikiuose. Bėgikui svarbiau, kad jis jau gali džiaugtis svariais auklėtinių laimėjimais.

Bėgti pradėjo sporto būrelyje

Viekšniuose augęs 35-erių metų sportininkas sakė: tuomet tai, kuo mokiniai užsiėmė, buvo tiesiog sportas. Sporto būreliui vadovavo mokytojai Voldemaras Kinas ir Rimantas Gricius, moksleiviams tai pasirodė įdomu. Aukščiau visko, žinoma, buvo krepšinis.

„Mums pasisekė, kad mokytojai nespraudė į rėmus. Jie supažindindavo su visomis sporto šakomis. O, laikui bėgant, pats imi suprasti, kas tau prie dūšios. Nuvažiavome į lengvosios atletikos varžybas Mažeikiuose, pasirodžiau neblogai, tad šios sporto šakos treneris Petras Dargvainis mane parekomendavo pažįstamiems treneriams. Ir taip devintoje klasėje patekau į Šiaulių sporto internatą. Norėjau save realizuoti, supratau, kad krepšininkas nebūsiu, tačiau sekėsi bėgti. Kai žinai, kur gali save realizuoti, ten ir pakrypsti. Iš pradžių bėgau vidutinių nuotolių bėgimus, tačiau vėliau, supratęs, kad nesu toks greitas trumpesnėse atkarpose, pradėjau treniruotis ilgesniuose nuotoliuose“, – pasakojo J. Beržanskis.

Šiauliuose jis baigė studijas ir jau vienuolika metų ne tik pats bėga, bet ir ugdo jaunuosius bėgikus. „Santarvės“ pašnekovas pajuokavo: jeigu anksčiau save vertindavo kaip 90 proc. sportininką ir dešimt – trenerį, tai dabar rodyklė gerokai apsivertė: 60 proc. – sportininkas ir jau 40 proc. – treneris.

Karjerą derina su trenerio darbu

Bėgimo treneris pripažino: sunkiausia yra sudominti jauną žmogų, įskiepyti jam meilę sportui. Bet jeigu pavyksta tai padaryti, tada tik reikia jį tinkamai „vairuoti“, kad visas procesas judėtų pergalių linkme. Kai treniruotes lankantis vaikas pradeda skaičiuoti kilometrus, atstumus, sekundes, jis jau yra susidomėjęs, tačiau tai duota vienam iš dešimties...

Kaip vieną tokių treneris įvardijo Gretą Karinauskaitę. Ją pamatęs J. Beržanskis iš karto pasakė, kad ji turi ir gali iš bėgimo valgyti duoną.

Kad treneris buvo teisus, mergina įrodė praėjusiais metais – 3000 m kliūtinio bėgimo rungtyje pagerino 15 metų gyvavusį Lietuvos rekordą (9 min. 26,88 sek.), tapo JAV studentų NCAA vicečempione, iškovojo Europos U23 čempionato sidabrą ir Europos žaidynių bronzą, debiutavo pasaulio čempionate. Ji yra tvirta kandidatė dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

„Nesvarbu, kad ji mokosi JAV, ten tik sudarytos geros treniruočių sąlygos. Nuotoliniu būdu mes bendraujame – deriname, analizuojame treniruotes ir startus. Ji gegužę grįžta į Lietuvą ir iki pat spalio jau dirbame pagal mano sudarytus planus. Aukščiausias tikslas visiems sportininkams yra olimpinės žaidynės. Kaip sportininkui man nepavyko dalyvauti, manau, kad pavyks kaip treneriui“, – sakė J. Beržanskis.

Praėjusią vasarą jo treniruojami bėgikai G. Karinauskaitė ir Robertas Vališauskas tapo šalies čempionais, dar pelnė sidabro ir bronzos medalius. Treneris šypsosi: jeigu anksčiau jis jaunuosius bėgikus jungdavo prie savęs, dabar jis pats jungiasi prie jų.

Kaupia ne medalius

Bėgikas J. Beržanskis tris kartus tapo „Bėgame už laisvę“ 10 kilometrų distancijos nugalėtoju. Jis planavo Mažeikių šventiniame bėgime dalyvauti ir šiais metais, tačiau sutrukdė liga. Kraštietis sakė, kad į šį renginį visada važiuoja su džiaugsmu: trasa linksma ir lygi, didžiuliai būriai bėgikus palaikančių sirgalių... Be to, yra galimybė ir giminaičiams ateiti – pamatyti, kaip jis rungtyniauja.

„Šiemet gavau itin daug žinučių su nuotraukomis, kad esu bėgimo Mažeikiuose veidas. Plakatai iškabinti ne tik stenduose, bet ir stotelėse. Malonu, kad kraštiečiai manęs neužmiršta, ir tikiuosi kitais metais vėl dalyvauti bėgime“, – sakė J. Beržanskis.

Daugkartinis 3 ir 10 kilometrų bėgimų nugalėtojas prisipažino: tik jaunystėje jam buvo svarbu, ką pasiekė, kiek medalių ir taurių gavo. Dabar jau kitaip: iškovojęs apžiūri, pasidžiaugi – ir viskas. Namuose yra lentyna, ant jos padėta taurė, į kurią dedami iškovoti apdovanojimai. Metams pasibaigus, medaliai keliauja į rūsį, o taurė laukia naujų trofėjų...

Vietoj apdovanojimų J. Beržanskis kaupia varžybų protokolus ir dalyvio numerius. Jų jau yra pririnkęs keturis storus aplankus.

Svarbu – kryptingai ir be traumų

Pavasaris dažną patraukia į bėgimo trasas, tačiau J. Beržanskis įspėja: žmogus turi turėti tikslą, kodėl jis bėga, o ne vaikytis mados ar kompanijos.

„Didžiausia bėda ir klaida yra, kai išsyk forsuojama dėl rezultato. Pavyzdžiui, žmogus galvoja: „Aš noriu bėgti dešimt kilometrų ir tai turiu padaryti maksimaliai greitai. Dabar dvi savaites reikia bėgti ir mankštintis tokio sunkumo treniruotėse, kad vos pareičiau į namus, tada ir bus rezultatas.“ Po tokių treniruočių paprastai išlenda mini traumos, o mes sau sakome: „Iki kito pavasario bėgimas – ne man“, – kalbėjo treneris.

J. Beržanskis siūlo pradėti bėgti bent su minimalia specialistų priežiūra: investuoti keliolika eurų į pradžiamokslį, susirasti, kas pamokytų, kaip taisyklingai bėgti. O tada jau galvoti apie tikslus.

Kryptingai ir savęs netraumuojant galima nubėgti ir pusmaratonį, ir maratoną, yra žmonių, kurie pas J. Beržanskį atėjo tik norėdami pabėgioti, o dabar varžybose bėga 100 kilometrų distanciją. Ir tai nenuostabu, juk yra patarlė, kad apetitas kyla bevalgant.

Bėgimas – dėkinga sporto šaka, nes bet kuris žmogus čia gali rasti savo nišą. Svarbiausia, pasak trenerio, žiūrėti ne į svetimus žmones, kaip jie kažką daro, o į savas galimybes ir tikslus.

Rėmai – per didelė prabanga

J. Beržanskis patarė, kaip elgtis, kad bėgimas netaptų kančia, kad norėtųsi bėgti ne tik pavasarį ar vasarą, kai orai palankūs, kad aktyvus judėjimas taptų žmogaus savirealizacijos forma.

„Bėgti rytą ar vakare? Per didelė prabanga šiuolaikiniame pasaulyje įsistatyti save į rėmus. Kada turi laiko, tada ir bėk. Stadionas ar parkas? Jeigu tau patinka gamta, bėk mišku, jeigu nori bėgti lygiai, ramiai – suk ratus stadione. Bėgimo tempas? Jeigu bėgdamas su draugu gali kalbėtis pilnais sakiniais, vadinasi, tempas labai geras, jeigu atsakai tik „Taip“ arba „Ne“ arba nekalbi – tempas per greitas. Kvėpuoti gali kaip nori, kad neuždustum, bėgti – tik su sportiniais bėgti skirtais bateliais, jokiu būdu ne su skirtais laisvalaikiui“, – patarė J. Beržanskis.

Kalbėdamas apie šio sezono planus, J. Beržanskis juos išskyrė į dvi dalis: kaip sportininkas jis nori priartėti prie geriausių asmeninių rezultatų, kaip treneris – jeigu auklėtiniai parodys tinkamus rezultatus, G. Karinauskaitė atstovaus šaliai olimpinėse žaidynėse.

Štai tada mūsų kraštietis ir pasakys, kad sezono planus įvykdė.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA